gripas

Iškrenta ištisos šeimos, tuštėja kolektyvai, o skambučiai poliklinikose netyla – tokia dabartinė gydymo įstaigų realybė susirgimams gripu ir kitais virusais kopiant į viršų. Nors daug įstaigų pageidauja, kad pacientai gyvai atvyktų išsitirti, kuo susirgo, tvarkos numato, kad nedarbingumą dėl ligos galima gauti ir nuotoliu. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.

Šį sezoną padaugėjo mirčių nuo gripo, nors gyventojai gana aktyviai skiepijasi nuo šios užkrečiamosios ligos, tuo metu nuo COVID-19 mirė 47 žmonės, o pasiskiepijo mažiau nei procentas gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys.

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo gripo mirę asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, taip pat visi turėjo lėtinių ligų. Per savaitę susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, tuo metu COVID-19 – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir koronavirusu rodiklis sausio 6–12 dienomis buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje išaugus sergamumui gripu gyventojai užgulė vaistines. Pastebima, kad kai kur receptinių vaistų, skirtų gydyti nuo šios ligos, pardavimai išaugo net 270 proc. palyginus su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu. Specialistai tvirtina, kad gyventojai skundžiasi ir kitomis problemomis: padidėjusia nervine įtampa, virškinimo problemomis, užsitęsusiu kosuliu.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Latvijoje šiuo metu labai didelis sergamumas plaučių uždegimu, naujienų agentūrai LETA pranešė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ULPKC). Centro teigimu, tokio lygio sergamumo nebuvo fiksuojama mažiausiai dešimt pastarųjų gripo sezonų ir tai iš dalies susiję su Mycoplasma pneumoniae sukeltos pneumonijos plitimu. Didžiausias sergamumas plaučių uždegimu šalyje yra tarp jaunesnių nei 14 metų vaikų.

Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.

1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Praėjusią savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje sumažėjo, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau auga, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak specialistų, tokia sergamumo rodiklių dinamika labiausiai siejama su šventiniu laikotarpiu.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje vis dar auga. Tad rekomenduojame ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, o pajutus simptomus – vengti lankytis susibūrimuose, vykti į svečius, kad neplatintume viruso tarp kolegų, draugų ir artimųjų. Per šventes ne tik linkėkime vieni kitiems sveikatos, bet ir ją saugokime – nesidalinkime virusais.

Plaučių uždegimai Lietuvoje guldo į ligonines tiek vaikus, tiek suaugusius. Gydytojai pastebi, kad palyginus su rudens mėnesiais dabar sergančiųjų plaučių uždegimais skaičius šoktelėjo kone dvigubai – vien vaikų ligoninėse sergančiųjų kelios dešimtys. Pasak medikų, žmonės dažniau serga bakterinės kilmės plaučių uždegimais, kuriuos sukelia įvairios mikoplazmos, chlamidijos.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, niekas nenori jų sutikti lovoje su karščiavimu ar skaudančia gerkle. Deja, ligos neatostogauja ir dažnai užklumpa netinkamiausiu metu. Jeigu šiandien skundžiatės peršalimo simptomais, „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė nuramina, kad dar yra laiko pasveikti iki švenčių, ir dalijasi penkiais svarbiausiais patarimais.

Peršalimo ligų sezonas kopia į viršų – gydytojai įspėja, kad jau esame ties gripo protrūkio riba. Gyventojai raginami nenumoti ranka net į, atrodytų, lengvus simptomus ir išsitirti, mat esama efektyvių vaistų. Juos paskyrus laiku galima palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pasakojo, kad sergančiųjų srautas pastaruoju metu tik auga, o šie metai išskirtiniai tuo, kad sunku būtų išskirti dominuojantį ir labiausiai šiuo metu plintantį patogeną.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Namų virėja pasidalijo receptu, kuris yra tikra „bomba“ kovoje su gripu – jos teigimu, šis gėrimas padeda per tris dienas atsikratyti peršalimo ligų. Šis jos vaizdo įrašas „TikTok“ platformoje sulaukė itin daug dėmesio ir pasklido it virusas. Atvėsus orams, vis daugiau žmonių suserga sloga, peršalimo ligomis ar gripu ir griebiasi naminių priemonių kovoje su šiomis ligomis.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pastaraisiais metais gerokai paankstėjus šventinio žiemos laikotarpio pradžiai pasiruošimo Kalėdoms karštinė apima vis daugiau žmonių. Šventiniai įmonių vakarėliai, pasibuvimai su draugais, įvairūs renginiai – išsivadavus iš pandemijos gniaužtų gyventojai jau kelis metus aktyviai įsitraukia į įvairias socialines veiklas. Vis tik gydytojai ragina išlikti atidiems. Ne paslaptis, kad po gero kalėdinio vakarėlio, būna, dėl išplatinto kokio nors viruso „iškrenta“ pusė kolektyvo.

48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat pranešta apie nuo koronaviruso mirusį 38 metų asmenį.

Šaltuoju metų laikotarpiu stipriai išauga žmonių, susiduriančių su viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, skaičius. Tam įtakos turi permainingi orai, netinkamai parinkta apranga ar avalynė ir dalyvavimas sergančių žmonių susibūrimuose. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Rūta Laučienė pasakoja, kaip atpažinti peršalimo simptomus bei kaip su jais kovoti.

Lietuvoje – pirma mirtis nuo gripo. Mirė nepasiskiepijęs, lėtinių ligų turintis 80–metis. Tačiau mirčių nuo COVID žymiai daugiau – koronavirusas nuo sezono pradžios pražudė 35 nesiskiepijusius pensinio amžiaus žmones. Anot sveikatos specialistų, tokį skirtumą paaiškina skiepijimosi statistika, mat pasiskiepijusių nuo gripo – 10 kartų daugiau nei tų, kurie skiepijasi nuo COVID-19. Praėjusią savaitę bendras sergamumas siekė 1200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – išliko panašus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatas (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. (47-ąją savaitę) siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jungtinėse Valstijose pirmą kartą paukščių gripo virusu H5N1 užsikrėtė vaikas. Nepilnamečiui iš Kalifornijos pasireiškia lengvi simptomai, jis gydytas antivirusiniais medikamentais. Visi šeimos narių testai buvo neigiami, pranešė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), Tiriama, kur vaikas galėjo užsikrėsti. JAV iki šio patvirtinti 55 H5N1 infekcijos atvejai, dauguma jų – Kalifornijoje. Paukščių gripo virusas H5N1 šiuo metu plačiai paplitęs tarp laukinių paukščių visame pasaulyje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.

Orams atšalus – gripo, COVID-19 bei ūminių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų Lietuvoje daugėja – praeitą savaitę sergamumo rodiklis viršijo tūkstantį atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų. Sveikatos specialistai prognozuoja, kad šventiniu laikotarpiu gali būti sergamumo pikas koronavirusu ir gripu, todėl ragina skiepytis. O ypač vakcinuotis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, taip pat ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar nėščiosios. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje lapkričio 4–10 d. (45-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Peršalimo simptomai, gydantis namuose, dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali ne palengvinti, o atvirkščiai – apsunkinti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, ko geriau nedaryti savarankiškai gydantis namuose. Vaistininkė J. Jankauskienė primena, kad peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Prasidėjus 2024–2025 m. gripo sezonui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus nedelsti ir nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, taip apsaugant save ir savo artimuosius. Visos Lietuvos gydymo įstaigos jau aprūpintos šiam sezonui skirtomis vakcinomis. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais.

Augantis sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gripu ir COVID-19 toliau kelia įtampas sveikatos sistemai. VUL Santaros klinikos skelbia apie laikinus pacientų lankymo ribojimus.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąją metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Vos spėjus prasidėti rudeniui, vis daugiau žmonių skundžiasi pirmaisiais peršalimo ligų ir virusinių infekcijų simptomais. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atskleidžia, kodėl šiuo sezonu mes lengviau susergame, bei primena, jog dabar yra pats tinkamiausias metas pasiskiepyti nuo gripo. Kodėl šaltuoju sezonu daugėja gripo atvejų? „Sergamumas gripu šaltuoju sezonu išauga dėl keleto priežasčių.

Nuo šių metų rudens gripo skiepai nemokami vaikams nuo dvejų iki septynerių metų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šiol minėti skiepai nemokami buvo tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skaičiuoja, kad kasmet nuo sezoninio gripo pasiskiepydavo apie 2 proc. vaikų. „Du procentai paskiepytų vaikų tikrai nesudaro tos tokios apsaugos nei kitiems, kurie galimai negali skiepytis, nei kad apskritai ta liga neplistų.

COVID-19 sergamumo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose yra aukštas ir vis didėja, gripo sezonas taip pat sparčiai artėja, o RSV (respiracinio sincitinio viruso) atvejų jau pradeda daugėti. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) prognozės rodo, kad šis kvėpavimo takų ligų sezonas bus panašus į praėjusių metų sezoną, kurio piko metu per vieną savaitę 100 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 20 hospitalizacijų, ir gerokai prastesnis nei priešpandeminiais metais.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Pagrindinės 25–44 metų amžiaus vyrų ir moterų mirties priežastys yra išvengiamos. Palyginti su 15–24 metų amžiaus grupėmis, šiame sąraše matyti daugiau lėtinių ligų.

Nors už lango dar vasariški orai, sveikatos specialistai konstatuoja, kad įsibėgėjant rudeniui laikas pradėti galvoti apie kasmetinę vakcinaciją nuo gripo. Be to, šiemet laukia naujovė – nemokamai pasiskiepyti nuo gripo galės ir 2–7 m. amžiaus vaikai.

Užkrečiamosios ligos vis dar kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medicinos specialistai ragina gyventojus nenumoti ranka į ligų keliamą riziką ir laiku pasiskiepyti, kad vėliau netektų skaudžiai gailėtis. Be to, primenama, kad kai kurie skiepai yra ir nemokami. Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atnaujintą sąrašą, kuriame nurodo, kad patogenų, galinčių sukelti kitą pandemiją, skaičius išaugo iki daugiau nei 30. Į sąrašą įtrauktas A gripo virusas, dengė virusas ir beždžionų raupai.

Skiepai jums tikriausiai asocijuojasi su adata, įsmeigta į peties raumenį, dėl kurios po skiepijimo daug valandų (ar net dienų) jaučiate erzinantį raumenų skausmą. Tradiciškai dauguma skiepų atliekami tokiu būdu: į raumenis.

Vakcina nuo gripo, kuri leistų atsisakyti kasmetinių pakartotinių skiepų ir atlaisvintų mokslininkus nuo užduoties numatyti, kokios atmainos dominuos kiekvieną sezoną, visada buvo vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos mokslinių tyrimų tikslų. Kuriama daugybė skirtingų metodų, pradedant vakcina, sumaišyta iš 80 tūkst.