globėjai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios numato daug naujovių, susijusių su rizikos šeimose augančiais vaikais, globos ir įvaikinimo procesais. Prezidentė numato konkrečius terminus, kas turi vykti su neprižiūrimais ar smurtą patiriančiais vaikais, įteisinti profesionalius globėjus ir pagerinti sąlygas įsivaikinantiems vaikus asmenims.

Atvažiavus į Gražinos Grigaliūnienės ir jos vyro Vidanto sodybą Panevėžyje, pirmiausia mus pasitinka šuo ir vaikai. „Laba diena!“ – iš tolo šaukia keletas berniukų. Pasilabinam, ir einam ieškoti Gražinos, o tuo tarpu iš visų namo pakampių vis išlenda po vaiką ar kelis. Gražina su vyru yra įsteigusi šeimyną ir dabar augina 14 vaikų – tris mergaites ir 11 berniukų. „Pirmuosius vaikus globoti pasiėmėme apie 1980-us metus, kada žuvo brolio žmona.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl įvaikinimo organizavimo Lietuvoje, pripažįsta, kad įvaikinimo procesas turi būti tobulinamas nuolat, tačiau šiandien taikomos priemonės duoda akivaizdžius rezultatus.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bendradarbiaudamas su Švenčionių socialinių paslaugų centru, daug dėmesio skiria globėjų mokymui ir teikia jiems įvairią metodinę bei psichologinę pagalbą. Vienas tokių susitikimų vyko gegužės 27 dieną. Jo metu pasveikinta Metų globėja. Savivaldybėje susirinkusiems rajono globėjams koncertavo Ignalinos muzikos mokyklos mokiniai.

Irena Zubrickienė Tuoj bus šešeri metai, kai netoli Birštono įvykusi eismo nelaimė atėmė abu tėvus iš tuomet vos 3 mėnesių mergytės. Dabar mažylei jau septinti metukai, bet vis dar neaišku, ar ji galės toliau laiminga gyventi šeimoje, kurioje iškart po tėvelių žūties tapo mylima šeimos nare. Vis dar tęsiasi teismų procesai, gimsta vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nes į našlaitę – kaip į trokštamą gardėsį ar laimingą loterijos bilietą – rankas vis dar ištiesusi ir kita šeima.

Palaikyti ryšius su globojamo vaiko biologiniais tėvais nėra paprasta, tačiau būtina, teigia septintosios vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencijos ,,Priglausk mane“ dalyviai.

 Devynmetės kaunietės Vasarės poelgis nustebino kilnumu – gimtadienio dovanų atsisakiusi mergaitė organizacijos „Penkta koja“ beglobiams gyvūnams už surinktus pinigus nupirko 360 kg maisto, rašo „Kauno diena“. Pasak mergaitės mamos Lauros, vasario 19-ąją per savo 9-ąjį gimtadienį Vasarė visiems klasės draugams, kaimynams parašė kvietimus ir paprašė nedovanoti tradicinių dovanų, o paaukoti pinigų, už kuriuos būtų galima nupirkti maisto beglobiams gyvūnams.

36 mln. Lt arba 4 mln. Lt mažiau negu pernai. Tiek pinigų nuo sumokėto pajamų mokesčio Lietuvos gyventojai šiemet skyrė įvairioms organizacijoms paremti. Šiemet prašymus skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio paramai iš viso pateikė 499 tūkst. šalies gyventojų – 33 tūkst. mažiau nei 2010 m. , tačiau paramos šiais metais sulaukė visu tūkstančiu daugiau organizacijų negu pernai – 17,7 tūkst. Pernai žmonės parėmė 16,7 tūkst. įvairių organizacijų.

Ispanijoje gyvenanti panevėžietė 32 metų D.M., dėl kurios nenoro mokėti teismo priteistus alimentus nepilnamečiam sūnui Vaikų išlaikymo fondas (VIF) prie Socialinės apsaugos ministerijos kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, aplinkinių akyse išliks gera motina. Beveik 8 tūkstančius litų savo vaikui skolingos moters pavardės VIF negali viešinti, nors ir norėtų.

Planus ateityje uždaryti visus vaikų globos namus kurpiančiai valdžiai gyventojai duoda suprasti, kad ji nesvaičiotų. Skatinami kurti šeimynas ir auginti po kelis beglobius ar tapti bent jau vieno likimo nuskriaustojo globėjais, žmonės ėmė elgtis priešingai – jie beveik nustojo imti globoti svetimus vaikus.

Rusijos Valstybės Dūma pritarė įstatymo projektui, pagal kurį įsivaikinti vaiką norintys asmenys ir globėjai privalės lankyti specialius psichologijos kursus. Valstybės Dūmos pirmininko pirmasis pavaduotojas Olegas Morozovas teigė, kad šis įstatymo projektas yra reikalingas, nes įsivaikinantys asmenys dažnai nebūna psichologiškai pasiruošę sukurti tinkamą aplinką vaikui. Asmenys, kurie jau yra įsivaikinę vaikus, neprivalės baigti šių kursų.

61 metų moters nėštumas Brazilijoje sukėlė debatus apie vėlyvą motinystę, praneša agentūra AFP. „Mano vyras norėjo tapti tėvu“, – laikraščiui „O Globo“ sakė anonime panorėjusi likti moteris. Ji tikino taip pat norėjusi vaiko. Be to, jos sveikata esą yra puiki. Moteriai, kuri yra ištekėjusi už 38 metų amžiaus vyro, buvo įsodintas apvaisintas donorės kiaušinėlis. Kūdikis pasaulio šviesą turėtų išvysti lapkritį.

Vasara – ne tik atostogų, bet ir... atsisveikinimų metas. Ypač dažnai šiuo metų laiku atsisveikina tėvai ir vaikai. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė sako, jog vasarą daug dažniau tėvai nusprendžia patikėti savo vaiką ar net kelias atžalas globėjams, nes jiems, kaip ir jų vaikams, baigiasi atostogos ir reikia išvykti.

Užvertę vadovėlius moksleiviai jau pradeda vasaros atostogas. Tarp atostogaujančiųjų – ir daugiau kaip aštuonios dešimtys A. Bandzos vaikų globos namų auklėtinių. Iki liepos – to meto, kai Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namuose augantys mokyklinio amžiaus vaikai pasklis po rajono ir šalies vasaros poilsio stovyklas ir po to, kai grįš atgal, jų atostogų dienos bėgs tuose pačiuose valdiškuose namuose, kuriuose bėga ir mokykliniai metai.

Seime praėjusią savaitę įvyko penktoji vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk mane“. Konferencijoje buvo apdovanoti 23 šalies vaikų globėjai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas padėkos raštą įteikė ir panevėžietei globėjai Sandrai Čerkesienei už nuoširdų rūpinimąsi, meilę, supratimą ir paramą be tėvų globos likusiems vaikams. S.Čerkesienės su globojamais vaikais nesieja jokie giminystės ryšiai.

Ilverta į Šiaulius važinėja tvarkyti motinos kapo. Motinos, kuri savo vaikų neaugino. „Aš motinos nekenčiau, bet turiu atiduoti jos atminimui duoklę — už savo gyvybę“, — sako jauna moteris. Ant motinos kapo norėtų pastatyti bent kuklų paminklą, bet negali — ji nėra oficiali kapavietės prižiūrėtoja. Moteris baiminasi, kad neprižiūrimas kapas gali būti užlaidotas. Netvarkysi — palaidos kitus Jauna moteris suka galvą, kaip įgyti teisę prižiūrėti motinos kapą oficialiai.

Tą pirmadienį, kai Kelmės rajone krito gegužės sniegas, pūtė žvarbus vėjas ir spaudė šaltis, į Grinių kaimo gyventojų Reginos ir Algio Špukų namus pasibeldė trys paauglės. Avėjo guminėmis šlepetėmis. Pėsčios per šlabdribą sukorusios apie trisdešimt kilometrų, pamėlusios, drebančios nuo šalčio mergaitės ieškojo užuovėjos ir šilumos.Geri žmonės sušildė Regina ir Algimantas Špukai nedvejodami įsileido mergaites į savo namus. Moteris padžiovė šlapius atvykėlių drabužius, davė šiltas kojines.

Motinos dienos proga panevėžietę Gražiną Grigaliūnienę pasveikins ne tik du sūnūs, bet ir dešimtys jos išaugintų svetimų vaikų. Prieš dvidešimt metų įsteigtoje vienoje pirmųjų šalyje Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimynoje iki šiol užuovėją randa visi čia augę globotiniai. „Jie visi – mano vaikai. Jei atėjo pas mane, vadinasi, turiu auklėti kaip savo pagimdytą ir priimti sugrįžusį“, – sako dešimtims globotinių motinišką šilumą ir meilę išdalijusi moteris.

Amerikiečiai Filipsai ir Brubakeriai — vienos iš nedaugelio šeimų, kurioms teko laimė įvaikinti lietuvius vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Tokių Lietuvoje niekas nenori, tačiau tarptautinis įvaikinimas yra griežtai ribojamas. Amerikiečiai baisisi betėvių kūdikių ir vaikų situacija mūsų šalyje ir ragina spausti šalies Vyriausybę, kad vaikų namai apskritai būtų panaikinti.

Už smurtą prieš mažamečius vaikus pasvalietis A.C. neteko laisvės vieneriems metams ir mėnesiui – tokį sprendimą priėmė Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Grušienės  perduotą nusikaltimų žmogaus sveikatai baudžiamąją bylą.

Lietuvoje auga vaikai, kurių gimdytojai seniai apleido namus. Juose auga seneliams, kaimynėms paliekami, o kartais ir be jokio suaugusiojo priežiūros likę vaikai. Šiauliečiui Juozui Kazlauskui, bebaigiančiam 84–erius metus, tenka galvoti ne tik kaip savimi pasirūpinti, bet ir kaip išlaikyti dukters dukterį. Nerami žmogaus senatvė: prieš trejus metus amputuota koja.

Šalyje veikia daugybė gyvūnų globos ir rūpybos organizacijų, kurios noriai minta valdiškais ir gyventojų aukojamais pinigais, bet labai nenoriai imasi veiksmų į bėdą patekusiems gyvūnams padėti. Vilniaus rajono Sidabrių kaimo gyventojai sunerimo išvydę vaikštantį pievoje vienišą gandrą. Paukštis, matyt, nesuspėjo pasiruošti kelionei į šiltuosius kraštus, ir kiti gandrai jį paliko.

Vaikais pasirūpinti nesugebėjusi panevėžietė į šeimą susigrąžinti atžalas bando Laikinuosius globos namus skųsdama vaikų teisių gynėjams, prokurorams ir vaiko teisių kontrolierei. Valdiškų institucijų slenksčius kovingai motinai minti padeda šeimos drauge prisistatanti, pati dėl netinkamo elgesio su dukra prieš porą metų teista Audronė Karpavičiūtė.

Tyla. Mažas, susidėvėjęs guolis, surūdijusios grotos... Kas slepiasi po liūdnu, baukščiu, užguitu beglobio gyvūno žvilgsniu? Tiesą sakant, nė vienas ir nežinome, kiek skaudžių likimo kirčių teko, čia, gyvūnų globos namuose, atsidūrusiam šuneliui arba katytei... Bet kada gali pasigirsti sunkūs žingsniai, ir globos namų globotiniai eilinį kartą bus išvežti „užmigdyti“ – paprasčiau tariant, juos pribaigs, nugalabys kaip nereikalingus.

Šalies vaikų namuose gyvena tūkstančiai vaikų, kurie laukia pagalbos bei tikisi rasti vietos globėjų ar įtėvių širdyse. Įvairios socialinės akcijos skatina tokių vaikų globą ir įvaikinimą. Vis dėlto žmonių, kurie ryžtasi globoti ar įsivaikinti, dar nėra daug. Todėl maloniai nustebino Trušelių kaime gyvenančių Jekaterinos ir Igorio Sulejevų pasiryžimas globoti net dvi mergaites.