graikija

Graikijos premjeras Antonis Samaras (Antonis Samaras) užtikrino Europos centrinio banko (ECB) vadovą Marijų Dragį (Mario Draghi) dėl Atėnų įsipareigojimo įgyvendinti antikrizines reformas, pranešama ECB pranešime po antradienį Frankfurte įvykusio Graikijos delegacijos susitikimo su ECB valdytojų tarybos nariais. Pagrindinė derybų tema buvo ekonominė situacija Graikijoje ir šalies valdžios pastangos vykdyti biudžeto deficito mažinimo priemones.

Po iškovotų lygiųjų namuose su Slovakijos komanda, Lietuvos rinktinės laukia dar sudėtingesnis išbandymas. Šiandien mūsiškiai susikaus su tradiciškai savo tvirtovėje itin aistringai palaikomais ir galingai rungtyniaujančiais Graikijos futbolininkais. Reikės tolygiai paskirstyti jėgas Lietuvos futbolininkų kelionė  buvo netrumpa – į Atėnus teko skristi per Rygą – tačiau trumpesnė ir mažiau varginanti ne prieš kelias savaites, kai komanda vyko žaisti kontrolinių rungtynių į Makedoniją.

Lietuvos futbolo rinktinės treneris Csaba Laszlo po lygiųjų – 1:1 su Slovakijos futbolininkais vylėsi, kad vis dėlto buvo galima iškovoti itin svarbią pergalę: „Vienas taškas namie nėra blogai, tačiau galėjome iškovoti pergalę“ „Pažiūrėjus į komandų pavadinimus ir rezultatą: bet kuris galėtų teigti, kad jis tikrai geras. Tačiau žinau, kad pergalę galėjome iškovoti.

Patikslintais duomenimis, Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta. Graikijos BVP per antrąjį ketvirtį susitraukė 6,3 proc. Pirminiai duomenys rodė 6,2 proc. sumažėjimą. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 6,5 proc., o per antrąjį praėjusių metų ketvirtį - 7,3 proc. Graikijos vyriausybė šiuo metu derasi dėl tolesnių apkarpymų ir reformų, kurių mainais už naujas paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Įtakingas Vokietijos ekonomistas Manfredas Noimanas (Manfred Neumann) interviu CNBC pareiškė, kad jeigu Graikija nori atsistoti ant kojų ir grįžti prie ekonomikos augimo, ji turi palikti euro zoną ir grįžti prie savo valiutos. Anot ekonomisto, šalies turizmo sektorius ir eksportuotojai paprasčiausiai negali atsigauti mažindami kainas ir atlyginimus. „Tai turi būti pasiekta per devalvaciją, todėl jiems reikia savos valiutos“, - sakė tarptautinės ekonomikos profesorius.

Graikijos finansų ministerija pirmą kartą apskaičiuos, kokią reparacijų sumą Vokietija turi sumokėti graikams už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi Graikijos finansų ministro pavaduotoju Christosu Staikourasu. „Tema neuždaryta, ir mes pasiliekame teisę spręsti klausimą mus patenkinančiu būdu“, – sakė pareigūnas. Anot jo, ekspertai susipažins su ministerijos archyvais, kad nustatytų reparacijų sumą. Apytikrio jos dydžio valdininkas nenurodė.

Vadinamasis kreditorių trejetas – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) – pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Graikijoje prieš apkarpymus sveikatos apsaugos sektoriuje protestuojantys pensininkai įsiveržė į šalies Sveikatos apsaugos ministeriją, informuoja AP. Protestą Atėnų centre antradienį surengė komunistų partijos remiama darbo profsąjunga, jis baigėsi taikiai. Proteste dalyvavo maždaug 200 pensininkų, jie prasiveržė pro policininkus, pateko į pastatą ir maždaug 20 minučių buvo užėmę ministerijos fojė.

Protestuodami prieš planuojamą algų mažinimą, penktadienį Atėnuose protestą surengė Graikijos policininkai, ugniagesiai ir pakrantės apsaugos darbuotojai. "Taip toliau tęstis negali", - sakė jie žurnalistams. Anot policijos profsąjungos vadovo Kristoso Fotopuloso (Christos Fotopoulos), jei pareigūnų algos toliau mažės, šalis susidurs su saugumo problemomis. Per praėjusius dvejus metus jų atlyginimai mažėjo maždaug 30 proc. Dabar policininkas uždirba 691 eurą per mėnesį.

Protestuodami prieš planuojamą algų mažinimą, penktadienį Atėnuose protestą surengė Graikijos policininkai, ugniagesiai ir pakrantės apsaugos darbuotojai. „Taip toliau tęstis negali“, - sakė jie žurnalistams. Anot policijos profsąjungos vadovo Kristoso Fotopuloso (Christos Fotopoulos), jei pareigūnų algos toliau mažės, šalis susidurs su saugumo problemomis. Per praėjusius dvejus metus jų atlyginimai mažėjo maždaug 30 proc. Dabar policininkas uždirba 691 eurą per mėnesį.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Prieš kelionę neįgalūs asmenys turėtų žinoti savo teises: yra grupė paslaugų, kurios oro uostuose privalo būti suteikiamos. Oro uosto personalas turi padėti neįgaliajam nukeliauti iki lėktuvo ir palydėti iš jo išlipus, judėjimo negalią turintys asmenys gali užsisakyti neįgaliojo vežimėlį, o aklieji gali gauti lydintį asmenį. Įlaipinimo ir išlaipinimo procedūroms palengvinti gali būti naudojami ir specialūs vežimėliai.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Įsigijusi vaizdingą Viduržemio jūros skalaujamą Sardinijos pakrantės gabalėlį, Kataro karališka šeima ėmėsi dar stambesnių pirkinių. Šį kartą Kataro emyras sumokėjo 5 mln. eurų už 1,236 arų pločio negyvenamą Oxia salą prie Jonijos jūros. Prieš tai sala priklausė graikų-australų šeimai, kuri ją ketino parduoti už 7 mln. eurų. Bet Kataro monarchų šeima nusiderėjo iki 5mln. eurų argumentuodami, kad Graikijoje pakilo nuosavybės mokestis, kurį neseniai įvedė graikų vyriausybė.

Kai pernai prieš sudarydamas sutartį su Pirėjo „Olympiacos“ snaiperis Martynas Gecevičius apie graikus kamantinėjo Šarūną Jasikevičių, tuometinis Atėnų „Panathinaikos“ įžaidėjas jaunajam kolegai juokais nepatarė priimti „raudonųjų“ pasiūlymo, nes jam teks tenkintis antrąja vietą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Vasara baigėsi, tačiau ją galima pratęsti keliaujat į vietas, kur šilta ištisus metus. Siūlome keletą variantų kelionėms, kur galima pabėgti nuo šalčio, rašo gazeta.pl. Dominikos Respublika Maljorka yra didžiausia ir šilčiausia Balearų salyno sala. Ji yra subtropinio klimato zonoje, todėl vasaros čia sausos ir karštos, o žiemos – malonios bei švelnios.

Ieškodama naujų taupymo galimybių Graikijos vyriausybė nusprendė atsisakyti dviejų vyriausybinių lėktuvų, praneša agentūra AP. Didesnysis orlaivis bus skirtas karinėms oro pajėgoms ir naudojamas treniruočių tikslams, pirmadienį Atėnuose paskelbė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Antrasis lėktuvas bus parduotas, o lėšos atiteks ginkluotosioms pajėgoms, kurių biudžetas dėl taupymo priemonių per praėjusius pustrečių metų smarkiai sumažėjo.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Penktadienį Graikijos opozicija apkaltino vyriausybę, esą toji rengiasi išparduoti neapgyventas salas Egėjo ir Jonijos jūrose, siekdama padengti skolas. Tačiau ministrų kabinetas paneigė tokius spėliojimus, informuoja „RIA Novosti“. Penktadienį laikraštis „Le Monde“ publikavo Graikijos vyriausybės vadovo Antonis Samaras interviu, kuriame teigiama, esą Graikija gali parduoti arba išnuomoti jai priklausančias negyvenamas salas, siekdama padengti milžinišką valstybės skolą.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Kaip praneša „Business Insider“, Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaris, duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, patvirtino, kad šalis yra pasirengusi parduoti keletą negyvenamų jai priklausančių salų. Kaip A. Samaris teigė dienraščiui, salų pardavimas yra dalis plano kaip Graikiją galima būtų atitolinti nuo skolų slenksčio. Pasiūlymas parduoti keletą salų pirmą kartą viešumą pasiekė prieš dvejus metus. Tuomet tokią mintį išreiškė vokiečiai.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Vokietija nekeis sutarčių su Graikija, informavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle per susitikimą su savo Graikijos kolega Dimitriu Avramopoulu. G. Westerwelle komentarai nuskambėjo iškart po pranešimų apie tai, kad Graikija ketina prašyti pratęsti tarptautinės paramos programą dvejiems metams.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Sekmadienį į Graikijos sostinę Atėnus atvyko šios šalies vicečempionės „Panathinaikos“ ekipos naujokas Jonas Mačiulis. Vasarą sutartį su vienu tituluočiausių Europos klubų sudaręs lietuvis tikino, jog žaidimas Atėnų komandoje bus didžiausias iššūkis jo karjeroje. „Žinau, koks klubas yra “Panathinaikos„ ir esu laimingas būdamas jo dalimi. Nuostabus jausmas žinoti, kad esi tokiame istoriniame ir tiek trofėjų iškovojusiame klube“, - žurnalistams teigė J.Mačiulis.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto – Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko – ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Atėnų „Panathinaikos“ klubas savo gretose norėtų matyti NBA veteraną Beną Wallace'ą, skelbia graikų žiniasklaida. Pranešama, jog amerikietis, nors ir buvo nusprendęs baigti karjerą, vis dėlto norėtų dar vienerius metus žaisti krepšinį. Pats B. Wallace'as išreiškė norą atstovauti Detroito „Pistons“ klubui, tačiau šis jau yra suformavęs pilną sudėtį.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Italai laikomi blogiausiais vairuotojais Europoje, rodo Nyderlandų kelionių portalo „Zoover“ atlikta apklausa. Italus ypač negabiais už vairo vadino 24 proc. respondentų iš 30 000. Toliau eina graikai (16 proc.), lenkai (14 proc.), vokiečiai (7,9), prancūzai (7,7), olandai (5,6 ), ispanai (5), britai (4,1), belgai (3,9), švedai (2,7), danai (2,5), šveicarai (2,2), norvegai (2,2), austrai (1.6) ir suomiai (1,5). Pažymėtina tai, kad italai yra gana savikritiški.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras, anot žiniasklaidos, Vokietijos ir Prancūzijos prašys ilgesnio termino savo šalies taupymo planams įgyvendinti, praneša agentūra AFP. To jis ketina prašyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande, rašo britų dienraštis „Financial Times“, remdamasis Graikijos vyriausybės dokumentais. A. Samaras esą norįs ne dvejų, o ketverių metų taupymo priemonėms įgyvendinti.

Pareigūnai informavo, kad padegėjai į kraštutinių dešiniųjų partijos būstinę Atėnuose pirmadienį metė padegamąją bombą, pranešė AP. Prieš imigraciją agituojančios partijos „Auksinė aušra“ būstinė buvo užpulta praėjus dienai po to, kai Atėnuose buvo nužudytas irakietis. Įtariama, kad žmogžudystės motyvai buvo rasistiniai. Gaisrininkai informavo, kad per incidentą pirmadienį žmonės nenukentėjo.

Net jei kitos šalys tam nepritars, Vokietija blokuos naujos finansinės paramos teikimą Graikijai, jei ši neįgyvendins visų gelbėjimo paketų sąlygų, sekmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel Konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchs, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“. „Galite mane cituoti: net jeigu stiklinė yra puspilnė, to nepakanka, kad būtų išduota tolesnė parama. Vokietija negali su tuo sutikti ir nesutiks“, - sakė M. Fuchs.

Sunku įsivaizduoti renginį, kuris savo mastu ir sudėtingumu pranoktų Olimpines žaidynes. Jo metu į vieną miestą dviem savaitėms atvyksta dešimtys tūkstančiai atletų, žurnalistų ir žiūrovų iš daugiau nei 200 valstybių. Renginys susilaukia milžiniško žiniasklaidos dėmesio visame pasaulyje.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.