goldman sachs

Mario Monti paskyrimas Italijos premjeru yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Pakeitusi šiame poste skandalingąjį Silvio Berlusconį Italija pašalino nepajudinamąjį, rašo britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Stephenas Foley‘us. Pritaikiusi nerenkamų technokratų valdymą, šalis nutraukė įprastas demokratijos taisykles ir galbūt netgi pačią demokratiją.

Australijos rizikos draudimo fondas „Basis Capital“ padavė eilinį 1 mlrd. dolerių ieškinį prieš amerikiečių banką „Goldman Sachs“. Naujas ieškinys, paduotas Niujorko teismui, kaip ir ankstesnis, susijęs su vadinamomis „Timberwolf“ obligacijomis. „Basis Capital“ tvirtina, kad bankas suteikė jam klaidingą informaciją apie 2007 m. parduotus finansinius instrumentus, dėl ko fondas patyrė nuostolių. Ankstesnį ieškinį toje pačioje byloje „Basis Capital“ padavė praėjusių metų birželį.

JAV Federalinis tyrimų biuras areštavo buvusį banko „Goldman Sachs“ direktorių Rajatą Guptą, skelbia BBC. R. Gupta pats pasidavė specialiosioms tarnyboms ir jau trečiadienį, spalio 26 dieną, stos prieš teismą Niujorke. 62 metų R. Gupta apkaltintas teikęs neteisėtą informaciją rizikos draudimo fondo „Galleon Group“ steigėjui Rajui Rajaratnamui, kuris spalį už naudojimąsi konfidencialiais duomenimis buvo nuteistas 11 metų kalėti.

JAV bankas „Goldman Sachs“ pranešė apie trečiojo metų ketvirčio nuostolius, kuriuos lėmė euro zonos skolų krizė ir abejonės dėl bendros pasaulio ekonomikos būklės, informuoja BBC. Grynieji trečiojo šių metų ketvirčio „Goldman Sachs“ nuostoliai siekė 393 mln. JAV dolerių. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu bankas džiaugėsi 1,9 mlrd. JAV dolerių pelnu. „Goldman“ grupės įplaukos sumažėjo 60 proc., iki 3,6 mlrd. JAV dolerių.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Neseniai pasirodė metinė apklausa apie tai, ką investicijų bankininkai galvoja apie didžiausius Jungtinių Valstijų bankus. Apklausa „The Vault Banking 50“ suskirstė JAV bankus pagal iš anksto sudarytą formulę, kuri atspindi bankininkams labiausiai rūpimas problemas. Vertinant bankus buvo atsižvelgta į gyvenimo kokybės reitingus, tokius kaip kultūra, pasitenkinimas darbu, darbo valandos bei darbo atlygis, bei bendrą banko prestižą.

„Dabar tikrai ne metas galvoti, kad vyriausybės išspręs susidariusią situaciją“, – pirmadienį duodamas interviu BBC sakė A. Rastanis. „Pasaulį valdo ne vyriausybės, o „Goldman Sachs“, – šis A. Rastanio pareiškimas nuskambėjo interviu pabaigoje, kurio metu makleris įspėjo žiūrovus būti pasiruošusiems naujiems sukrėtimams, mat metų bėgyje daugelio žmonių investicijos ir santaupos tiesiog pražus. Pastarosiomis savaitėmis baimės dėl Europos finansų sitemos stabilumo itin sustiprėjo.

Vidutinės bankininkų pajamos 2010 metais Europoje ir JAV išaugo 36 proc. iki 9,7 mln. dolerių, liudija „Financial Times“ sudarytas reitingas. Rekordą sumušė vykdomasis „JPMorgan Chase“ direktorius Jamie‘is Dimonas ir „Goldan Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas – jie uždirbo 15 kartų daugiau nei 2009 metais. J. Dimono uždarbis bankė sudarė 21 mln. dolerių (į šią sumą įeina atlyginimas bei priedai). L. Blankfeinas praturtėjo 14,1 mln. dolerių, iš kurių 5,4 mln. buvo vien priedai.

Ar „Facebook“ vertas 100 mlrd. JAV dolerių? Būtent tokia vertė gali būti skirta socialiniam tinklalapiui per kitas metais vyksiantį pirminį viešą akcijų siūlymą, rašo naujienų portalas CNBC. Ši suma yra 100 kartų didesnė nei kompanijos praeitų metų pajamos bei dvigubai didesnė nei paskutinis įvertinimas, kuomet su „Goldman Sachs“ pagalba „Facebook“ pavyko pritraukti 1,5 mlrd. JAV dolerių investicijų. 100 mlrd. JAV dolerių galėtų pavirsti į 566,66 proc. pelną.

Europos Komisija patikrins stambiausių pasaulio bankų veiklą kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinkoje (CDS), praneša BBC. Pirmiausia bus tikrinami šie bankai: „Barclays“, „Goldman Sachs“, „Deutsche Bank“ ir „Citigroup“. Antimonopolinės ES tarnybos įtaria, kad šie bankai vykdė CDS operacijas per kliringo bendrovę „ICE Clear Europe“ „ypatingomis sąlygomis", įskaitant ir lengvatinius tarifus.

Keturių religinių bendruomenių vienuolės prašo pasiaiškinti JAV investicinį banką „Goldman Sachs“ dėl išmokėtų premijų. Kaip praneša „The Telegraph“, tokio prašymo bankas sulaukė po to, kai išmokėjo dideles premijas banko vadovui Lloydui Blankfeinui bei keliems kitiems aukšto rango banko darbuotojams.  Vienuolių pareiškimas bus apsvarstytas metiniame banko akcininkų susitikime, kuris įvyks šių metų gegužę.

Europos Sąjunga paragino bankus pademonstruoti „saikingumą ir atsakingumą“ išmokant metines premijas. Pasak ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Mišelio Barnjė (Michel Barnier), Europos kreditinės organizacijos turėtų vadovautis tam tikrais etikos principais, neprarasti ryšio su visuomene ir neatitrūkti nuo ekonominės situacijos. ES taip sureagavo į kai kurių didžiųjų JAV bankų sprendimą dar kartą išmokėti milijardines premijas savo darbuotojams.

Socialinis tinklapis profesionalams „LinkedIn“ šiais metais planuoja pateikti savo akcijas viešajam pirkimui ir išsirinko savo finansinius draudimo agentus, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Neatskleisti šaltiniai teigė, kad tarp šių agentų yra „Morgan Stanley“, „Bank of America“ bei „JPMorgan“ bankai. „Pirminis viešas akcijų siūlymas visuomenei (IPO) yra tik viena iš daugelio mūsų svarstomų strategijų“, – sakė „LinkedIn“ atstovas spaudai.

Į kompaniją „Facebook“ ketinantis investuoti Jungtinių Valstijų bankas „Goldman Sachs“ ir viena Rusijos bendrovė įvertino kompaniją 50 mlrd. JAV dolerių suma, informuoja BBC. Dienraštis „The New York Times“ teigia, kad „Goldman Sachs“ į „Facebook“ ketina investuoti 450 mln. JAV dolerių, o bendrovė „Digital Sky Technologies“ –  dar 50 mln. JAV dolerių. Cituodamas neįvardytus šaltinius dienraštis teigia, kad sandorio sąlygose įvardyta „Facebook“ vertė siekia šiek tiek daugiau nei 50 mlrd.

JAV bankas „Goldman Sachs“ išmokės rekordinę 550 milijonų dolerių baudą, paskirtą už melagingos informacijos teikimą. Kaip praneša AFP, bauda paskirta už tai, kad šis bankas teikė investuotojams neteisingą informaciją tuo metu, kai būsto paskolų rinka JAV smuko. „Goldman Sachs“ prisipažino, kad jis padarė klaidą ir teikė nepilną informaciją savo klientams. „Goldman Sachs“ pardavinėjo tokius vertybinius popierius, kurie buvo paremti antrinėmis paskolomis.

Dabartinės pastangos reformuoti finansų sistemą yra „kosmetinės“ ir nepadės apsisaugoti nuo sekančios krizės, pareiškė ekonomistas Nourielis Roubinis. N. Roubinis teigė, kad krizės nėra staigus ar retas atvejis ir jos yra daug dažnesnės nei mano dauguma. Pasak ekonomisto, reikalingos daug radikalesnės reformos. Mintis, kad įmanoma tvarkingai uždaryti tokią instituciją kaip „Goldman Sachs“, vykdančią veiklą dešimtyse šalių, yra visiškai absurdiška.

„Goldman Sachs“ vadovai gyrėsi banko pelnu, didėjusiu per JAV nekilnojamojo turto krizę 2007-aisiais, rašo „bbc.co.uk“. Paviešinti elektroniniai laiškai, rodantys kaip kompanijos vadovai pelnėsi iš nekilnojamojo turto krizės, lažindamiesi, jog rinka žlugs. JAV senatorius Carlas Levinas pareiškė, jog „Goldman Sachs“ vadovai „savanaudiškai propagavo rizikingas schemas, prisidėjusios prie finansinės krizės pradžios“. Bankas ginasi ir tikina, jog žlugus rinkoms prarado didelę dalį pinigų.

Pirmadienį ryte pasaulinėje finansų rinkoje vis dar buvo jaučiamas penktadieninis „Goldman Sachs“ akibrokštas, tačiau antroje dienos pusėje nuotaikos prašviesėjo. Svarbių makroekonominių rodiklių vakar skelbta nebuvo. Europos akcijų biržas atspindintis FTSEurofirst 300 nusileido 0.6%. JAV akcijų biržos indeksai Dow Jones ir S&P 500 sugebėjo pakilti atitinkamai 0.67% ir 0.45%. Akcijų rinka šiek tiek nusiramino po penktadieninių naujienų, bankų sektorius atsitiesė.

„Goldman Sachs“ skandalas, susijęs su klientų apgaudinėjimu, gali neigiamai atsiliepti visam bankų sektoriui. Mat laikas, kada iškilo šis skandalas, nėra labai palankus bankams ir jų užtarėjams valdžios sferose. Investicinės bankininkystės simbolis „Goldman Sachs“ kaltinamas emitavęs ir savo klientams pardavinėjęs finansinius produktus bei tuo pačiu metu nesąžiningai spekuliavęs, kad šių finansinių produktų vertė kris.

JAV akcijos pigo dėl Vertybinių popierių ir biržų komisijos pateiktų kaltinimų bankui „Goldman Sachs“. Vakarų Europos akcijų kainos neigiamai sureagavo į naujienas iš JAV. Kinijos akcijų indeksus žemyn tempė pigusios nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcijos. Turkijos vartotojų pasitikėjimo indeksas išaugo. Vario atsargos Šanchajaus metalų biržos sandėliuose praėjusią savaitę vėl smarkiai padidėjo.

2009 metų kovą, t.y. po pusmečio nuo „Lehman Brothers“ bankroto, akcijų rinkos staiga pasuko į viršų, o bankai, dar neseniai stovėję prie bedugnės krašto ir išgelbėti mokesčių mokėtojų pinigais, vėl pradėjo vienas po kito didžiuotis milijardiniais pelnais. Tuo šiomis dienomis, aukso maišo (bonusų puodo) dalyboms bevykstant, gali pasidžiaugti ir bankų darbuotojai. Tačiau šis džiaugsmas – skirtingas, priklausomai nuo banko ir šalies, kaip rodo portalo eFinancialCarriers paskaičiavimai.

Ekonominės krizės niekada neatsitinka per naktį. Jos yra metų, netgi dešimtmečių globalinių ekonominių pokyčių, politinių klaidų ir investuotojų klaidingų apskaičiavimų rezultatas. Bet atrodo, kad visada yra būtent ta vienintelė akimirka – Wall Street žlugimas 1929 m., Tailando bato kurso kritimas 1997 m. – kuomet ilgai sruvenusios srovės susilieja, sukeldamos dramatišką pasitikėjimo praradimą.

Jau šių metų pabaigoje JAV baigsis ekonomikos nuosmukis ir prasidės augimas, nors visiškos krizės pabaigos dar nematyti. Kelių Amerikos bankų specialistai mano, kad vasaros pabaigoje gali baigtis JAV ekonomikos nuosmukis. Liepos-rugsėjo mėnesiais ekonominis aktyvumas šalyje gali padidėti 0,5 procento. Ekspertai pabrėžia, kad kalbama tik apie augimo tendencijos sugrįžimą, o ne apie visišką ekonomikos atsigavimą. Bankininkų vertinimu, kitų metų pradžioje nedarbas JAV viršys 10 procentų.

Investicinio banko Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) analitikai prognozuoja, kad nafta, šiuo metu kainuojanti apie 69 dolerius, metų gale pabrangs iki 85 dolerių. Taip teigiama naujausioje rinkų apžvalgoje, išleistoje ketvirtadienį. Goldman Sachs energetinių išteklių ekspertai dar prieš metus šokiravo rinkas, paskelbę, kad naftos kaina 2010 m. sieks 200 dolerių.

Morgan Stanley (ISIN US6174464486), JP Morgan (ISIN US46625H1005) ir Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) ruošiasi padengti 45 mlrd. JAV dolerių pagalbą, suteiktą iš JAV vyriausybės sukurtos 700 mlrd. dolerių pagalbos programos.

Centrinis JAV bankas (FED) nustatė, jog dešimčiai iš devyniolikos didžiausių šalies bankų reikia padidinti kapitalą 75 mlrd. JAV dolerių. Atskleisti FED bankams surengto kapitalo tyrimo („Stress test“) rezultatai parodė, kad esant prastesnėms ekonominėms sąlygoms, kurias prognozuoja daugelis ekonomistų, per artimiausius keletą metų bankai patirtų 599,2 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Togas visu kuo panašus į likusią Vakarų Afriką – maža, neturtinga valstybė, kuri kartais teikia pritrenkiančius futbolo žaidėjus – išskyrus tai, kad joje yra bankas. Togo sostinėje Lomėje yra 21 m. senumo Pan-Afrikos mažmeninis ir korporacinis bankas Ecobank, kuris, remiantis banko vadovu Arnold Ekpe, suteikia darbą 11 tūkst. žmonių 26 šalyse esančiuose 680 filialų, o jo balansas sudaro 8 mlrd. dolerių.  Ne taip kaip daugelis kitų bankų, Ecobank plečiasi.

Vakar JAV akcijų rinkoje bankai smuko su didžiausiu pagreičiu per tris mėnesius. Žemyn traukė ir žaliavų sektoriaus atstovai, mat žaliavų kainos vakar sumenko. Finansų sektorių žemyn tempė apie bankus sklandančios prastos naujienos, bei rinkos gandai. Bank of America (ISIN US0605051046) pranešimas apie padidėjusius atidėjimus dėl „blogų“ paskolų užgožė geresnius nei tikėtasi banko pirmo ketvirčio rezultatus ir akcijos kainą nustūmė 24 procentais žemyn.

JAV akcijų rinka trečiadienį toliau šuoliavo į viršų ir jau pasiekė vieno mėnesio aukštumas. Vakar Federalinis rezervų bankas paskelbė planuojantis supirkti vyriausybė obligacijų už maždaug 1 trilijoną dolerių. Toks masinis naujų pinigų įleidimas į rinką turėtų paspartinti ekonomikos atsigavimą. Tačiau dolerio kursas vakar daugiau kaip 2 proc. krito žemyn. S&P500 indeksas vakar kilo jau penkta kartą per septynerias pastarąsias dienas. Vakar augimas sudarė 2,1 proc. iki 794,35 punktų.

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ prisipažino spekuliavęs Vidurio Europos valiutomis ir Lenkijos zloto nuvertinimo dėka uždirbęs daugiau, negu planavo. „Goldman Sachs“ konsultantu Vidurio ir Rytų Europai Londone nuo pernai vasaros dirba buvęs Lenkijos premjeras Kazimierzas Marcinkieviczius. Buvęs premjeras kategoriškai neigia turėjęs ryšį su banko, kuriame dirba spekuliacijomis.

JAV akcijų rinka praėjusią savaitę demonstravo augimą, kuris buvo pirmasis po keturių savaičių kritimo. Rinkoje vis labiau stiprėja nuomonė, kad smunkanti ekonomika paspartins Kongresą surasti kompromisą su prezidentu Baraku Obama dėl ekonomikos skatinimo plano. Be to akcijų kursus kėlė ir iždo sekretoriaus Timothy Geithner šiandien skelbiamas bankinio sektoriaus gelbėjimo planas.

 JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį vyravo teigiamos nuotaikos, o S&P 500 indeksas pakilo iki aukščiausio savaitės taško. Rinkos dalyvių nuotaikas pakėlė kreditinių kortelių kompanijos „MasterCard“ geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai bei analitikų prognozės, jog Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) bei Morgan Stanley (ISIN US6174464486) yra pajėgūs sugražinti jiems išduotas valstybines paskolas. Dow Jones Industrial Average indeksas ketvirtadienį pakilo 1,3 proc.

Praėjusią savaitę vyko masinis bankų akcijų išpardavimas, kurį iššaukė gandai apie bankų nacionalizaciją. Penktadienio akcijų kainos rodo realiausius nacionalizacijos kandidatus. Jau kelis mėnesius JAV ir Europos valstybės įvairiomis formomis pumpuoja pinigus į merdinčius bankus, tačiau tiesioginio bankų perėmimo stengiasi išvengti. Lapkritį JAV puolė gelbėti Citigroup (ISIN US1729671016). Vyriausybė tada netiesiogiai apdraudė 335 mlrd.

Kredito reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pranešė, kad mažina 11 JAV ir Europos bankų reitingus bei sumažino dar vieno banko prognozę. Reitingai buvo sumažinti tokiems bankams: „Bank of America“, „Barclays“, „Citibank“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Morgan Stanley“, „Royal Bank of Scotland“, „UBS“ ir „Wells Fargo“. „HSBC“ banko prognozė buvo sumažinta iki neigiamos, nors reitingą paliko nepakeistą.

„Panasonic“ pavyko susitarti su finansų institucijomis „Goldman Sachs“, „Daiwa Securities“ ir „Sumitomo Banking Group“ dėl kontrolinio „Sanyo Electrik“ akcijų paketo įsigijimo, pranešė „MarketWatch“. Pranešama, kad už 70 proc. akcijų „Panasonic“ sumokės apie 6,38 milijardo JAV dolerių. Pasaulinis elektronikos milžinas vasarį paskelbs pasiūlymą supirkti likusias „Sanyo“ akcijas iš smulkiųjų akcininkų.

JAV centrinis bankas vakar netikėtu sprendimu sumažino bazines palūkanų normas iki žemiausio lygio nuo pat 1954-ųjų, nustatydamas bazinių palūkanų normų lygį šalyje tarp 0,25 ir 0 proc. Po FED pranešimų S&P 500 indekso vertė vakar šoktelėjo 5,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per paskutines penkias savaites. Rinkos dalyviams šiandien nelaukiant svarbių JAV makroekonomikos duomenų skelbimo, didesnio dėmesio vėl sulauks JAV automobilių gamintojų  problemos.

Pasaulinė finansų krizė vis labiau įsisiūbuoja. Prasidėjusi Amerikoje ji jau išplito po visą pasaulį ir praktiškai nėra regiono, kuriame nebūtų nepastebėti socioekonominiai sunkumai. Jie jaučiami ir mūsų šalyje. Kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Latvija ar Rusija, finansinės problemos išjudino netgi bankininkystės sektoriaus pagrindus. Be to, šie ekonominiai sunkumai gali peraugti į dar pavojingesnę – socialinę krizę.

Šiandien šalia skelbiamų JAV infliacijos rodiklių rinkos dalyviai 21.15 val. Lietuvos laiku sulauks ir svarbiausių savaitės naujienos – JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų normų. Pasirodžius prastoms bendrovių naujienoms, JAV akcijų indeksų vertė vakar sumenko apie 1-2 proc. Jau šios savaitės pabaigoje gali paaiškėti JAV valdžios atstovų sprendimas dėl paramos automobilių gamintojams skyrimo iš 700 mlrd. dolerių finansų rinkų gelbėjimo plano.

Optimizmą biržose savaitės pradžioje palaiko investuotojų tikėjimas Baltųjų Rūmų pažadais paramą automobilių gamintojams teikti iš dar anksčiau patvirtinto 700 mlrd. dolerių finansų rinkų gelbėjimo plano. Artimiausiomis dienomis investuotojai sulauks reikšmingų makroekonomikos naujienų – jau rytoj 21.15 val. Lietuvos laiku bus skelbiamas JAV centrinio banko sprendimas dėl palūkanų normų. Pagrindinių Azijos akcijų indeksų vertė šiandien  kyla apie 3-5 proc.

Prognozuoti tikrai nėra lengva. Kartais politikos prognozuotojai net yra prilyginami būrėjams iš kavos tirščių, tačiau tai nesustabdo jų nuo tolimesnių prognozių, kurios neretai pasirodo esančios itin trumparegiškos ir kvailos. Žurnalas „Foreign Policy“ išrinko prasčiausias prognozes 2008 metams. Susipažinkite su aktualiausiomis, tačiau nepasitvirtinusiomis prognozėmis.

Didžiausias Šveicarijos bankas UBS nutarė trejus metus nemokėti savo vadovams jokių premijų. Toks yra įsisiūbavusios finansų krizės padarinys. Sprendimas buvo priimtas po to, kai Šveicarijos vyriausybė nutarė suteikti bankui UBS 60 mlrd. dolerių kreditą, o taip pat išpirkti 9,3 proc. jo akcijų už 5,3 mlrd. dolerių. Banko UBS akcininkai taip pat nusprendė nelikti nuošalyje. Jie pareiškė, kad nuo šiol spręs, kokias premijas galima išmokėti banko vadovams.

JAV bankų sektorius 2008 metų lapkritį neteks dar 70 000 darbo vietų, rašo dienraštis „The Financial Times“. Daugelis finansinių organizacijų peržiūri savo finansinius planus 2009 metams ir planuoja mažinti išlaidas. Skaičiuojant viso pasaulio mastu, darbo gali netekti 200 000 bankininkų. Spalio pabaigoje pasaulinėje bankų sistemoje darbo vietų sumažėjo 150-čia tūkstančių. Manoma, kad labiausiai nukentės žmonės, dirbantys bankų investiciniuose padaliniuose.

Kalbantis su rusais Maskvos gatvėse jums pasirodys, kad jie nieko nežino apie šalyje siaučiančią finansų krizę. Šalies TV kanalai užgožia šį reiškinį, o naujienų agentūros gavo nurodymus vengti gąsdinančių posakių.

JAV akcijų biržos spalio 14-ą prekybą pradėjo su ženkliai ūgtelėjusiais indeksais. Dow Jones per pirmas prekybos minutes pakilo 3,5 proc., priartėdamas iki 10 000 punktų atžymos. S&P 500 pakilo 3,51 proc., o Nasdaq ūgtelėjimas viršijo vieną procentą. Šis augimas pakartojo pirmadienio tendencijas – vakar indeksai taip pat augo, o tempai pasiekė 70-ies metų rekordą – per spalio 13-ą Dow Jones paaugo 11,08 procento.

Kas ko, dėl ko ir kaip turėtų atsiprašyti? Ar Wall Street turėtų atsiprašyti Amerikos žmonių? Užpraeitos savaitės klausymų Senate metu senatorius Sherrod Brown tą padaryti pasiūlė Ben Bernanke ir Hank Paulson. Jei tai įvyktų, nusižeminę finansų milžinai atsidurtų geroje kompanijoje; pastaraisiais metais užderėjo daug institucinių atsiprašymų. Pavyzdžiui, britų krikščionys viešai atgailavo dėl vergovės ir netgi svarstė, ar atsiprašyti už skepticizmą dėl evoliucijos.

Finansų krizė nežada nurimti. Kai kur ji dar aštrės, beveik visur jos padariniai iki galo irgi apsireikš vėliau. Daugybė žmonių turės nuostolių. Vieniems žlugs viltys įsigyti naujas jachtas ar vilą Monake, kitiems nuostoliai bus mažesni – prapuls tik skolon pirktas namukas, teks kraustytis kur nors į menkesnį būstą.

Pirmadienį JAV Kongreso atstovų suglamžytą „Paulsono ekonomikos gelbėjimo planelį“ Baltųjų rūmų administracija šiandien išlyginusi ir padailinusi teiks Senatui. Planas („P planas“) buvo sustyguotas ir suderintas su Respublikonų ir Demokratų vadovais, jį rėmė abu kandidatai į JAV prezidento postą – ir štai, niekam nelaukta pabaiga: 228 tautos atstovai prieš, 205 už. Tarp balsavusiųjų „prieš“ dauguma Respublikonų. Wall Streeto firmos, investuotojai ir stambios JAV kompanijos nuščiuvo.

Paskutiniu metu dėmesio centre neabejotinai yra JAV finansų „gelbėjimo plano“ peripetijos bei nauji bankų bankrotų atvejai Amerikoje. Nepraskriejo nepastebėta ir žinia apie milijardieriaus Warren Buffetto naujus pirkinius nukraujavusioje finansų rinkoje.

Kol JAV kongresas ir administracija mąsto, kaip išspręsti vis gilėjančią ekonominę krizę, padėtis finansų sektoriuje tampa vis sudėtingesnė. Apie bankrotą paskelbęs ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Lehman Brothers“ nebus vienišas, bankrotą paskelbė ir laipteliu aukščiau buvęs taupomasis „Washington Mutual“ bankas. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus Europoje žlugs 20 ar net daugiau bankų.