grigeo

Europos Komisija ruošiasi bausti lietuvius už jų meilę lauko išvietėms. Ne tik kaimuose, bet ir pačiame Vilniaus centre, Šnipiškėse, gamtinius reikalus žmonės tvarkosi medinėse būdelėse. Jų šeimininkų negąsdina nei baudos, nei smarvė, nei infekcijų pavojus. Tuo naudojasi egzotinių kelionių organizatoriai: Šnipiškes ypač mėgsta turistai-ekstremalai iš Japonijos – aukšta tualetų kultūra garsėjančios šalies.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos bendrovė „Grigeo Klaipėda“ žada per pusmetį įgyvendinti sprendimus, leisiančius atlikti pirminį nuotekų valymą Dumpiuose ir sudaryti ilgalaikę nuotekų priėmimo sutartį su bendrove „Klaipėdos vanduo“. „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas Klaipėdos savivaldybės atstovams pristatė vadinamojo projekto Dumpiai-Dumpiai sprendimus, kuriuose numatyta nutiesti liniją nuo įmonės fabriko Nemuno gatvėje iki valymo įrenginių Dumpiuose.

Nuo gegužės vidurio neveikianti kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ netrukus galės atnaujinti veiklą – bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia įsitikinusi, jog „Grigeo Klaipėda“ atliko visus darbus, reikalingus priimti nuotekas ir atnaujinti fabriko veiklą. „Klaipėdos vandens“ vadovas Benitas Jonikas pranešė gavęs specialistų patvirtinimą, jog „Grigeo Klaipėda“ įvykdė prisijungimo sąlygas.

Gal man tik pasivaideno, bet sulaukęs sau palankaus etikos sargų sprendimo ir netrukus po to išstojęs trumpo komentaro žurnalistams premjeras Saulius Skvernelis susigraudino. O gal tai buvo tiesiog spindinčios akys. Net ir susigraudinimas nebūtų smerktinas, nes premjeras pagaliau sulaukė su jo keliuku susijusios istorijos atomazgos ir štai baigsis prieš jį pusmetį vykdyta, kaip sako S. Skvernelis, šmeižto kampanija.

Nuo gegužės vidurio neveikianti Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusi kartono gamybos bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ketvirtadienį neatnaujino veiklos, kaip planavo – dėl nuotekų valymo vis dar nesusitarta su bendrove „Klaipėdos vanduo“.  Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis gegužės viduryje sakė, kad fabrikas darbą turėtų atnaujinti apie birželio 4 dieną, tačiau įmonės atstovai BNS patvirtino, kad gamykla vis dar neveikia.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per tris šių metų mėnesius uždirbo  4,023 mln. eurų grynojo pelno – 41,7 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (2,839 mln. eurų). Bendrovės konsoliduotos pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,33 proc. iki 36,156 mln. eurų (37,02 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tarpinius rezultatus pranešė „Grigeo“. Vien pagrindinės grupės įmonės „Grigeo“ grynasis pelnas sausį-kovą mažėjo 74 proc.

Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ teismui apskundė Klaipėdos prokurorų ir teismo sprendimus, kuriais bendrovei buvo neleista rekonstruoti jai priklausančių Dumpių valymo įrenginių bei apribota jų veikla.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nepratęsus nuotekų tvarkymo sutarties su Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusia kartono gamybos bendrove „Grigeo Klaipėda“, įmonė nuo penktadienio laikinai stabdo veiklą.  Anot įmonės pranešimo, dėl nuotekų tvarkymo tikimasi susitarti per porą savaičių, kad gamybą būtų galima atnaujinti birželio pradžioje.

 Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusios kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“, kurios nuotekų nuo ketvirtadienio nebepriims bendrovė „Klaipėdos vanduo“, veikla turėtų būti sustabdyta iki birželio pradžios. Anot „Grigeo“ grupės prezidento ir pagrindinio akcininko Gintauto Pangonio, „Grigeo Klaipėda“ nuo ketvirtadienio nebevykdys gamybos, nes baigiasi sutartis dėl nuotekų priėmimo su „Klaipėdos vandeniu“, tačiau naują susitarimą tikimasi pasiekti per porą savaičių.

Higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ prašymu, Vyriausybė trečiadienį leido per Lietuvoje galiojantį karantiną atvykti keturiems Vokietijos specialistams taisyti bendrovės popieriaus mašinos.  Ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui suteikti tokį leidimą, kylant rizikai, kad šalies rinkoje gali sumažėti higieninio popieriaus kiekiai.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ dėl koronaviruso paskelbto karantino metu kol kas dirba beveik pilnu pajėgumu, sako įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis. „Kol kas dirbame panašiu pajėgumu. Yra visokiausių niuansų, bet tikrai dabar nenorėčiau komentuoti“, – BNS sakė G. Pangonis. Pasak jo, komentuoti plačiau jis atsisako, kadangi „Grigeo“ apie koronaviruso veiklos poveikį dar nėra informavusi biržos.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ paskelbė, kad dėl koronaviruso krizės nebaigtas bendrovės 2019 metų veiklos auditas, dėl to balandį turėjęs įvykti metinis akcininkų susirinkimas atidedamas vėlesniam laikui. „Grigeo“ sieks, kad akcininkų susirinkimas dėl 2019-ųjų finansinių ataskaitų ir pelno paskirstymo projekto tvirtinimo būtų sušauktas vėliausiai iki liepos 1 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupė „Grigeo“ už 4,6 mln. eurų modernizuos higieninio popieriaus verslą Grigiškėse. Pilnai automatizuota linija bus įrengta rekonstruotame pastate Grigiškių gamykloje ir gamins apie 12 tūkst. tonų popieriaus produkcijos per metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas šiemet, jis bus finansuojamas bendrovės lėšomis.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Komentuodamas informaciją apie stumbrės žūtimi pasibaigusią medžioklę, kurioje dalyvavo ir aukštų politikų, ir žinomų verslininkų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuomenė apie tokias medžiokles turėtų žinoti viską.

Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje dalyvavęs „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas teigia, kad apie stumbrę su jaunikliu medžiotojai prieš medžioklę buvo įspėti. „Šios medžioklės metu per instruktažą vadovas paminėjo, kad pirmo varymo metu bus stumbras su stumbriuku. Mes matėme ir pačią ramiai vaikščiojančią stumbrę. Niekas į ją net nekreipė dėmesio, tik pasidžiaugėme, kad yra toks žvėris“, – portalui delfi.lt trečiadienį teigė V. Kantauskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Bendrovės „Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, pardavimai mažėja, rašo „Verslo žinios“. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Ernesta Dapkienė teigia, kad „Grigeo“ pardavimai metų pradžioje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo apie 18 proc. Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovės Indrės Baltrušaitienės, sausį „Grigeo“ produkcijos pardavimai sumažėjo 50 proc.

Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.

Neplaninį patikrinimą Grigiškėse veikiančioje „Grigeo“ gamykloje atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad Neries upės bendrovė neteršia, tačiau užfiksavo kitų pažeidimų, antradienį įmonei surašytas neplaninio patikrinimo aktas. „Į Nerį išleidžiamų paviršinių nuotekų leistinų teršalų koncentracijų viršijimai nenustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitus nustatytus pažeidimus, toliau bus sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

Dėl Kuršių marių taršos nevalytomis atliekomis bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ prokurorai trečiadienį pareiškė įtarimus kartono, higieninio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamybos grupės „Grigeo“ didžiausiam akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui.  Šią informaciją „Grigeo“ išplatino per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo buvo sudariusi sutartis su trimis klientais uostamiestyje: Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, bendrove „Iris“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, skelbia naujienų portalas delfi.lt. „Patvirtinti arba paneigti, kad į Kuršių marias pateko ir kitų įmonių nuotekos negalime“, – portalui teigė Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.

Po įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų mėginius paėmę ir ištyrę inspektoriai skelbia rezultatus.  Žvejų teigimu, kitaip ir būti negalėjo. Mariose ar jūroje „Grigeo“ skandalo metu plaukiojusios žuvys jau seniai prie kaimyninių šalių krantų. Tad meškerėmis vieną po kitos traukia stintas, o klaipėdiečiai be baimes jas perka. Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovų bei kitų su jais susijusių asmenų reikalaujama atlyginti milijoninę žalą.  „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

Buvęs šalies prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvos visuomenė nėra ekologiškai brandi, todėl tokie atvejai kaip pastarojo meto ekologinės nelaimės Alytuje ir Klaipėdoje vyks ir toliau. „Kol nebus visuomenėje supratimo, ekologinės brandos, tokie dalykai vyks“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sekmadienį sakė V. Adamkus. Jis taip pat kritikavo Vyriausybę, kuri, anot jo, daro nepakankamai, kad būtų užtikrinta tinkama gamtos apsauga.

Klaipėdos prokurorai pareiškė pirmuosius įtarimus galimai Kuršių marias teršusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė ir trys jos darbuotojai įtariami žaloję gamtą ir klastoję dokumentus. Už tai įmonei „Grigeo Klaipėda“ gresia 5 milijonų eurų bauda ar net likvidacija, o įtarimų sulaukusiems darbuotojams ilgi metai nelaisvės. Tiesa, ar panašūs nemalonumai negresia ir pačiam popieriaus bei medienos pramonės milžinės prezidentui Gintautui Pangoniui, prokurorai nutyli.

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nacionalizuoti „Grigeo Klaipėda“, priversti „Grigeo“ akcininkus už nuostolius sumokėti asmeniniu turtu ir pamokyti kitus, potencialiai apie nusikaltimą galvojančius verslininkus.

Vidinį tyrimą atlikusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ sako, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir leistos avariniu vamzdžiu, todėl slapta leisti nuotekas tiesiai į marias neįmanoma. Anot „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino, atskiro tiesioginio vamzdžio iš įmonės teritorijos į Kuršių marias nėra, o avarinis vamzdis biologinio valymo įrenginiuose privalo būti.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai ketvirtadienį išsiuntė laišką aukščiausiems šalies vadovams, prašydami aplinkos apsaugą išskirti kaip vieną svarbiausių šalies prioritetų. Jie tvirtina, kad nesiėmę pokyčių dabar, mokėsime didelę kainą jau artimiausiame dešimtmetyje, o tokių skandalų kaip „Grigeo“ tik daugės.

Praėjusią savaitę nuskambėjo skandalas, kurio centre atsidūrė įmonė „Grigeo Klaipėda“.  Lietuvos teisėsauga nustatė, kad šios įmonės priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išteka į Kuršių marias ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkos taršos. Šis skandalas nepaliko abejingos menininkės Modestos Butautytės-Monishos.

Pareigūnai praeitą savaitę šturmavo kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, bei nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Toks elgesys papiktino visuomenę ir politikus, prezidentas paragino išsiaiškinti viską iki galo, o Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad toks „Klaipėda Grigeo“ elgesys nebuvo atsitiktinis.

Prokurorai areštavo dalį į Kuršių marias nevalytas atliekas leidusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nekilnojamojo turto. Tai BNS patvirtino įmonės vadovas Tomas Eikinas. Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens. „Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.

Šią savaitę prekybos tinkle „Iki“ vyksta prekės ženklo „Grite“ produkcijos išpardavimas. Šis išpardavimas buvo suplanuotas iš anksto, dar prieš paskelbiant įtarimus dėl „Grigeo Klaipėda“ gamyklos veiksmų. „Išpardavimas nėra niekaip susijęs su AB „Grigeo Klaipėda“ situacija ir buvo suplanuotas dar iki nutraukiant gamintojo produkcijos pirkimus. Išpardavę turimus prekės ženklo „Grite“ produktus, kurį laiką ir toliau neketiname įsigyti naujų prekių.

Ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusias nuotekas, kurios padarė žalos už milijonus eurų, būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Daugelis žmonių liejo pyktį reikalaudami griežtai bausti „Grigeo“ įmonę, kai kurie siūlė boikotuoti tualetinio popieriaus pirkimą ar net reikalavo likviduoti įmonę. Ar iš tiesų Lietuvos verslas ir verslininkai tokie jau blogi? Apie tai pirmadienį kalbame su pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi.

Remdamasi Lietuvos teisėsaugos institucijų ir pačios „Grigeo“ patvirtinta informacija apie neteisėtus veiksmus, leidžiant nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Rimi Baltic“ stabdo „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki kol įsitikins, jog buvo imtasi visų veiksmų stabdant bet kokią galimą žalą aplinkai. „Rimi“ tvirtai laikosi korporatyvinės atsakomybės įsipareigojimų, tarp kurių aplinkosauga užima vieną kertinių vietų.

Į didžiausio istorijoje aplinkosaugos skandalo purtomą bendrovę „Grigeo Klaipėda“ vėl sugužėjo būrys aplinkosaugininkų iš kitų miestų, kartu su jais ir prokurorai, ir TV3 žinių žurnalistai. Žinių siužete išvysite ir skandalingąją sklendę, kuria milijonai tonų srutų buvo nukreipiama į Kuršių marias. Prokurorai įsitikinę – tarša naktimis buvo vykdoma sistemingai su bendrovės valdžios žinia.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad skirs 4 tūkst. eurų Kuršių marių ir Baltijos jūros tyrimams. Tai tokia pati suma, kurią G. Nausėda gavo iš „Grigeo“ prezidento rinkimų kampanijos metu. „Priėmiau sprendimą iš asmeninių lėšų pervesti Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutui 4 tūkst. eurų, kurie bus skirti Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinės situacijos stebėsenai ir ilgalaikių aplinkosaugos sprendimų kūrimui.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.