graikija

Graikų rašytojas Petros Markaris į graikų kalbą išvertė Goethes kūrybą ir pats parašė kelias populiarias knygas apie korupciją ir nusikaltimus Atėnuose. Su internetinio portalo „Spiegel Online“ žurnaliste P. Markaris kalbėjo apie Graikijoje įsitvirtinusį „balkanišką mentalitetą“, ir korupciją, kuri verčia net pačius gerbiamiausius graikus mokėti kyšius valdininkams.

Šimtai aktyvistų, priklausančių „Visų darbininkų kovos frontui“, ketvirtadienį užėmė Graikijos finansų ministeriją. Taip aktyvistai reiškia savo nepasitenkinimą vyriausybės sprendimais mažinti viešąsias išlaidas ir didinti mokesčius. Naujienų agentūra AFP skelbia, kad akcijoje dalyvavo apie 300 žmonių. Ryte jie įėjo į ministerijos pastatą. Apsauga dėl to jokių prieštaravimų neturėjo. Vėliau protestuotojai ant pastato išskleidė plakatą, kaltinantį vyriausybę antiliaudine politika.

Graikijos dainininkė Nana Mouskouri teigia, kad skolų prislėgta jos valstybė gali savo biudžetą papildyti jai priklausančia europarlamentarės pensija. Dainininkė, kuri dirbo Europos Parlamente nuo 1994 iki 1999 metų, teigia, kad padėti šaliai yra jos pareiga. N. Mouskouri taip pat paragino ir kitus savo bendrapiliečius pagelbėti gilią ekonominę krizę išgyvenančiai valstybei. Dainininkės agentas teigia, kad ji iš ES kasmet gauna 25 tūkst. eurų pensiją.

Atėnai apkaltino Vokietiją, kad ši neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti visą kompensaciją dėl II Pasaulinio karo metais įvykdytos Graikijos okupacijos, rašo „EU Observer“. Berlynas tokius kaltinimus kategoriškai neigia. Duodamas interviu radijui, Graikijos vicepremjeras Theodoros Pangalos sukritikavo Vokietijos požiūrį į Graikijos ekonominę krizę ir pareiškė, kad Atėnai taip niekada ir negavo visos kompensacijos už 1941 metais įvykdytą šalies okupaciją.

Graikijos policija susirėmė su jaunuoliais, Atėnuose dalyvaujančiais demonstracijoje prieš vyriausybės siūlomas taupymo priemones. Susirėmimai prasidėjo po to, kai 50 jaunų demonstrantų bandė prisiartinti prie prabangių viešbučių centrinėje miesto aikštėje, praneša AFP. Protestuotojai, kurių, pasak policijos, susirinko apie 27 tūkst., pradėjo skirstytis pareigūnams paleidus ašarines dujas.   Aplink esančioje teritorijoje nusiaubta keletas parduotuvių.

Trečiadienį ekonominių negandų kamuojamą Graikiją paralyžiuos visoje šalyje vyksiantis streikas, dėl kurio nedirbs mokyklos ir ligoninės, sutriks susisiekimas viešuoju transportu. Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos ragina savo narius protestuoti prieš vyriausybės planus įšaldyti algas ir padidinti mokesčius. Planuojama, kad 24 valandas truksiančiame streike dalyvaus pusė visų šalies darbuotojų, kurių iš viso yra 5 mln.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, reaguodamas į informaciją apie finansų krizę Graikijoje, paprašė Vertybinių popierių komisijos duomenų apie valdymo įmonių valdomų II pakopos pensijų fondų investicijas į Graikijos vertybinius popierius. Gilią recesiją išgyvenančios Graikijos premjeras Georgas Papandrėjus (George Papandreou) sekmadienio vakarą pareiškė, kad jo šaliai, kurios skola siekia 300 mlrd. dolerių, neprireiks skolintis naujų sumų iki kovo vidurio.

Fiskaliniai dviejų anglosaksų galybių JAV ir Jungtinės Karalystės rodikliai neatrodo geriau, nei euro zonos, tad neaišku, kodėl būtent jos problemos pabrėžiamos labiausiai, rašo dienraštis „El Pais“. Finansų rinkos primena žaidimą su veidrodžiais – jose atsispindi žmonių ir vyriausybių nešvarūs žaidimai, pakilimai, nuosmukiai bei pajėgumai.

Euro zonos narės Graikijos nesėkmės sukėlė kai kurių buvusių socialistinių, o dabar ES šalių narių susierzinimą, kadangi stojimo į bendros valiutos klubą taisyklės gali būti dar labiau sugriežtintos. Tinklalapis „eubusiness.com“ rašo, kad Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius išreiškė nepasitenkinimą, jog tos pačios taisyklės skirtingai taikomos šalims norinčioms jungtis į euro zoną bei jau joje esančioms. Juoba, kad sąlygas ir taip apsunkina užklupusi ekonomikos krizė.

Degalai Graikijoje dėl streikų, kilusių protestuojant prieš vyriausybės siekius sumažinti biudžeto išlaidas, itin stinga degalų. Teigiama, kad bešinį benziną galima nusipirkti tik pusėje Atėnų degalinių. Kai kuriose Graikijai priklausančiose salose degalai apskritai baigėsi. Trūkumą pagrinde sukėlė pasieniečių streikas, besitęsiantis jau 5 dienas. Pasieniečiai teigia nedirbsiantys dar bent iki trečiadienio. Todėl baiminamasi, kad degalų krizė dar paaštrės.

Europa neišvengiamai prisideda prie finansinės pagalbos Graikijai dėl kritiškos padėties. Bus ir sąlygos, ir privalomi Atėnų vyriausybės pažadai. Tai įgalins Graikijos valdžią mokėti palūkanas už minėtą skolą. Rinkos apsipras, ilgalaikės pasekmės nebus malonios, bet tai jau ateities problemos. Kai kurie pasakys, kad didžiulė klaida buvo leisti Graikijai įsivesti eurą. Jau tada buvo aišku, kad valstybė tam nepasirengusi.

Jeigu Graikija nesumažins savo išlaidų, jai bus paskirtos sankcijos, paskelbė eurozonos vadovas. Jean-Claude Junckeris per Vokietijos radiją teigė, kad kitos eurozonos narės nesiruošia mokėti už Graikijos klaidas. Pasak J. Junckerio, Graikija sutiko esant reikalui kovo mėnesį sumažinti išlaidas, o jeigu tokių priemonių nebus imtasi, Graikijai bus skirtos sankcijos. Pasak politiko, Graikijos krizė yra visų pirma jos vidaus problema.

Graikijos premjeras George Papandreou pavadino ES paramą finansinės krizės krečiamai Graikijai „drovia“ ir „per lėta“, praneša "bbc.co.uk". Kabineto nariams jis piktinosi, jog ES trūksta koordinacijos, be to, ji kenkia Graikijos patikimumui. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES pasiūlė Graikijai paramą tačiau nedetalizavo, kaip tai būtų padaryta. Graikijos skolų krizė jau pakenkė euro stabilumui ir jo vertei.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje pasiūlė skolų prislėgtai Graikijai paramą. Tai padaryti nutarta augant nerimui, kad šios šalies krizė gali išplisti regione ir pažeisti kitas euro zonos valstybes. Susirūpinimą dėl krizės Graikijoje išreiškė didžiosios valstybės - Prancūzija, Vokietija ir kitos.

Trečiadienį Graikijoje, protestuodami prieš vyriausybės priimtą taupymo programą, į visuotinį streiką pakilo valstybės tarnautojai. Visoje šalyje uždarytos mokyklos, vyriausybinės įstaigos, o ligoninės priima tik tuos pacientus, kuriems reikia skubios pagalbos. Nustojo dirbti net oro kontrolieriai, todėl trečiadienį iš Atėnų oro uoste nenusileis nė vienas lėktuvas. Taip pat atšaukti ir visi skrydžiai iš Atėnų.

„Didžiojo septyneto“ (G7) šalys paragino Graikijos vyriausybę imtis griežtesnės biudžeto kontrolės. Apie tai Kanados Ikaluito mieste vykusiame susitikime pareiškė G7 šalių finansų ministrai, skelbia „Deutsche Welle“. Jie taip pat paragino Graikijos vyriausybę koordinuoti biudžeto išlaidas, kad būtų galima išvengti nacionalinės ekonomikos raidos sulėtėjimo ir efektyviau kovoti su biudžeto deficitu, kuris jau sudaro apie 13 proc.  BVP.

Protestuojantys Graikijos žemdirbiai eilinį kartą užblokavo sienos su Bulgarija perėjimo punktą. Žemdirbiai reikalauja Graikijos vyriausybės paramos. Vyriausybė raginama nutraukti pigių žemės ūkio produktų importą iš užsienio. Žemdirbiai teigia, kad šie pigūs produktai į Graikiją patenka per Bulgariją. Protestuotojai teigia, kad dažniausiai tokie produktai sukčiaujančių prekeivių yra pardavinėjami kaip graikiški.

Augantys įsiskolinimai – pagrindinė Europos valstybių problema, penktadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude`as Trichet, įspėdamas, kad Graikijai reikės itin smarkiai pasistengti, kad sutvarkytų šalies biudžeto reikalus. Prancūzijos radijo stočiai „France Inter Radio“ J. C. Trichet sakė, kad nors Europa ir išsikapstė iš recesijos, atsigavimas bus „chaotiškas“ ir nepastovus.

Dvišalį bendradarbiavimą atkuriant Afganistano Goro provinciją ir rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas aptarė su Graikijos pakaitiniu užsienio reikalų ministru Dimitriu Droutsu. Graikijos atstovai pakviesti šiais metais dalyvauti Lietuvos ir Goro provincijos administracijos organizuojamoje Goro vystymo konferencijoje.

Portugalijos ir Graikijos ekonomikoms gresia „lėta mirtis“, nes šios valstybės vis didesnę savo biudžeto dalį turės skirti susidariusioms skoloms išmokėti, teigia „Moody's Investors Service“. „Vyriausybės vis dar turi laiko veikti, kad išvengtų šios situacijos, tačiau laiko langas, per kurį jos galės veikti, nebus atviras amžinai“ - teigia reitingavimo agentūra. Teigiama, kad Portugalija turi daugiau laiko nei Graikija, kad išvengtų ekonominės katastrofos.

Graikų policininkai Zikinf saloje-kurorte sulaikė devynias angles, kaltinant jas prostitucija, nors šios tik dalyvavo oralinio sekso konkursuose. Be merginų dar buvo sulaikyti šeši britai ir šeši graikai, iš kurių du – barų savininkai, leidę savo patalpose Laganaso pliaže rengti tokius „konkursus“ Vėliau išaiškėjo, jog merginoms, į salą atvykusioms atostogauti, už dalyvavimą konkurse buvo sumokėta. „Konkursas“ buvo nufilmuotas ir vėliau buvo ruošiamasi medžiagą publikuoti internete.

Naujasis Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy šaukia neeilinę ES Vadovų Tarybą, kurioje bus aptariama esama Bendrijos ekonominė padėtis ir socialinio užimtumo klausimai. ES lyderiai vasario 11 dieną susirinks Briuselyje, pirmadienį paskelbė ES naujasis prezidentas. „Tai pirmoji mano darbo diena,“ – sausio 4 d. video pasisveikinimo metu sakė H.Van Rompuy. „Jau rengiuosi kitam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, vyksiančiam vasario 11 dieną.

Europos Sąjunga nepadės Graikijai išbristi iš skolų, - teigia Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys Jürgen Stark. J. Stark teigė, kad rinkos klaidina pačios save manydamos, kad kitos valstybės narės atvers savo pinigines siekdamos išgelbėti Graikiją. J. Stark nuomone, pastariausiais metais Graikija nekontroliavo viešųjų finansų ir nesistengė pagerinti šalies konkurencingumo.

Linui Kleizai 2009-ieji buvo permainingi metai. Lietuvis paliko Denverio „Nuggets“ komandą ir iš NBA persikėlė į Europą – Pirėjo „Olympiacos“ ekipą. Puolėjas greitai priprato prie Europos krepšinio, tapo „Olympiacos“ lyderiu bei sirgalių numylėtiniu. Kalbėdamas apie 2009-uosius, krepšininkas apgailestavo dėl pralaimėjimų, tačiau tuo pačiu prašė ir sirgalių kantrybės. „Graikai yra labai emocingi žmonės. Jie labai džiaugiasi pergalėmis, tačiau nekenčia pralaimėjimų.

Sokrato, didžiausio istorijos neprisitaikėlio, pamokos šiandienos Amerikai Jei garsiausias filosofas būtų gyvas šiandien, Amerika jam galėtų pasirodyti nepaprastai panaši į V a. pr. Kr. Atėnus. Jis išvystų kunkuliuojančią bei išdidžią demokratiją ir paniekintų ją kaip nuolaidžiavimą tamsuoliams, kalbant nefilosofiškai, bandai.

Graikijos parlamentas užtikrintai pritarė kriziniam kitų metų šalies biudžetui. Bus siekiama, kad biudžeto deficitas sumažėtų nuo dabar esančių 13 proc. iki 9 proc. Tam prireiks smarkiai apkarpyti socialines išmokas, viešojo sektoriaus išlaidas ir gynybos išlaidas. Graikijos skola šiuo metu siekia 300 mlrd. eurų. Tarptautinės kredito agentūros per šį mėnesį jau triskart sumažino Graikijos skolinimosi reitingą.

Pietų Europoje tampa vis pavojingiau tapatinti savo su ekonominėmis ar ideologinėmis galiomis, rašo „The Daily Telegraph“  tarptautinio verslo skyriaus redaktorius Ambrose'as Evansas Pritchardas. Europolas jau prakalbo apie taip vadinamą „Viduržemio jūros trikampį“, kuriame kerojasi anarchistų smurtas. Graikijos Revoliucinės kovos judėjimas rugsėjo mėnesį prie Atėnų akcijų biržis detonavo automobilyje padėtą sprogmenį. Banko „Citigroup“ padaliniai taikiniais šiemet tapo jau dukart.

Nevykusia savo ūkio politika Graikija visą Europos Sąjungą (ES) pavertė savo įkaite. Šalies biudžeto deficitas sudaro beveik 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ES neturi jokių priemonių Graikijai paveikti, todėl pasigirsta siūlymų išmesti ją iš euro zonos. Iki šiol europiečiai besąlygiškai pasitikėjo euru, nors ir ne visada juo džiaugėsi. Kiekviena euro zonos valstybė stengėsi užtikrinti jo stabilumą vadovaudamasi savo pačios interesais.

Nauja Graikijos socialistų vyriausybė įsprausta į kampą - šiemet šalies biudžeto deficitas sieks 13 procentų. Ar euro zonos narės turi gelbėti šalį, kuri nežino, kas tai yra biudžeto disciplina? Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet paragino naująją Graikijos socialistų vyriausybę sekti Airijos pavyzdžiu ir priimti sunkius sprendimus, siekiančius sumažinti biudžeto deficitas.

Nuo finansų krizės pasaulis perėjo prie ūkio krizės ir milžiniškų valstybių skolų. Tai kelia naują nerimo bangą. Tiesa, ji ne tokia dramatiška kaip prieš metus, tačiau vis tiek verčia sunerimti. Nors, kaip manoma, blogiausi laikai jau praėjo, padėtis, susidariusi Graikijoje ir Dubajuje, rodo, kad randasi naujų labai rimtos infekcijos židinių. Pati rimčiausia problema - fantastiškai išaugusios valstybių skolos.

Šie miestai patyrė daug – karus, plėšimus, pakilimus ir nuosmukius. Šiandien kai kurie iš jų sunykę ir beveik nematomi, kiti – tebėra svarbiomis sostinėmis. Ir vieni, ir kiti vilioja tuos, kuriems atostogos reiškia ne deginimąsi prie baseino, bet pažinimą ir istorijos paieškas. Tad kodėl gi neaplankius vieno iš seniausių pasaulio miestų? 20. Varanasi, Indijoje Kairiajame Gango upės krante esantis Varanasi miestas, dar žinomas Benares vardu – šventas tiek budistams, tiek induistams.

JAV doleris trečiadienį pradėjo brangdamas pagrindinių valiutų atžvilgiu, tačiau dienai baigiantis stiprybė išseko. Vakar daug dėmesio sulaukė reitingų agentūrų pranešimai apie kai kurių šalių ekonomines perspektyvas. Daug aistrų Europoje kelia Graikijos padėtis.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį norinčių apsistoti Atėnų viešbučiuose sumažėjo beveik 20 proc. praneša „news.au“. Tai žada ne kokias perspektyvas Graikijos ekonomikai, kur iš turizmo gaunamas pelnas sudaro penktadalį BVP, o turizmo sektoriuje dirba kas penktas graikas. „Mes nesame optimistais, ir manome, jog panašios tendencijos išsilaikys visus metus“, tvirtino Atikos viešbučių asociacijos vadovas Yiannis Retsos. Pelnas, gaunamas už vieno kambario nuomą krito net 23 proc.