grėsmė

 Visas specialias tarnybas ant kojų sukėlęs 33-ejų taksistas gali ilgam atsisveikinti su laisve. Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienio rytą patenkino prokuratūros prašymą trims mėnesiams suimti vyrą, kuris trečiadienį grasino prie Prezidentūros sukelti sprogimą. Dėl ketinimo įvykdyti teroro aktą įtariamas vyriškis penktadienį atvesdintas į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo ramus.

 Vilniaus policija į areštinę uždarė 32 metų vyrą, kuris trečiadienį grasino susisprogdinti prie Prezidentūros. Jo turėtame lagamine sprogmenų nerasta, jame buvo tušti buteliai. Daugiau informacijos policija ketina pateikti ketvirtadienį rengiamoje spaudos konferencijoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas įvykio vietoje žurnalistams sakė, kad į areštinę nuvežtas vyras buvo pateikęs „miglotus ir neaiškius“ reikalavimus.

 Reaguodamas į paskutinius įvykius keliuose, kuomet neblaivūs vairuotojai keliuose sukelia tragiškas avarijas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, siūlo griežtinti priemones prieš neblaivius vairuotojus ir tragiškas avarijas sukėlusiems neblaiviems asmenims atimti teisę vairuoti iki gyvos galvos.

 LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra „Europolas“ teigia, kad teroro grėsmė Europoje yra didelė. Europolo vadovas, kalbėdamas Europos Parlamento komitete sako, kad ypač didelį pavojų kelia keliaujantys džihadistai, o išpuolius Europoje geba vykdyti ne tik grupuotės „Islamo valstybė“ ekstremistai, bet ir teroristai iš „Al Qaeda“ aplinkos. Robo Wainwrighto teigimu, pernai dėl sąsajų su spėjamais teroristiniais nusikaltimais buvo suimti 744 žmonės.

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų. Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros.

 Rusija grasina visoms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis, nes toks yra jos būdas, sako Jungtinių Valstijų Kongreso ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Macas Thornberry'is. „Rusija grasina beveik visiems, toks jos būdas - ji nori bauginti (...) Baltijos valstybes, nori bauginti Lenkiją, Ukrainą ir Rumuniją - šalį po šalies. Tai panašu į peštuką mokyklos kieme.

 Po Krymo okupacijos Lietuvoje itin aktyvizavosi įvairūs Rusijos ambasados Lietuvoje oficialiai ir neoficialiai remiami rusakalbių judėjimai. Jie neva kovoja už žmogaus teises, o iš tikrųjų kiršina Lietuvos rusus ir lietuvius tarpusavyje bei tiksliai atkartojantys Kremliaus propagandines klišes, skirtas užvaldyti svetur gyvenančių, pirmiausia rusakalbių Lietuvos piliečių protus.

Dažniausiai suaugusieji jaučia atsakomybę už atžalų saugumą. Pasirodo, ne visi. Tauragės mieste nebeveikiančius šilumos punktus įsigijęs verslininkas į po jo apleistą objektą šmirinėjančių vaikų likimą žiūri atsainiai: „Tegul lenda, tegul užsimuša“. Tauragiškis Remigijus Laktionkinas yra įsigijęs ne vieną buvusį šilumos punktą Tauragėje. Keli šių pastatų sutvarkyti ir pagražinti.

Vyriausybė posėdyje pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktam nutarimo projektui, kuriuo keičiama sprendimų dėl draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą priėmimo tvarka. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, tvarkos pakeitimams pritarta siekiant, kad valstybės ir jos žmonių saugumui svarbūs sprendimai būtų priimami kuo operatyviau – jei turima pagrįstų ir motyvuotų duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę, svarbu kuo skubiau užkirsti kelią jo atvykimui į Lietuvos teritoriją.

  Rusija įvardijo NATO pagrindine karine grėsme ir iškėlė galimybę plačiau naudoti tiksliai nutaikomus konvencinius ginklus užsienio agresijai atgrasyti pagal savo naująją karinę doktriną, kurią penktadienį pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas.   Tuo tarpu NATO griežtai atmetė prielaidą, kad ji kelia grėsmę Rusijai, taip pat apkaltino Maskvą grėsmės Europos saugumui kėlimu.

Geriausi režisieriai, scenarijų autoriai, animatoriai kuria sudėtingus, įtraukiančius vaizdo žaidimus. Į juos kiekvieną savaitę pasineria šimtai milijonų žmonių. Žaidžia būsimosios mamos, vaikai, statybininkai, geležinkelininkai, mokytojai, bankininkai. Įdomu, kaip jie mus veikia? Pietų Korėjos Kultūros, sporto ir turizmo ministerija bei Lyčių lygybės ministerija iniciavo netikėtą įstatymą. Asmenims iki 16 metų uždraudė žaisti internetinius žaidimus nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.

Atlanto mėlynpelekiai tunai, atsidūrę ties išnykimo riba, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių suteikė populiacijos atsikūrimo vilčių. Atlantinių tunų mėgėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti: jūrų biologai pranešė, kad grėsmingai sumažėjusi mėlynpelekių tunų populiacija pamažu pradeda atsigauti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad informacinio karo metu „demokratija negali būti skystablauzdė“, taip gindama Seimo atmestą pasiūlymą riboti rusiškos produkcijos kiekį televizijose. „Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.

Daugiabučių ir individualių namų gyventojai vis dar skundžiasi vapsvų ir širšių puolimu – dabar jos ėmė veržtis net į namus. Biologas Liutauras Grigaliūnas komentuoja, jog tokia padėtis yra visiškai natūrali. „Dabar yra metas, kai šių geliančių vabzdžių kolonijos yra didžiausios, mūsų namuose, ant stalo, gausu obuolių, kriaušių, arbūzų ar kitų skanėstų, kuriuos taip pat mėgsta ir širšės. Vabzdžius traukia ir paliktų saldžių gėrimų ar alaus likučiai stiklinėse.

Ar Lietuvai kyla karo grėsmė? Toks klausimas, užduotas dar praėjusią vasarą, daugeliui turbūt būtų pasirodęs absurdiškas, bet dabar vis nauji pranešimai apie tolydžio stiprėjančią Rusijos ir Vakarų konfrontaciją verčia susimąstyti apie galimą įvykių mūsų kaimynystėje eigą. Tarptautinę teisę šiurkščiai pamynusio Kremliaus įvykdyta Krymo aneksija ir nepaskelbtas karas Rytų Ukrainoje, jau nusinešęs šimtus gyvybių, tarsi per vieną naktį pakeitė pokarinės Europos saugumo realijas.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO primena, jog pastebėjus apgadintus ar nutrūkusius elektros laidus, būtina nedelsiant apie tai pranešti LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrovė informuoja, jog pastaruoju metu vyraujantys karšti orai ir vykstančios audros turi įtakos elektros tinklų būklei. Kartu LESTO kviečia Lietuvos seniūnus ir vietos bendruomenių vadovus aktyviai informuoti gyventojus apie galimas su elektra susijusias grėsmes.

„Kaspersky Lab“ specialistai praneša apie naują grėsmę asmeninei vartotojų informacijai ir korporatyviniams duomenims: archyvams, bazėms 1C ir kitiems dokumentams. Liepos pabaigoje buvo aptiktas „CTB-Locker“ – anksčiau nežinomas „Trojos“ šifruotojo variantas, kurio vienas iš ypatumų yra sąveika su anoniminiu „Tor“ tinklu be aukos žinios. Galimybės dešifruoti duomenis nėra – virusas perduoda raktą į apgavikų serverį, kuris maskuojasi „Tor“ tinkle.

Didėjant kariuomenės finansavimui augs ir karių skaičius, ir įsigyjamos ginkluotės kiekiai, tačiau reikia matyti ir platų šaliai kylančių grėsmių spektrą, sako naujasis Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. „Niekada negalima sakyti, kad čia 100 proc. tikrai mūsų nelaukia grėsmė. Visos grėsmės privalo būti vertinamos, jeigu priešas turi vieną ar kitą ginklą, tai reikia turėti omeny, kad jis gali būti panaudotas. Jeigu yra tankai, vadinasi, gali būti panaudoti tankai.

Žinių radijas Politologas Marius Laurinavičius mano, kad Europos Sąjungoje yra daugiau problemų dėl santykių su Rusija, nei vien tik „Mistralio“ kontraktas, kurio Prancūzija nenori atsisakyti. Jo manymu, atskiros šalys turi skirtingus interesus. „ES problema, čia įtraukčiau ir Lietuvą, yra ta, kad mes iki šiol mes nesuprantame kylančios grėsmės.

Aplinkosaugininkai kuria planus, kaip rimčiau susigrumti su Lietuvoje kasmet naujus plotus okupuojančiais Sosnovskio barščiais. Naikinti šiuos ateivius gyventojai gali būti paraginti ir skiriant baudas. Iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai Lietuvoje pasirodė daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Tuomet manyta, kad šie vešlūs augalai bus puikus pašaras gyvuliams, papuoš sodybas. Bet paaiškėjo, kad jie nepaprastai kenksmingi žmonėms ir pavojingi gamtai.

Kinijos nacionalinis kanalas CCTV, kuris paprastai atspindi oficialaus Pekino poziciją, pranešė, kad Apple išmanusis telefonas iPhone yra grėsmė šalies saugumui, kadangi šis mobilus įrenginys turi galimybę sekti vartotoją ir fiksuoti jo buvimo koordinates, rašo naujienų agentūra Reuters. Reportaže buvo teigiama, kad iškritikuotas iPhone turi funkciją „Frequent Locations“, kuri leidžia sekti vartotojų buvimo vietą ir taip atskleisti kritiškai svarbią informaciją.

Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV apkaltino JAV technologijų milžinę „Apple“, kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl išmaniųjų telefonų „iPhone“ galimybės fiksuoti vartotojo buvimo vietą konkrečiu laiku.

Ukrainos taikos planą turėtų papildyti "realus" ugnies nutraukimas, sako Putinas (papildyta 15 val. 44 min.) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas turėtų būti sustiprintas "realiu" ugnies nutraukimu, sakoma sekmadienį paskelbtame Kremliaus pranešime. "Putinas iš esmės palaikė P.Porošenkos sprendimą realizuoti taikaus sureguliavimo planą, - nurodoma pranešime.

Kol Rusijoje neužaugo nauja karta, kuri išsilavinimą bus įgijusi Vakaruose, tol Lietuva ir kitos Rusijos kaimynės jus grėsmę iš šios šalies, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. „Nieko čia tokio naujo ar netikėto neatsitiko su Ukraina, nes 2008 metais buvo Gruzija. Jeigu žvelgsime truputį toliau, kas atsimename, 1968 metais Čekoslovakija, 1956 metais - Vengrija, buvo dar Čečėnija, dar Padnestrė.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Balkanuose didžiausias iki šiol registruotas potvynis, nusinešęs jau 38 gyvybes, slūgsta vienuose regionuose, bet kelia naują grėsmę kituose. Serbijoje gali tekti išjungti didžiausią elektrinę, tiekiančią pusę šalies energijos, o Bosnijoje tūkstančiai nuošliaužų užgriuvo kaimus ir privertė evakuoti vietos gyventojus. Pagalbos tarnybos stebi padėtį visame regione nuo pietų Lenkijos iki Bulgarijos.

Vienuose paskutiniuose LRT debatuose į prezidento postą, kandidatai diskutavo apie užsienio politiką. Į debatus atvyko visi 7 kandidatai: Zigmantas Balčytis, Dalia Grybauskaitė, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Naglis Puteikis, Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas. Atsakant į klausimą apie santykius su Rusija, lenkų partijos kandidatas į šalies vadovo postą V. Tomaševskis skirtingai nei kiti bandytų rusus prisijaukinti: "Nematau grėsmės iš Rusijos.

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kaskart prisimename tautos vertybes, dėl kurių protėviams teko sunkiai kovoti. Taip pat galvojame apie dabartį ir ateitį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pabrėžia, kad lietuvių kalba bus gyva tol, kol mums ji rūpi. Didžiausios grėsmės lietuvių kalbai, pasak Daivos Vaišnienės, glūdi ne ten, kur viešojoje erdvėje dabar dažnai nurodoma.

Albinas Čaplikas Talino, Rygos, Vilniaus, Kijevo, Donecko, Charkovo ir daugybės kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių miestų geležinkelio stotyse didelis šurmulys – plevėsuoja Rusijos trispalvės, groja orkestrai, o išvykstančiųjų intelekto nesužalotuose veiduose džiaugsmas sumišęs su nerimu. Buvę Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių piliečiai išvyksta gyventi į tėvynę Rusiją.

Po Krymo aneksijos maždaug pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia Lietuvos nepriklausomybei iškilusią grėsmę, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamo tyrimo duomenimis, 29,2 proc. apklaustų žmonių mano, jog grėsmė nepriklausomybei iškilo pastaruoju metu. 22,9 proc. laikosi nuomonės, kad toks pavojus egzistavo visuomet. Kad pavojaus šalies nepriklausomybei nėra, manė 30,6 proc. respondentų. Dar 17,3 pro.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne, kiekvienas dabar turi padaryti sprendimą - pasipriešinti ar prisitaikyti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pastarosiomis dienomis žodžiai Laisvė, Nepriklausomybė, Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija.

Politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenko nurodė bendravęs su VSD ataskaitoje įvardintu Rusijos žvalgu, Rusijos strateginių tyrimų centro vadovu Genadijumi Kretininu. „Negalėčiau slėpti – prieš metus dalyvavau viename renginyje Kaliningrade. Šį renginį rengė būtent Rusijos strateginių tyrimų institutas, kuris yra minimas VSD ataskaitoje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad informacija, kurią kaupia Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei kitos struktūros, laiku pasiekia ministrų kabinetą, ir šis, reaguodamas į ją, yra priėmęs sprendimus, kurių kol kas neatskleidžia. „Ta informacija, kurią kaupė VSD, kitos struktūros, yra laiku pateikiama mums. Ir mes su kai kuriais ministrais aptariame ją ir priimame tuos sprendimus, kurie yra reikalingi.

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

„Jei nejauti grėsmės, sklindančios iš Rusijos, esi idiotas“, - tiesiai šviesiai rėžia „Jaunosios Lietuvos“ lyderis, Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Jo teigimu, Rusijos imperija grasina nuolat ir į tai nereaguoti negalima, kaip negalima ir pataikauti šiai didžiajai kaimynei. Tačiau kol ekspertai prognozuoja, kad Kryme įsitvirtinusi Rusijos armija gali pasukti į Baltijos šalis, Lietuvoje Putino gerbėjai vis labiau įžūlėja.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš trejus metus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie neformalų NATO šalių įsipareigojimą skirti kasmet krašto apsaugai 2 proc. BVP, sakė, „kai nerašytos taisyklės, reiškia jų nėra“. Kai tokios nuostatos laikosi Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, nenuostabu, kad jokios kalbos apie 2 proc. negalėjo būti. Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, dalis lėšų nuo BVP tik mažėjo. Šiuo metu jis yra 0,78 proc.

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė. VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja. „Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką.

Jei Lietuvai kiltų pavojus – karinė intervencija, branduolinė ataka, gamtos stichija – Lietuvos gyventojai būtų informuoti daugiausiai per pusvalandį. Tai „Laisvosios bangos“ radijui patvirtino Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Giedrius Graičiūnas. „Informacija apie karinius veiksmus mūsų įstaigą pasiektų per atsakingas institucijas – Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą, Krašto apsaugos ministeriją.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.

Nuo lėktuvo sudužimo iki žaibo – štai 25 dalykai, kurie statistiškai yra pavojingiausi jūsų gyvybei. 12. Incidentas su dviračiu   Paprastai mirtini incidentai važiuojant su dviračiu kyla susidūrus su kokia nors motorine transporto priemone. Tikimybė: 1 iš 4717. 11. Gamtos jėgos   Siekiant įvertinti, kokia tikimybė jums nukentėti nuo Motinos Gamtos pykčio, buvo įskaičiuota: žaibai, tornadai, potvyniai, cunamiai, žemės drebėjimai ir bet kuri kita gamtos nelaimė.

Kol Rusija telkia ginkluotas pajėgas Kryme, investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia, kaip šie Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijoje paveiks šalies rinką. Praėjusį savaitgalį gerų žinių iš šio regiono nebuvo sulaukta, šiuo metu jau galima sulaukti ir nedžiugių naujienų iš pačios Rusijos – pirmadienį Rusijos rublio vertė dolerio atžvilgiu rekordiškai krito, rašo businessinsider.com.

„Manau, kad į tokį raginimą reikia reaguoti tik teigiamai“, - sakė politologas Kęstutis Girnius, sureagavęs į Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso raginimą Baltijos šalims daugiau investuoti į valstybės gynybą. „T. H. Ilvesas ne pirmą kartą ragina tai daryti. Beje, ne tik jis yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, skelbiasi esančios dideliame pavojuje, pavojingoje zonoje, bet nepaprastai mažai skiria pinigų gynybai, - balsas.lt sakė politologas.

Dėl afrikinio kiaulių maro, siekiant išnaikinti 90 procentų šernų populiacijos, Alytaus rajone – kur nustatytas ligos židinys – imamasi griežčiausių saugumo priemonių. Medžiotojai skelbia, miške kuriame rasti nugaišę užsikrėtę maru šernai, jiems pavyko sumedžioti beveik visus šernus. Kelio įspėjimai pasitinka visus įvažiuojančius į Alytaus rajoną. Eismas miškuose, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, draudžiamas, šią savaitę čia bus pastatyti ir užkardai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) dėl ekoteroristinių išpuolių penkeriems metams kalėjimo nuteisus žaliųjų radikalę Rebeka Rubin (Rebecca Rubin), ekspertai įspėja apie analogiškos veiklos grėsmes ir Europai, taip pat Lietuvai.

Kas gi nėra bėgęs iš pamokų? Vieniems tai būdas maištauti, kitiems - galimybė išsigelbėti nuo mokykloje verdančio pragaro, dar kitiems - tiesiog būdas praleisti laiką kur kas smagiau, nei pamokose. Tačiau australai nusprendė, kad prieš pamokų praleidinėjimą ir bėgimą iš jų nukreipta socialinė reklama turėtų šokiruoti. Ir kūrėjams tai neabejotinai pavyko - neapsigaukite dėl romantiškos jos pradžios.

Irena Budrienė Šiaulių regiono kiaulių augintojai baiminasi, kad afrikinis kiaulių maras gali pasiekti ir mūsų regioną. Jie skaičiuoja, ar patirs nuostolių dėl apribojimų išvežti kiaulieną į Rusiją ir Baltarusiją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ramina – kol kas Šiaulių regione išaugintai kiaulienai ribojimai netaikomi Europos rinkoje.

Ilgokai kalbintas „Žinių radijo“ laidoje „Akiratyje – energetika“ pasidalinti mintimis apie tai, ar nereikėtų Lietuvai vietoj stringančio ir Lietuvos piliečių referendume neparemto VAE projekto imtis alternatyvių planų kaip pačiai pasigaminti daugiau įperkamos elektros energijos, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius atsakė į mūsų klausimus raštu.

 Didžioji dauguma bendrovių tendenciją „Bring Your Own Device“ (BYOD), kai darbuotojai naudojasi asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais darbo tikslais, vertina kaip augančią grėsmę savo verslui. Tačiau tik maža dalis bendrovių išsprendė šią problemą, liudija 2 895 verslo atstovų iš 24 šalių apklausos „Global corporate IT security risks 2013“, atliktos analitinės agentūros „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“, rezultatai.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius reiškia susirūpinimą padėtimi Ukrainoje ir ragina Ukrainos valdžią taikiai ir dialogo būdu ieškoti sprendimų dėl susidariusios padėties šalyje.