gytis dudas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centrui praėjusią savaitę pranešus apie Kolorade užregistruotus tris, spėjama, paukščių gripo viruso H5 infekcijos atvejus tarp paukštyno darbuotojų, o taip pat Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pranešus apie žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį Meksikoje, pradėta spėlioti, ar tai negali peraugti į dar vieną pasaulinę pandemiją.

Nors daugeliui COVID-19 pandemija liko kažkur užmarštyje, pasaulyje sparčiai plintanti nauja viruso atmaina augina susirgimų skaičius. Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas ramina, kad lietuviams itin nuogąstauti dėl to nereikėtų, tačiau ir budrumo prarasti nevalia – nauji viruso protrūkiai ateityje vėl gali atnešti ir pražūtingos ligos bangą. Ką tik skelbta apie sparčiai plintančią naują koronaviruso atmainą KP.

Nors šaltasis sezonas tik prasidėjo, koronavirusas ir kiti virusai jau spėjo kaip reikiant įsišėlti. Tiesa, pajutus simptomus bandant namuose išsitirti, ar nesusirgote COVID-19, reikėtų kantrybės. Gydytojai įspėja, kad šiemet ši liga kaip reikiant „slapukauja“ ir gali būti klaidingai iš karto nenustatoma.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

Kinijoje vis labiau plintant koronavirusui, Europos Sąjunga nuo šiol leidžia kiekvienai šaliai pačiai pasirinkti, ko reikalauti iš atvykstančių kinų. Tačiau ragina visas valstybes nares keliautojų iš Kinijos prašyti neigiamų COVID-19 testų arba juos testuoti oro uostuose. Taip pat tirti nuotekas oro uostuose ir įpareigoti kinus dėvėti kaukes. Dalį rekomendacijų žada įgyvendinti ir Lietuva – tiesa, sako, kad kinų oro uostuose netestuos.

Kovą jau bus lygiai trys metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pradžią. Nors bent Lietuvoje jau, atrodo, pandemijos seniai neliko nė kvapo, aktyvi kova su virusu nuslopo toli gražu ne visur. Ar 2023 m. apie pandemiją jau išties galėsime pamiršti? Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Nors Lietuvoje fiksuojami nauji COVID-19 atvejų rekordai, specialistai ragina į juos žiūrėti be didelių emocijų. Mokslininko Gyčio Dudo teigimu, kol visuomenėje plinta iš omikrono kilę potipiai, dideliam nerimui nėra pagrindo. Kita vertus, jis pažymi, kad mirčių nuo koronaviruso mastas šalyje vis tik nėra priimtinas, todėl ypač artėjant rudeniui gyventojai į apsauginė kaukę neturėtų žiūrėti kaip į kokią bausmę ar gėdą.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Pasaulis, atrodo, po truputį atsikvepia ir žvelgia į gyvenimą po koronaviruso pandemijos. Paskutinė ryškesnė jo atmaina – omikron – privertė valstybes įvesti griežtesnius ribojimus, tačiau besibaigianti omikron banga gali reikšti atlaisvinimus. Ne išimtis ir Lietuva, Vyriausybėje diskutuojama, kada būtų galima panaikinti ribojimus. Premjerės patarėja pažymi, kad į normalų gyvenimą įžengsime tik tuo atveju, jei neatsiras nauja grėsminga viruso atmaina.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas paskelbė apie vyriausybės planus mėnesiu anksčiu atšaukti visus ribojimus, įskaitant ir teisinį įsipareigojimą saviizoliuotis. Kad situacija gali pasikeisti ir Lietuvoje, prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris teigė, kad jau pavasarį į koronavirusą galbūt pradėsime žvelgti kaip į įprastą ligą.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Vyriausybė nustatė kriterijus, kada galimybių paso ribojimai būtų švelninami arba išvis naikinami. Ekspertai pabrėžia, kad geriausiu atveju to galime tikėtis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau visas kortas gali sumaišyti ne tik omikron, bet ir naujos koronaviruso atmainos, kurios egzistuoja jau dabar, tik mes apie jas dar nieko nežinome.

Trečiadienį Lietuvos oficialiai patvirtinti pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai. Vyriausybė posėdžio metu patvirtino kriterijus, kada galimybių paso ribojimai galėtų būti sušvelninti arba atšaukti. Šias temas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai specialistai konstatuoja, kad iki šiol imunizuoti asmenys bus mažiau apsaugoti nuo šios atmainos sukeltos ligos. Tiesa, dar lieka nežinomųjų, kiek žymiai kris ši apsauga, tačiau neabejotina reikšmė teks sustiprinamajai skiepo dozei. Visgi kitos šalys nieko nelaukdamos jau imasi daugiau priemonių užkirsti naujai prognozuojamai pandemijos bangai.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Nors nauji užsikrėtimo atvejai šoka į viršų, o sveikatos apsaugos sistema stipriai kaista, epidemiologas Gytis Dudas artėjančiai žiemai turi gerų žinių. Jo teigimu, šios bangos pikas turėtų būti pasiektas per artimiausias savaites, tad tokios juodos žiemos kaip pernai prognozuoti nereikėtų. Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.