Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Prezidentas sustabdė neblaivaus vairavusio teisėjo Padvelskio įgaliojimus
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sustabdė neblaivaus vairavusio Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Almanto Padvelskio įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų.
Šalies vadovas taip pat dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl A. Padvelskio atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.
Kada įvyks Teisėjų tarybos posėdis, kol kas nežinoma.
Nausėda su Zelenskiu telefonu aptarė galimas derybas dėl taikos Ukrainoje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė artėjantį neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Europos gynybos stiprinimo planus bei galimas derybas dėl taikos Ukrainoje.
Kalbėdamas apie galimas derybas, G. Nausėda akcentavo, jog taikos sąlygas turi nustatyti Ukraina, o ne agresorius.
„Skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą „greitu susitarimu“. Netikime, kad greitos paliaubos padės pasiekti tvarią taiką.
Nausėda: skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą Ukrainoje greitu susitarimu
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva skeptiškai vertina siekį užbaigti karą Ukrainoje greitu susitarimu.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Prezidentūra.
„Skeptiškai vertiname siekį užbaigti karą „greitu susitarimu“. Netikime, kad greitos paliaubos padės pasiekti tvarią taiką.
Pensijų reforma: ką siūlo Gitanas Nausėda, Gintautas Paluckas ir Inga Ruginienė
Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti.
Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.
Nausėda priėmė šešių teisėjų priesaikas
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą dėl šešių apylinkių teismų teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas.
„Teisėjo pareigos reikalauja ne tik puikių teisinių žinių, bet ir objektyvumo, didelės empatijos bei sugebėjimo išgirsti. Labai svarbu, kad sprendimus priimtumėte nuodugniai išklausiusios visas ginčo puses.
Pamačius, kas vyksta tarp Palucko ir Nausėdos, nesusilaikė: „Tai yra dviejų premjerų Vyriausybė“
Prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų santykiai viešojoje erdvėje neretai pavadinami medaus mėnesiu. Abipusė parama rinkimuose, prezidento ir premjero susitikimai, lengva ranka priimamos net ir nerealistiškos idėjos – taip atrodo paskutiniai keli mėnesiai. Ekspertai tikina: šiuo metu daugiau galios yra prezidento pusėje, tačiau viskas gali pasikeisti socialdemokratams parodžius nagus.
Kubilius: autoritarams neturi būti leista dominuoti kosmose
Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius antradienį sakė, kad Europa privalo skatinti raketų gamybą, didinti išlaidas ir racionalizuoti savo rinką, nes antraip ji gali leisti varžovams, tarp jų Rusijai ir Kinijai, dominuoti kosmoso srityje.
„Mes vis dar viršūnėje kalbant apie navigaciją, stebėjimą ir žvalgymą, bet kitur prarandame pozicijas, – konferencijoje Briuselyje sakė A. Kubilius.
Rukloje inauguruota Pirmąją pavadinta Lietuvos kariuomenės divizija
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija.
Ceremonijos metu šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė atidengė divizijos ženklą, sudarytą iš dviejų sidabro kalavijų aukso rankenomis. Po jais – romėniškas vieneto skaitmuo.
Paskelbus divizijos nuostatus, vadovavimą jai perėmė brigados generolas Aurelijus Alasauskas.
Gitanas Nausėda apie dar vieno kabelio Baltijos jūroje pažeidimą: „Nuostoliai turi būti kompensuoti“
Savaitgalį Baltijos jūroje pažeidus dar vieną povandeninį kabelį, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad šių incidentų sukelti nuostoliai, ypač artėjant sinchronizacijai su Vakarų elektros tinklais, privalo būti kompensuoti.
„Esmė yra nuostolis ir tie trikdžiai, kurie yra sukeliami sugadinus kritinės infrastruktūros objektus. Ypač, kuomet atsižvelgi į tai, kad netrukus pradėsime sinchronizacijos su kontinentine Europa procesą.
Prezidentas: europinės lėšos gynybai priklausys nuo visos ES, reikės Kubiliaus indėlio
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas dėl bendrų europinių priemonių labiau finansuoti šalių gynybą priklausys nuo visų Europos Sąjungos lyderių, tačiau tam reikės ir gynybos komisaro Andriaus Kubiliaus indėlio.
REKLAMA
REKLAMA
Nausėda sureagavo į Gavrilovo paskyrą rusų socialiniame tinkle: „Man gėda“
Gėda, jog vyksta tokie dalykai, sako prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į žinią, jog finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėjo paskyrą rusiškame socialiniame tinkle, kur dalijosi Sovietų Sąjungą šlovinančių dainų grojaraščiu. Šalies vadovas viliasi, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertins informaciją apie V. Gavrilovą ir padės tašką kilusiame skandale.
„Man gėda, kad vyksta tokie dalykai, kad vyksta tokio pobūdžio kritika vienam iš viceministrų.
Paluckas dėl Gavrilovo ketina kreiptis į VSD, bet neskuba: „Kol kas aš tikrai nesu suabejojęs jo lojalumu Lietuvai“
Premjeras Gintautas Paluckas sako neabejojantis finansų viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvai po to, kai rastas jo profilis rusų pamėgtame socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Rusiją, jos armiją bei Sovietų Sąjungą šlovinančių dainų grojaraščiu.
Paluckas su prezidentu aptars sprendimus dėl pensijų, mokinių skaičiaus klasėse
Premjeras Gintautas Paluckas su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį aptars baigiamus ruošti sprendimus dėl antrosios pensijų pakopos, minimalaus gimnazistų skaičiaus nutarimą, kitus klausimus.
„Darbiniame susitikime su prezidentu premjeras ketina aptarti finalizuojamus sprendimus dėl antrosios pensijų pakopos sistemos, Vyriausybės rengiamą nutarimą dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse, kuris neleistų uždarinėti mažų mokyklų“, – BNS nurodė ministro pirmininko atstovas Justinas Argustas.
Ekonomistai įvertino prezidento siūlymą finansuoti gynybą gyventojų pinigais: „Tai iš dalies jau vyksta“
Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.
Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga.
„Mano nuomone, valstybėje turėtų būti aiškus susitarimas dėl vidaus saugumo finansavimo. Kaip yra su kariuomene – jiems priskiriamas procentas nuo BVP, ir ta suma automatiškai skiriama“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį sakė A. Paulauskas.
Lietuvos žiniasklaida Trumpo sugrįžimui skyrė didelį dėmesį: paminėjimų skaičiumi sausį aplenkė Nausėdą
Nors Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai baigėsi dar pernai lapkritį, Lietuvos žiniasklaida didelį dėmesį skyrė ir šių metų pradžioje vykusiam Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, Lietuvos medijose 2025-ųjų sausį D. Trumpo pavardė buvo minima dažniau nei šalies vadovo Gitano Nausėdos.
Paviešintas konservatorių laiškas bendrapartiečiams – Veryga kirto: „Jūs ne telkiate, o skaldote“
Šiomis dienomis Lietuvoje netyla diskusijos dėl krašto gynybos finansavimo klausimų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sausio 21 d. paskelbė pareiškimą, kuriame palaikomas Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimas didinti krašto apsaugos finansavimą ir kviečiamos visos parlamentinės partijos prie jo prisidėti.
Šį laišką socialiniuose tinkluose paviešinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras ir dabartinis europarlamentaras Aurelijus Veryga pažėrė kritikos.
Iš prezidentūros: aiškinasi, kokius lietuvių pinigus (ne)galima naudoti gynybai
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teiks įstatymo pataisas, kuriomis būtų siekiama padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu.
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pagal Europos Sąjungos (ES) Sutartį, penktadienį G. Nausėda su LB vadovu aptars galimybes finansuoti krašto apsaugą.
Lietuvos bankas turi 7 mlrd. eurų, bet jų gynybai neduos net dėl karo? Pasikalbės su prezidentu
Valstybės gynimo tarybai pareiškus, kad šalies gynybai reikia skirti kone dvigubai daugiau pinigų, prezidentas pasiūlė, iš kur jų būtų galima paimti. Tarp tokių pasiūlymų buvo ir Lietuvos užsienio valiutų rezervas.
Tačiau Lietuvos bankas, kurio valdybos pirmininką prezidentas teikia tvirtinti Seimui, o pats tvirtina jo pavaduotojus, atsisako gynybai skirti 7 mlrd. eurų vertės tarptautines atsargas taip, kaip siūlo šalies vadovas.
Nausėda penktadienį susitiks su LB vadovu Šimkumi
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pagal Europos Sąjungos (ES) Sutartį, penktadienį G. Nausėda susitinka su LB vadovu.
„Susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi prezidentas aptars klausimus dėl gynybos finansavimo galimybių“, – komentare BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
Gitanas Nausėda paaiškino, kaip gyventojų indėliai būtų naudojami šalies gynybai
Šalies vadovo pasiūlymas papildomam krašto gynybos finansavimui naudoti Lietuvos gyventojų indėlius sukėlė daug diskusijų.
Ketvirtadienį Prezidento kanceliarija naujienų portalui tv3.lt persiuntė išsamesnį komentarą, kaip tai būtų daroma.
Nausėdos galvos skausmas: paveldėjo turto, bet už kokią sumą – nesako
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad neseniai paveldėjo nekilnojamojo turto. Tačiau kokia jo vertė ir kiek dėl to jis praturtėjo, bent jau kol kas gyventojai nesužinos.
Trečiadienį naujienų agentūra BNS publikavo išsamų interviu su prezidentu. Šalies vadovui buvo užduotas klausimas, ar metu pastaruoju metu ji ar šeima nepirko užsienyje nekilnojamojo turto.
G. Nausėda atsakė: „Ne, neįsigijau ir manau, kad neįsigysiu.
„Bando pasiekti aukštumas, kurios prieinamos tik ereliams“: Nausėdos planui – kritikos strėlės
Prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius ambicingą planą, kad 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuva galėtų skirti 5–6 proc. BVP gynybai, daugeliui kilo klausimas, kokiu būdu tai padaryti. Prezidentas pateikė kelis siūlymus: naudoti gyventojų indėlius, raginti pensijų fondus investuoti Lietuvoje, naudoti Lietuvos valiutų atsargas ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
Ekonomistai: siūlymą valiutų rezervą panaudoti gynybai reikėtų vertinti atsargiai
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, ekonomistai ragina šį siūlymą svarstyti atsargiai bei pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepaisant interpretacijų dėl Lietuvos valiutų rezervo panaudojimo visada išlieka rizika didinti biudžeto deficitą.
Paluckas apie papildomus pinigus gynybai: „Visas finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos“
Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.
Prezidentūra perka auksinių apdovanojimų už 70 tūkst. eurų
Tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda siūlo šalies gynybai naudoti gyventojų pinigus, laikomus bankų indėliuose, jo Prezidento kanceliarija mokesčių mokėtojų lėšas leidžia nieko bendra su šalies gynyba neturintiems apdovanojimams.
Šalies vadovas neseniai paskelbė siekį, kad Lietuva šalies gynybai išleistų kone dvigubai daugiau pinigų, negu išleidžia dabar – iš viso 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vokietijos gynybos ministrui įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvai
Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su į Lietuvą oficialaus vizito atvykusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Susitikimo metu prezidentas Vokietijos gynybos ministrą apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Šeštą kartą Lietuvoje viešintis politikas trečiadienį taip pat susitiks su premjeru Gintautu Palucku bei krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
Ministras: Italijos gynybos išlaidų tikslas išlieka tas pats – 2 proc. BVP
Italijos gynybos išlaidų tikslas išlieka 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pareiškė gynybos ministras Guido Crosetto.
Trečiadienį paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą iki 5 proc. pakelti NATO narių išlaidas gynybai, ministras atsakė, kad Italijai dar nepavyko pasiekti 2 proc. BVP, tad kol kas tikslas yra toks, kokį oficialiai nustatė NATO.
„Kitas NATO susitikimas bus birželio pabaigoje, pamatysime, ar bus iškeltas kitas tikslas. Kol kas jis yra 2 proc.
Čmilytė-Nielsen dėl lėšų gavimo gynybai: „Užtenka „svaiginti“ žmones kalbomis, kad nebus naujų mokesčių ar jų pakėlimo“
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos.
„Visų pirma, reikia nustoti gudrauti sakant, kad norint papildomai skirti gynybai 12-15 mlrd., nereikės kelti mokesčių ar įvesti naujų, užteks pamažint įvairius rezervus.
Šakalienė: turėsime spausti ES greičiau kurti gynybos finansavimo priemones
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Europos Sąjungą (ES) greičiau sukurti gynybai skirtas finansines priemones.
„Visų mūsų bendra užduotis (...), bendras darbas yra tuos pinigus gauti.
Nausėda pasveikino JAV prezidento pareigas eiti pradėjusį Trumpą: „Lietuva ir toliau išliks tvirta bei patikima JAV sąjungininke“
Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį laišku Lietuvos žmonių vardu pasveikino 47-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pareigas pradėjusį eiti Donaldą Trumpą.
Šalies vadovas išreiškė viltį, kad JAV prezidento inauguracija atvers naujų galimybių šimtmečius siekiančiai tvirtai JAV ir Lietuvos draugystei bei glaudžiam dvišaliam bendradarbiavimui.
„Lietuva ir toliau išliks tvirta bei patikima JAV sąjungininke.
Gitanas Nausėda apie gyventojų indėlių panaudojimą gynybai: „Mintis yra nukreipti juos į specialias taupomąsias sąskaitas“
Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose.
Apie tai jis kalbėjo naujienų agentūrai BNS duotame interviu.
Nausėda atvirame interviu – apie tai, iš kur paimti milijardus gynybai ir būsimą knygą
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
„Aš sakyčiau taip – šie pinigai galėtų taip pat būti panaudoti ir susieti su mūsų nacionalinės divizijos formavimu“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.
Pinigų gynybai mįslė turi kelis variantus: vienas sudėtingesnis, su Europos pagalba, kitas – paprastesnis
Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis.
Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.
Nausėda – prieš darbdavių įtraukimą į pensijų kaupimą, už – tolesnį valstybės įnašą
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą bei mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė.
„Dėl darbdavių, aš už savanorišką darbdavių dalyvavimą. Kai kuriose įmonėse kartu kolektyvinėmis sutartimis arba individualiai, yra nustatomi tam tikri darbdavių prisidėjimo normatyvai arba modeliai. Privalomas jų įtraukimas į pensijų kaupimą šiuo metu tikrai būtų neteisingas“, – interviu BNS antradienį sakė G. Nausėda.
Nausėda autobiografinę knygą tikisi išleisti iki vasario
Prezidentas Gitanas Nausėda autobiografinę knygą, kurioje bus apžvelgta ir jo pirmoji kadencija, tikisi išleisti iki šį vasarį vyksiančios Vilniaus knygų mugės.
„Iš tikrųjų pradedu savo gyvenimo kelio aprašymą nuo vaikystės, kadangi vis tiek buvo pakankamai įdomus gyvenimas. (...) Mėginome įtraukti ir tikrai tuos penkerius pirmosios kadencijos metus, kurie buvo labai intensyvūs, labai įvairialypiai“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.
„Kas leido naudoti Vytį ant baltarusiško paso?“ – lietuviai niršta dėl dokumento: paaiškėjo reikšmė ir kaina
Paviešinus, kaip atrodys Baltarusijos opozicijos pasas, kilo pasipiktinimo banga. Daugelis tvirtina, kad šiame dokumente naudojamas lietuviškasis Vyčio simbolis. Tuo tarpu istorikai teigia, kad paso makete panaudotas simbolis skiriasi nuo Vyčio. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos.
Aktorės Rasos Samuolytės gyvenime – ypatinga diena: kreipėsi pats Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos teatro ir kino aktorę Rasą Samuolytę 50-mečio proga.
Pasak Prezidento, R. Samuolytė – viena nuostabiausių Lietuvos dramos aktorių, Lietuvos teatro ir kino pažiba, savo daugiabriauniais vaidmenimis pelniusi daugybės žiūrovų besąlygišką meilę.
Nausėdos Nacionalinio saugumo grupėje dirba tik du patarėjai: Prezidentūra tai aiškina natūraliu politiniu ciklu
Šalies vadovo Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupėje šiuo metu dirba tik du patarėjai – vos prieš kelis mėnesius prie prezidento komandos prisijungę Marius Česnulevičius ir Andrius Varnelis.
Praėjusių metų pabaigoje jiems prisijungus prie Nacionalinio saugumo grupės, joje dirbo dar 4 patarėjai. Tiesa, tuo metu pora jų – Kęstutis Budrys ir Tomas Godliauskas – jau ruošėsi palikti Prezidentūrą ir tęsti darbus naujosios Vyriausybės ministerijose.
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa.
Taip jis kalbėjo energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui sausį pareiškus, jog Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.
Maldeikis apie Nausėdos pažadą didinti finansavimą gynybai: didžiausias laimėtojas – Žemaitaitis
Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), socialiniuose tinkluose pratrūko kai kurie politikai. Tvirtinama, kad šis pasiūlymas – „kosmosas“ ir „pigi reklaminė akcija“. Beje, konservatorius Matas Maldeikis teigia, kad didžiausias laimėtojas šioje istorijoje yra „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus – netikėtas Lietuvos žingsnis: ar tai nesužlugdys mūsų?
Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.
Mauricas: Lietuvoje augant apetitui ne tik gynybos, bet ir kitoms išlaidoms, apie pajamas kalbama mažai
Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimauja, kad diskusijose dėl šio tikslo retai aptariama, iš kokių pajamų toks sprendimas būtų finansuojamas. Jis pastebi, kad Lietuvoje auga ir kitų sričių poreikiai, kurie neturint papildomo finansavimo gali lemti didesnį deficitą.
„Visiškai neaišku, nes nėra apie tai kalbama.
Nausėda: tęsiantis kovai už laisvę šiandien daug geriau suprantame 1863–1864 m. sukilimo prasmę
Tęsiantis kovai už laisvę šiandien yra daug geriau suprantama 1863–1864 metų sukilimo prasmė, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo sekmadienį vykusiame sukilimo dalyvių pagerbime Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.
„Šiandien, laisvės šauksmui taip galingai ataidint kiekvieno iš mūsų krūtinėje, daug geriau suprantame sukilimo reikšmę ir prasmę. Šiandien žinome, kad Lietuvos kova už laisvę nesibaigė per kruvinus 1991 metų sausio įvykius ar Medininkų žudynes.
Nausėda ragina EK tęsti PPO bylą dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai
Europos Sąjungai (ES) svarstant nutraukti Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) iškeltą bylą prieš Kiniją, nuo 2021 m. šiai pradėjus taikyti prekybos ribojimus Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad byla turėtų būti tęsiama.
PPO bylos nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi ES kreipimąsi. Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti šį sausį.
TV3 Žinios. Šalies vadovai – apie pinigus gynybai; Vilniuje į avariją pateko pareigūnai; Gazoje įsigaliojo paliaubos
Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, G. Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius.
Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.
Nausėda: „Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta“
Norint pasiekti „ambicingą tikslą“ iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be skolinimosi instrumentų reikės restruktūrizuoti ir šalies pajamų bei išlaidų infrastruktūrą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas.
Nausėda: 1863-1864 m. sukilimo aukos teikia drąsos ir didvyriškumo pavyzdį
Šiandien Lietuvai vėl patiriant spaudimą iš Rytų, 1863-1864 m. prieš Rusijos okupacinę valdžią sukilusių tautų aukos tampa drąsos ir didvyriškumo pavyzdžiu, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„1863-1864 metų sukilimą mes turėtume įprasminti ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet vėl mūsų tauta patiria milžinišką spaudimą iš Rytų.
Nausėda apie svarstymus pripažinti naujosios Baltarusijos pasus: manau, kad tai yra svarstytina
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog būtų galima svarstyti idėją teisiškai pripažinti naujosios Baltarusijos pasus. Šalies vadovas leidžia suprasti, jog pernelyg nesureikšmina to, jog pastaruosiuose dokumentuose naudojama į lietuvišką Vytį panaši simbolika. Anot G. Nausėdos, Lietuva gali leisti naudotis šiuo simboliu toms tautoms, kurios „išpažįsta laisvę ir nėra keliaklupsčiaujančios Putinui“.
„Žinote, niekas neperrašys istorijos. Istorija yra tokia, kokia yra.
