gynybos finansavimas

Premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad pasitraukiančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie neskaidrius viešuosius pirkimus nepadeda diskutuojant su opozicija dėl gynybos finansavimo.

Seimo opozicinių frakcijų nariai pateikė siūlymus, kaip būtų galima finansuoti krašto gynybą. Tiesa, Seimo opozicija nedalyvavo vakar vykusiame pasitarime dėl gynybos finansavimo –  Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog opozicija nemato prasmės kalbėti apie papildomą finansavimą krašto apsaugai, kol teisėsaugos institucijos neįvertins buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasisakymų, apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad nors mestas šešėlis dėl galimos korupcijos krašto apsaugos srityje lemia mažesnį pasitikėjimą, tačiau dėl geopolitinės realybės dabar yra tinkamas laikas kalbėtis apie papildomą gynybos finansavimą. Pasak jos, šiuo klausimu reikia kaip įmanoma platesnio sutarimo. „Manau, kad tiesa yra tai, jog mestas šešėlis lemia mažesnį pasitikėjimą pačia sistema ir dabar reikia kažkaip iš naujo pelnyti tą pasitikėjimą. Tuo esame susirūpinę.

Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas. Seimo Mišrios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlo įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip spręsti gynybos poreikius.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje. Anot jo, siūlymai taip pat bus išsiųsti opozicijai. „Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad per pirmadienį vyksiančias antrąsias derybas dėl gynybos finansavimo bus pristatytos įvairios galimos alternatyvos. Anot jos, tik pasiekus konsensusą dėl lėšų šaltinių, tarp kurių gali būti skolinimasis, mokesčių ir lengvatų pakeitimai bei išlaidų perdėliojimas, bus formuojamas siūlymas.   „Modelio (kurį siūlo Vyriausybė – ELTA), kaip tokio, nėra.

Politikus, verslo ir profsąjungų atstovus į susitikimą dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad per pirmadienį vyksiančias antras derybas bus pristatytos įvairios alternatyvos, ir tik susitarus dėl visiems priimtiniausio varianto bus formuluojamas konkretus siūlymas. Pasak I. Šimonytės, Finansų ministerija susitikimui yra parengusi išsamų pristatymą apie kitų metų viešuosius finansus, galimybes daugiau finansuoti krašto apsaugą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečiasi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo. Pirmasis susitikimas vyko maždaug prieš du mėnesius. Antrajame susitikime tikėtasi konkretesnių siūlymų, tačiau būsimas derybas temdo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas. Apie jį paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje. Politikas teigė netekęs premjerės pasitikėjimo.

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausiai dėmesio skiriama ko gero neišvengiamam PVM didinimui, pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui. Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 metais biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinkta 5,5 mlrd. eurų arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 mlrd. arba 26,7 proc. pajamų.

Pastaruoju metu valdantieji inicijavo viešas diskusijas dėl papildomo finansavimo, reikalingo šalies gynybai stiprinti. Po pirmadienį vykusio pasitarimo premjerė Ingrida Šimonytė buvo paklausta, ar galima visuomenei pasakyti, kad reikės didinti mokesčius papildomam gynybos finansavimui.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

NATO atvirai ragina ruoštis karui su Rusija, o Lietuva laukia vokiečių brigados, didina šauktinių skaičių, perka tankus, kuria diviziją ir ruošiasi visuotiniam šaukimui, nors net tam neturi pinigų. Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp svarstomų variantų, kaip didinti gynybos finansavimą, kalbama ir apie galimybę skolintis. Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė kreipiasi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais. Tiek partneriai, tiek opozicijos atstovai sutinka, kad būtina rasti tvarų sprendimą krašto apsaugai finansuoti, tačiau tam jie mato skirtingus sprendimo būdus. „Idėja ieškoti geriausio sprendimo dėl gynybos mokesčio – ant stalo. Matyt, nespėsime šiais metais, kalbame apie kitų metų laikotarpį.

Lietuvos aukščiausi politikai skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Mūsų gynybos ekspertai tikina, kad tai dar vienas ženklas, jog mūsų valdžios atstovai nesuvokia kokia grėsmė mūsų laukia ir vėl tinkamai nesirūpina mūsų saugumu.   Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuva ketina didinti biudžetą gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad mūsų šalis ketina įsigyti naujos ginkluotės ir karinės technikos, tokios, kokios Lietuva niekada nėra turėjusi. Krašto apsaugos ministras teigė, kad pirmiausia sudaromi sandoriai dėl tos karinės įrangos, kuri Lietuvos kariuomenę pasieks šiais metais. Visgi jis nedetalizavo, kokia tai bus technika. „Bet turiu gerų žinių iš mūsų sąjungininkų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą. Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). „(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia visų parlamentinių frakcijų Seime lyderius pasitarimui dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikime Vyriausybės vadovė ir ministrai taip pat pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai, BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, jog skirs papildomų lėšų, kad gynybos finansavimas šiemet pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu tai reikės padaryti, tai mes padarysime ir šiemet“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) susitikime su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais parodys Baltijos šalis kaip pavyzdį kitoms Europos valstybėms gynybos finansavimo srityje, sako diplomatai.

Gavus papildomą finansavimą gynybai, Švenčionių rajone esančiame Pabradės kariniame poligone statomas karinis miestelis bus baigtas metais anksčiau, nei planuota, teigia Krašto apsaugos ministerija. Šiuo metu KAM yra paskelbusi karių pasirengimui mūšiams mieste skirtos infrastruktūros antrojo ir trečiojo statybų etapo konkursą. Viešojo pirkimo skelbime nurodoma, kad per antrąjį etapą planuojama pastatyti penkis specialios paskirties statinius, kurių bendras plotas sudarys apie 700 kv.