grynieji

Apklausos rodo, kad tautiečių įpročiai beveik nesikeičia. Kojinėse, po čiužiniais ar kitose slėptuvėse šlamančiuosius saugo apie pusė lietuvių. Draudikai ir ekonomistai perspėja: laikyti pinigus namuose itin nesaugu. Užtat labai patrauklu vagišiams. Galite neabejoti, kad vagys žino visas vieteles, kurias manote esant puikia slėptuve. Naujausias tyrimas rodo, kad santaupas grynaisiais namie laiko apie pusė lietuvių. Trečdalis pripažino, namuose turintys iki 500 eurų.

Pateiktas 2016 metų biudžetas ir vėl atgriaudi diskusija apie grynųjų pinigų operacijų ribojimą. Deklaruojamas tikslas labai kilnus – mažinti šešėlinę ekonomiką, riboti galimybes panaudoti „šešėlyje“ esančius pinigus. Tačiau vis tiek minčių kyla įvairių. Kam naudingas atsiskaitinėjimas banko kortele, pinigų laikymas banko sąskaitose, atlyginimo pervedinėjimas į banko sąskaitą? Žinoma, bankams.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, grynųjų pinigų išsiėmimo iš debeto ar kredito kortelės paslauga parduotuvių kasose besinaudojantys klientai išsiima vis didesnes grynųjų pinigų sumas. Lyginant praėjusių metų pirmojo ketvirčio ir 2015 metų to paties laikotarpio duomenis, išgrynintų pinigų suma „Maxima“ prekybos centruose išaugo daugiau kaip penktadaliu. To priežastis gali būti tai, kad pinigų išgryninimo paslauga kasose Maxima klientams nieko nekainuoja.

Grynieji pinigai, naudojami transakcijose, labai stipriai koreliuoja su šešėliu, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. „Europoje vidutiniškai vienas žmogus per metus atlieka 180 transakcijų elektroniniu būdu. Tose Europos šalyse, kuriose atliekama daugiau transakcijų, šešėlis sudaro apie 10-15 proc. Jeigu paimsime šalis, kuriose elektroninių mokėjimų atliekama žymiai mažiau nei 180, tai yra likusi Europos pusė, ten šešėlis yra 30 proc.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą. „Lietuvos bankas yra atsakingas už tinkamą mokėjimų rinkos veikimą Lietuvoje, bet pagal dabartinį teisinį reglamentavimą negali daryti įtakos finansinių paslaugų kainoms.

Kol kas visos paslaugas teikiančios Danijos įmonės privalo priimti atsiskaitymus grynaisiais, tačiau šalies finansų ministras pareiškė, kad tai joms esą užkrauna finansinę ir administracinę naštą. Įstaigos turi įrengti stebėjimo sistemas, samdyti apsaugininkų tarnybas, taip pat gaištamas laikas atiduodant grąžą. Todėl siūloma drabužių parduotuvėse, degalinėse ir restoranuose nuo Naujųjų panaikinti galimybę atsiskaityti grynaisiais.

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose vidutiniškai buvo atsiskaitoma 25 kartus. Tuo tarpu prie bankomato pasiimti pinigų pinigų SEB banko klientai traukė rečiau − per ketvirtį viena kortele buvo atliekama vidutiniškai 11 tokių operacijų.

 Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatai. „Grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokėjimo priemonė, tačiau gyventojų mokėjimo įpročiai reikšmingai keičiasi.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, kuriuo įmonėms reikėtų pradėti rūpintis jau dabar.

Ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais nepakenks gyventojams ir legaliam verslui, tačiau „ uždės apynasrį“ šešėliniam verslui ir paskatins žmones legaliai ir sąžiningai atskleisti tikrąsias sandorių vertes, tvirtina finansų ministras.

Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.

Už pinigus visko nenusipirksi, bet gali nusipirkti naują „Bentley“ arba mažą salą. Nenusipirksi humoro jausmo, bet gali sumokėti žmonėms, kad šie juoktųsi iš tavo pokštų. Už pinigus nenusipirksi laimės, bet geriau jau verkti naujame „Bentley“ nei ant dviračio. Žmonės mėgsta kalbėti apie pinigus, dėl to ir randasi daug mitų apie juos. Portalas „Business Insider“ išsklaido 6 mitus šia tema. Reikia palaikyti likutį kreditinėje kortelėje Geresnė idėja yra sąskaitų apmokėjimas laiku kiekvieną mėnesį.

Karolis Birgilas Lietuviai kortele atsiskaito bene rečiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kitapus Atlanto gyventojai taip dažnai švaistosi kortelėmis, kad jos jau įgriso. Atrodo, šios problemos sprendimas JAV antešė naują rekordą. JAV pradedantysis verslas „Coin“ per pirmąsias 47 minutes, kai paskelbė apie savo produktą, surinko visas planuotas surinkti lėšas. Tikslą pasiekti leido 1 000 naujų klientų, kurie už 50 JAV dolerių užsisakė iki šiol rinkoje analogo neturinčią mokėjimo kortelę.

Seimo svarstomas didesnių nei 10 tūkst. litų atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) atlikus Europos Sąjungos šalių šešėlinės ekonomikos ir elektroninių atsiskaitymų tendencijų analizę. Ribojimas sumažintų pasirinkimą ir konkurenciją tarp atsiskaitymo priemonių, padidintų žmonių ir legaliai veikiančių verslų išlaidas mokėjimams.

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Finansų ministras kupinas entuziazmo.

Karolis Birgilas Valdantiesiems siekiant apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais kai suma viršija 10 tūkst. litų, laisvosios rinkos šalininkai skuba šiuos nuliūdinti, kad tai nepadės kovoti su šešėline ekonomika. Bent jau iš esmės. „Šalyse, kur elektroninių atsiskaitymų lygis yra didesnis, šešėlinė ekonomika veikia vangiau. Tai yra statistiškai teisinga, bet ryšio reikia ieškoti kitur.

Vyriausybės sprendimas riboti juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 10 tūkst. litų kai kuriuos verslininkus verčia burnoti. Finansų ministerija skaičiuoja, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, o verslo įmonės naudojasi bankų ir kitų mokėjimų įstaigų paslaugomis.

Karolis Birgilas Lietuvoje parduotuvėse vis rečiau klausiama, ar čia galima atiskaityti kortele. Vis dėlto tai yra miestų tendencija, kurie daug neatsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos. Pastarasis regionas garsėja savo bankų tradicijomis ir disciplina, o gyventojai nesispyrioja finansinėms naujovėms. Ketvirtadienį vykusios konferencijos „Link pasaulio be grynųjų“ metu Švedijos centrinio banko konsultantas dr.

Įvertinusi suinteresuotų institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų siūlymus, Finansų ministerija teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų. Taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už nustatytos tvarkos pažeidimą.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Grynieji kasoje“ Šiaulių AVMI specialistai kartu su Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus inspektoriais patikrino septynias Šiaulių apskrityje naftos produktais prekiaujančias įmones. Daugiau nei 36 tūkst. litų trūko dviejų degalinių kasose. Vienoje degalinių nustatytas kuro perteklius, už ką įmonės vadovui teismas skyrė 800 litų baudą bei konfiskavo 598 litrus kuro.

Prekybininkai Vyriausybės siūlyme iki 10 tūkst. litų apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pasigenda racionalių argumentų, kurie pagrįstų, jog tokiu būdu bus pažabota šešėlinė ekonomika. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.

Sprendimas dėl privalomų kišenpinigių septynmečiams vaikų globos namų gyventojams užvirė gyventojų diskusijas. Kišenpinigiais socialinius įgūdžius savo vaikams bandę formuoti tėvai prabyla apie vaikų terorą, reketą ir vagystes. Dvi medalio pusės Viešų psichologų rekomendacijų apie kišenpinigių naudą prisiklausę tėvai savo mažyliams atveria piniginę. Kaip tuos pinigus panaudoja atžalos, sužino ne visi.

Visuomenė be grynųjų – pasaulis, kur materialūs pinigai beveik neegzistuoja – beveik per penkerius metus išnyko iš utopinių vaizdinių ir pavirto kažkuo neišvengiamu. Švedijoje siekiama per dvidešimt metų pereiti prie sistemos be grynųjų pinigų. Afrikoje prekybininkams tapo įprasta siųsti ir priimti pinigus mobilaus telefono pagalba, rašoma portale „Quartz“. JAV kelias į sistemą be pinigų taip pat išklotas plastikinėmis kortelėmis. 1970-aisiais kiek daugiau nei 20 proc.

Dariui ir Girėnui, Maironiui, Basanavičiui, Vydūnui ir Kudirkai – sunkūs laikai. Visos paskutinės Vyriausybės pirmuoju smuiku griežė sieksiančios įvesti Lietuvai eurą ir užmiršti dvidešimtus metus cirkuliuojantį litą. Jau antra valdžia garsiai žada mestelėti saldainį bankams – apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Nors tai esą turėtų tapti pagrindiniu koziriu traukiant milijonus iš šešėlio, ekspertai džiūgauti neskuba, mat tiesioginė grynųjų ribojimo nauda šešėliui naikinti nėra nustatyta.

Šiuo metu 46 įmones mokesčių administratorius jau yra įpareigojęs atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Tokios ypatingos VMI kontrolės priemonės bus taikomos ir kitoms, nesąžiningai mokestines prievoles vykdančioms bei piktybiškai buhalterinės apskaitos taisykles pažeidinėjančioms ar ilgą laiką skolų nemokančioms įmonėms, kurių sąrašai ir toliau bus viešai skelbiami VMI interneto svetainėje. 2013 m. gegužės 16 d., Vilnius.

SEB banko duomenimis, lietuviai vis dažniau atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Pernai, palyginti su 2011 metais, atsiskaitymo SEB banko mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius prekybos vietose, neįskaičiuojant grynųjų pinigų paėmimo, padidėjo beveik 18 proc. – iki 43,4 mln. operacijų. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis apyvarta per metus padidėjo penktadaliu (20,5 proc.) – iki beveik 2,9 mlrd. litų. „Pokyčiai rinkoje labai teigiami.

Verslo organizacijų kreipimasis į Lietuvos banką bei pavienių asmenų teisminiai ginčai parodė, kad bankų politika Lietuvoje negali būti pavadinta skaidria ir atsakinga. Specialistai teigia, kad šalyje veikiantys bankai – grobuoniškos institucijos. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.

Spalio mėnesį Lietuvos banko išorės turtas ir išorės įsipareigojimai padidėjo atitinkamai 357,3 ir 167,5 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 22,2 mlrd. ir 227,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 15,3 mln. litų ir spalio pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo 167,6 mln., o centrinės valdžios - sumažėjo 152,4 mln. litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai  jau sulaikė kelias dešimtys įtariamųjų. Po skandalo, kuris pernai sukrėtė sostinės Gariūnų turgavietę, FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai vėl apsilankė pas prekeivius gavus informacijos, kad ten prekiaujama klastotėmis iš Kinijos. Pareigūnai sulaikė maždaug dvidešimt verslininkų, kelis jų, anot Vilniaus apygardos prokuratūros atstovų, ketinama suimti. Kol kas niekas neteikia išsamesnės informacijos.

Kas antra (48 proc.) „Danske Bonus“ lojalumo programos nuolaida naudojasi 30 – 40 metų amžiaus klientai. Vyrai ir moterys yra vienodai aktyvūs, tačiau nuolaidas renkasi skirtingai. Moterys beveik 3 kartus dažniau nei vyrai sukauptus taškus panaudoja grynų pinigų išmokėjimui „Danske“ banko kasose, 1,5 karto – pinigų išsigryninimui bankomatuose. Vyrai penktadaliu (22 proc.

Didėja mokėjimo kortelių operacijų apyvarta. Per pastaruosius metus šalyje išduotomis banko mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apyvarta išaugo 4 procentais ir rugpjūtį pasiekė 2,86 mlrd. litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, gyventojai taip pat pradėjo aktyviau naudotis banko mokėjimo kortelėmis atsiskaitydami už pirkinius. Šių metų rugpjūtį tokių atsiskaitymų buvo 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Gyvenimu besiskundžiantys lietuviai, pasirodo, turi rekordiškai daug pinigų. Apyvartoje šiuo metu cirkuliuoja   beveik 11 milijardų litų grynųjų. Komercinių bankų atstovų teigimu, bendra pinigų masė auga nedaug. O atsiskaitymų grynaisiais, nors ir lėtai, mažėja. Kol lietuviški pinigai – banknotai ir monetos – taps muziejaus vertybėmis, juos turbūt dar ilgai nešiosimės piniginėse. Tuo labiau, kad ir statistika rodo – grynųjų pinigų mums reikia vis daugiau.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas neketinama griežtai nurodyti visiems mokėti algas per banką. Tiesa, pasak ministrės, Seimui jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kurie leistų nusižengėliams nustatyti apribojimus atsiskaitant grynaisiais: vokeliuose mokėję darbdaviai bus priversti algas mokėti per banką. Valstybės įstaigos dar pernai įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Žvangančios kišenėse monetos, iš piniginės netvarkingai kyšantys banknotai tampa tik prisiminimu. Parduotuvėse, kavinėse jau seniai dauguma žmonių atsiskaito banko kortelėmis. Tokią galimybę suteikė ir spaudos kioskeliai – pirkėjus tai akivaizdžiai nudžiugino. Dėl kokių savo pranašumų kortelės baigia nustelbti banknotus ar monetas, ir kaip kortelėmis naudotis saugiau, pasakoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija, gavusi skundų iš gyventojų, kad „Lietuvos pašto“ skyriuose įmokos priimamos tik grynaisiais pinigais, kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. „Norėdami apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas „Lietuvos pašto“ skyriuose žmonės susidūrė su problema – įmokos priimamos tik grynaisiais pinigais.

Antradienį, lapkričio 22 d. sustabdyta „Snorui“ priklausančio „Latvijas Krajbanka“ veikla itin didelį nerimą ne tik verslo klientams, ne mažiau susirūpinęs situacija yra ir žinomas šalies kompozitorius, Raimonds Pauls, kurio sąskaitoje saugomi daugiau nei 700 tūkst. latų (3,5 mln. litų) – rašo naujienų portalas diena.lv. „Dabartinėje padėtyje man belieka laukti, stebėti, kas atsitiks. Negaliu nieko daugiau pasakyti“, ‒ cituoja kompozitoriaus žodžius Latvijos naujienų portalas.

Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino,  Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Lietus gali pridaryti nepatogumų ne tik vairuotojams, kai apsemia gatves, bet ir prekybininkams bei pirkėjams.Pastarieji piktinasi, kad dėl gamtos stichijų negali susimokėti banko kortelėmis. Pardavėjams tenka išklausyti skundų, tiesa, didelių tiesioginių nuostolių dėl liūčių esą nėra. Pirmadienį Vilniuje praūžusi liūtis įnešė painiavos ne vienoje parduotuvėje. Žmonės, norėję atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis, turėjo arba krapštyti grynuosius, arba tiesiog palikti pirkinius.

Ne kartą naujojo Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko išsakyta kritika, kad už tarpininkavimą atliekant tam tikras paslaugas bankai susižeria per daug komisinių, jau pasiekė bankų ausis, rašo „Kauno diena“. Trejus metus trukusį bankų įkainių kilimą prieš 2 savaites nutraukė „Danske“ bankas - sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose.

„PayPal“ mokėjimo sistemos prezidentas Scottas Thompsonas pareiškė, kad 2015 metais grynuosius pinigus pakeis elektroniniai. „Mes manome, kad 2015 metais elektroniniai pinigai JAV bus priimami visur: pradedant vietinėmis parduotuvėmis, baigiant „Walmart“ tinklu. Mums daugiau nereikės piniginių“, – teigia Thompsonas.

Lietuvos bankų asociacija gyventojus skatins už pirkinius ir paslaugas mokėti kortelėmis, o ne grynaisiais. Valstybė ir bankas iš to išlošia, nes „elektroniniai“ pinigai, kurie cirkuliuoja mokėjimo kortelėse, – pigesni. Jų nereikia spausdinti, išvežioti, skaičiuoti ir t.t. Vis dėlto žiūrime į pliusus ir minusus, su kuriais susiduriame kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis.

Kovą Baltarusijoje prasidėjusi valiutų krizė gena vietinius gyventojus ieškoti aplinkinių kelių, kur dar galima būtų išsikeisti kasdien vis nuvertėjančius rublius. Baltarusijos bankai jau kuris laikas apriboję baltarusiškų rublių keitimą į kitas valiutas, tačiau vietos gyventojai išeičių ieško išradingais būdais. Kartais jų keliai atveda net į Lietuvą.

SEB banko klientai prekybos centruose „Maxima“, atsiskaitydami SEB banko kortele ir apsipirkdami ne mažiau kaip už 10 litų, kasose galės nemokamai pasiimti iki 200 litų. „Pradėjęs teikti šią paslaugą „Maximos“ prekybos centruose, SEB bankas dvigubai – iki 1 850 vietų – išplėtė aptarnavimo tinklą, kur banko klientai galės nemokamai pasiimti grynųjų pinigų.

SEB bankas keičia savo paslaugų  kainodarą. Norėdamas paskatinti vis daugiau šalies gyventojų naudotis savitarnos paslaugomis, bankas nutarė apmokestinti  pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugą banko padaliniuose, tačiau besinaudojantiems grynuosius pinigus priimančiais bankomatais ši paslauga ir toliau išliks nemokama.

2009 m. ES biudžetas sudaro 116 mlrd. eurų. Šiemetiniame biudžete numatytos didesnės lėšos ekonomikos plėtrai, aplinkosaugai, darbo vietų kūrimui, mokslinių tyrimų skatinimui ir besivystančių šalių žemės ūkiui. Laikas pažvelgti į tai, kaip formuojamas ES iždas, iš kur gaunamos ir kur nukeliauja europinės lėšos. Sudėtinga 2009 m. biudžeto formavimo procedūra baigėsi gruodžio 18 d., kuomet biudžetą savo parašu patvirtino Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering.