gynybos mokestis

Seimo plenarinio posėdžio pirmininkui konservatoriui Jurgiui Razmai neleidus opozicijos atstovui baigti klausimo, „valstiečiai“ antradienį blokavo vadinamojo gynybos mokesčių paketo pristatymą.  „Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio“, – pareiškė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.  Jo prašymą palaikė 45 Seimo nariai, prieš buvo 50, o susilaikė trys.   Įstatymų pataisų paketo pristatymą finansų ministrė Gintarė Skaistė pratęs po pietų.

Savaitė prasidėjo svarbiu sprendimu – Vyriausybė teikia Seimui mokesčių pakeitimus, kurie leis tų pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Tai yra svarbus sprendimas, kuris turėjo būti priimtas gal net anksčiau. Tačiau kai kurie siūlymai kelia diskusijų, kurios galutinį sprendimą Seime gali klampinti įvairiomis nuomonėmis.

Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ dėl sviedinių gamyklos Lietuvoje. Nors dar liko galutinai suderinti vietą, kur iškils amunicijos gamykla, aišku, kad statybos turėtų prasidėti jau rudenį. Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai.

Po ilgų diskusijų, Vyriausybė pagaliau pristatė savo planą, kuriuos mokesčius siūlo didinti norint daugiau pinigų skirti gynybai. Planuoja labiau apmokestinti alkoholį, tabako gaminius, degalus. Taip pat papildomai apmokestinti draudimo kompanijas ir metams pratęsti bankų solidarumo mokestį. Nors premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių siūlymų iš esmės visi pritarė, tačiau taip nėra. Atskirus siūlymus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir patys koalicijos partneriai.

Degalų, alkoholio ir rūkalų papildomas branginimas, didesnės išlaidos verslo liudijimams, didesni pelno mokesčiai, naujas draudimo sektoriaus apmokestinimas – taip iš gyventojų ir verslo planuojama surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai. Trečius metus tęsiantis Kremliaus režimo karinei agresijai prieš Ukrainą, antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė visuomenei pristatė planus dėl mokesčių įstatymų keitimo.

Pristatę iniciatyvą „4 procentai“, kuria siekiama padidinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo atstovai nestabdo – šį kartą prabilo apie galimybę įmonių darbuotojus siųsti į karinius mokymus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, „4 procentų“ iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.

Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. „Ne veltui Seime yra sakoma, kad jeigu sprendžiama dėl mokesčių, tai reikia daryti pirmaisiais ar antraisiais kadencijos metais.

Premjerė Ingrida Šimonytė tris kartus kvietėsi politinių partijų lyderius, profsąjungų, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad šie išreikštų nuomonę, kaip surasti papildomus apytiksliai 400 mln. eurų kasmet šalies gynybai, kad mūsų skiriama dalis nuo bendrojo vidaus produkto siektų apie 3 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gynybos finansavimui didinti geriau būtų kelti plačios bazės mokesčius – tuos, kuriuos moka didesnės visuomenės grupės. Taip ji kalbėjo Finansų ministerijai pateikus keturis mokestinių paskaičiavimų, leidžiančių padidinti finansavimą krašto apsaugai keliais šimtais milijonų eurų per metus, variantus. „Principas, kuris būtų teisingiausias, kad visi jaustųsi dalimi.

Gynybos mokestis galėtų būti įvestas laikinai, o jį sudarytų keli šaltiniai, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Premjerė Ingrida Šimonytė kaip vieną galimų gynybos sektoriaus finansavimo šaltinių artimiausioje perspektyvoje nurodo privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, bet pažymi, kad tai būtų tik finansinės naštos perkėlimas vėlesniems laikams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina verslus bendradarbiauti su valstybės institucijomis, aktyviau įsitraukti į krašto gynybos sistemą ir imtis lyderystės įvedant gynybos mokestį. „Visuotinumas yra vienas iš labai svarbių atgrasymo ramsčių“, – diskusijoje Seime ketvirtadienį kalbėjo NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Netylant diskusijoms dėl vadinamojo gynybos mokesčio, Verslo konfederacija skelbia savo pasiūlymą, iš kur imti trūkstamų pinigų. Kas ir kodėl turėtų atverti valstybei savo pinigines? Klausiame Verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio. Ekonomistai sako, kad PVM yra Lietuvoje per didelis, o visai mokesčių sistemai trūksta progresyvumo, o verslo konfederacija siūlo PVM didinti.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą. Parlamentaras siūlo numatyti atskirą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodą – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti. Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Daugiau nei 54 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų siūlymui nuo 2025-ųjų įvesti naują visuotinį gynybos mokestį. Visgi apie penktadalis teigia, kad palaikytų tokią idėją, jei tokį mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, rodo naujausia, LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apie 40 proc. teigia, kad naujam gynybos mokesčiui pritartų. Apie 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.

Verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis, tuo metu darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį. Taip jie kalbėjo po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, aptarę poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Didesnė dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių nepritaria visuotiniam šaukimui ir gynybos mokesčiui. „Partijos pirmininkas paprašė išreikšti savo nuomonę dviem klausimais. Reikšmingesnė dauguma nepritarė dviem klausimams – išreikštas nepritarimas visuotiniam šaukimui ir visuotiniam gynybos mokesčiui“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS sakė rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ paviešinus nutekintą informaciją dėl to, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvai kelia didelius finansinius iššūkius, prezidentas Gitanas Nausėda patikino, jog finansinio pobūdžio trikdžių dėl to tikrai nekils. Išskirtiniame interviu G. Nausėda teigė, kad kitąmet turėsime galimybę pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų gynybai bei užsiminė apie gynybos mokestį. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako pritariantis gynybos mokesčiui, tačiau dar neaišku, koks jis turėtų būti. „Taip, 2025 metais gali atsirasti (gynybos mokestis – BNS), kokio pavidalo – dabar iš tikrųjų nepasakysiu“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 metais, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas. Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.

Gynybos mokestį būtų realu įvesti tik tuo atveju, jei dėl jo sutartų visos partijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais. Tiek partneriai, tiek opozicijos atstovai sutinka, kad būtina rasti tvarų sprendimą krašto apsaugai finansuoti, tačiau tam jie mato skirtingus sprendimo būdus. „Idėja ieškoti geriausio sprendimo dėl gynybos mokesčio – ant stalo. Matyt, nespėsime šiais metais, kalbame apie kitų metų laikotarpį.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Gynybos mokesčio principas – sveikintinas, tačiau apie jį diskutuojant būtų svarbu žinoti, iš ko ir kaip jis būtų renkamas, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Kalbėti apie papildomus mokesčius, su gynyba susietus, žinoma, kad galima ir verta, bet jau tada planuojant ilgesnio laikotarpio gynybos išlaidų didinimą, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet  kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.