gintautas paluckas

Vilniaus savivaldybei nedavus leidimo partijai „Frontas“ vasario 3 d. organizuoti mitingo prie Seimo, „frontininkai“ nusprendė nerengti nesankcionuoto mitingo Nepriklausomybės aikštėje. Jeigu žmonės antradienį prie parlamento vis dėlto susirinks ir nebus išvengta neramumų, „Fronto“ lyderiai teigė atsakomybės neprisiimsiantys. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė „Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas atsisakė išduoti leidimą partijai „Frontas“ vasario 3 d. prie Seimo rengti mitingą. „Argumentai - juridiniai, - ketvirtadienį BNS sakė G. Paluckas. - Pagal Susirinkimų įstatymą būtina gauti teritorijos, kurioje planuojama rengti protesto akciją, valdytojo leidimą. Šiuo atveju 2 hektarų automobilių aikštelė priklauso Seimui. O mes esame gavę Seimo kanclerio raštą, kad jie nepritaria mitingui.

Seimą supančios parduotuvės ir įstaigos jau ruošiasi kitą savaitę vyksiančiam smulkiųjų verslininkų mitingui - rūpinasi papildoma apsauga ar net svarsto išvis tą dieną neatverti durų. Taip prekybininkus paskatino elgtis Vilniaus savivaldybės ketinimai kitą antradienį riboti Seimą supančių įstaigų, parduotuvių ir degalinių darbą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Pasimokėme iš sausio 16 dienos, kai irgi vyko mitingas, klaidų. Geriau uždaryti parduotuves ir degalines dienai ar pusdieniui.

Nors ir pažeidusi Konkurencijos įstatymą išimtinai tik „Siemens“ arenoje organziavusi renginius, sostinės savivaldybė teismo nurodymu sutarties su arena nutraukti neketina. Naujas sutarties variantas su šia „Rubicon group“ įmone jau guli ant Konkurencijos tarybos stalo Kasmet iš savivaldybės biudžeto renginiams „Siemens“ arenoje privaloma tvarka būdavo skiriama po 2 mln. Lt. Dabar ši suma, sumažinus privalomų pirkti renginių skaičių, sumenko iki 700 tūkst. Lt.

Naujausiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje - Temidės tarnai panaikino buvusio sostinės mero Artūro Zuoko dovaną bendrovei „Rubicon group“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Vilniaus savivaldybė, organizuodama renginius „Siemens“ arenoje, pažeidė Konkurencijos įstatymą. Miesto valdžiai teks pakeisti sutartį, pagal kurią savivaldybės remiami nekomerciniai renginiai vyko išimtinai šioje arenoje.

Prekiauti Vilniaus Kaziuko mugėje šiemet bus pigiau ir paprasčiau. Kaip pranešė sostinės savivaldybė, kovo pradžioje vyksiančioje tradicinėje Kaziuko kartu su amatininkais mugėje turėtų prekiauti ir šalies ūkininkai. Pasak sostinės savivaldybės, taip pat rengiamasi supaprastinti norinčiųjų prekiauti mugėje registracijos tvarką.

Vilniuje penktadienį rengiamo visuotinio protesto prieš valdžios taupymo planus rengėjai tikisi, kad ši akcija nevirs riaušėmis, kurios antradienį įsiplieskė kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje. „Tikimės, kad nebus kaip Rygoje. Mūsų tikslas nėra sukelti riaušes - norime taikiai pasakyti kai kuriems Vyriausybės sprendimams „ne“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Trečiadienį prasideda oficialios derybos dėl Vilniaus valdžios sutvirtinimo. Penkios savivaldybės frakcijos dalysis kuruojamas sritis ir siūlys kandidatus į laisvus vicemerų postus, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Metus vegetavusi Vilniaus valdžia vėl siekia sustiprinti savo pozicijas. Simboliška, kad deryboms pasirinktas būtent sausis - lygiai prieš metus Tvarkos ir teisingumo partijos suburta koalicija ėmė byrėti.

Vilniaus savivaldybė ketina skirti sklypą prie televizijos bokšto, kuriame sostinės gyventojai galės legaliai laidoti nugaišusius augintinius. Pasak „Lietuvos ryto“, apie pirmąsias Lietuvoje legalias naminių gyvūnų kapines sostinės valdžia ėmė diskutuoti po to, kai paaiškėjo, kad nelegaliose vilniečių augintinių laidojimo vietose lankosi lapės. Pirmadienį savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas dėl legalių gyvūnų kapinių steigimo surengė pasitarimą.

Aplinkos ministerija (AM) ketina prašyti nepriklausomų ekspertų įvertinti prie Gariūnų turgavietės planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikį aplinkai. Tuo metu kitos institucijos pritarė bendrovės „Cowi Baltic“ parengtai gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai.

Viešojoje įstaigoje „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) taryboje nebeliko buvusio sostinės mero, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko. Kultūros ministerija ketvirtadienį pakeitė du iš trijų į VEKS tarybą savo deleguojamų narių. Be parlamentaro A.Zuoko taryboje nebeliko ir jo partijos bendražygio, buvusio kultūros viceministro Gintaro Sodeikos. Kadangi A.Zuokas buvo tarybos pirmininkas, kitą savaitę atsinaujinusi taryba rinks naują vadovą.

Likus porai dienų iki kultūros sostinės metus pradėjusio fejerverkų ir prožektorių spektaklio, pradėta keisti viešosios įstaigos „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) valdymo struktūra. Prieš pat Naujuosius VEKS steigėjos Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė paskubomis pakeitė šios įstaigos įstatus - įtvirtinti kitokie VEKS tarybos formavimo principai ir grąžinama valdyba.

Naujųjų sutikimas Vilniaus centre Lietuvos buvo laukiamas kaip svarbiausias metų įvykis. Nenuostabu, kad iš plačiai išreklamuoto renginio itin daug tikėtasi, o kai lūkesčiai nepateisinti, daug burnota, rašo „Respublika“. Važiavo iš kitų miestų Masiškiausi šių metų sostinės naujamečiai renginiai buvo miuziklas „@Hoffmann_Spragtukas“ ir ypač plačiai išreklamuotas, net kosmose turėjęs matytis vokiečio Gerto Hofo surengtas šviesų ir fejerverkų spektaklis.

Baimindamasi gresiančių mokesčių už tarnybinius automobilius, Vilniaus miesto valdžia suskubo dalyti leidimus darbuotojams naudotis savomis transporto priemonėmis. Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 88 lengvosios transporto priemonės, vadinasi, už jas tektų pakloti per 13 tūkst. litų mokesčių, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Seimas užsimojo nuo kitų metų įmonėms už kiekvieną lengvąjį automobilį taikyti 150 litų mėnesio mokestį.

Jau rytoj Vilniaus ir kosmoso erdves turėtų užlieti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ ir Lietuvos tūkstantmečio programų atidarymo muzikos, šviesos, šokio renginiai. Masės žmonių galės mėgautis veik „dovanai“ gautomis pramogomis. Bandys sudominti Europą Vilniečiai ir sostinės svečiai Naujųjų metų vakarą ir naktį teoriškai galės mėgautis kultūra beveik be pertraukos.

Vilniaus savivaldybės Administracijos direktorius Gintautas Paluckas patvirtino vilniečių nepasitenkinimą sukėlusią atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Tai BNS sakė Vilniaus savivaldybės Tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius.

Po ilgų ginčų ir svarstymų sostinės savivaldybė nutarė baigti išpirkti Jurgio Mačiūno „Fluxus“ meno darbų kolekciją. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas įpareigojo Turto departamentą pervesti 1,5 mln. litų viešajai įstaigai Jono Meko vizualiųjų menų centras, kad ši atsiskaitytų pagal 2007 m. kovo 16 d. pasirašytą Meno kūrinių pardavimo sutartį.

Nepaisant taupymo vajaus 13-ojo atlyginimo atsisakyti planuoja ne visos savivaldybės, praneša LNK „Žinios“. Druskininkų savivaldybėje lėšų tam nerasta. Baiminamasi, jog darbuotojai šventes pasitiks gavę tik avansą už gruodį. Algos bus sumokėtos tik sausį. Panaši situacija ir Ukmergės savivaldybėje. Tačiau Vilniaus savivaldybės planuose 13-asis atlyginimas numatytas. Kaip teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas, pinigų kol kas jam neturima.

Ekonominio sunkmečio sąlygomis valdžios siekis efektyvinti valstybės biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą kelia klausimą, kokiomis priemonėmis ir kieno sąskaita tai bus daroma. Ruošiasi mažinti Nesurenkant mokesčių ir savivaldybes spaudžiant didelėms skoloms, tarybose vyksta optimalių lėšų taupymo būdų paieška. Pasigirsta signalų, kad savivaldybėse taupyti rengiamasi bene socialiai pažeidžiamiausių ir mažiausią atlygį gaunančių darbuotojų sąskaita.

Ekonominio sunkmečio sąlygomis valdžios siekis efektyvinti valstybės biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą kelia klausimą, kokiomis priemonėmis ir kieno sąskaita tai bus daroma. Ruošiasi mažinti Nesurenkant mokesčių ir savivaldybes spaudžiant didelėms skoloms, tarybose vyksta optimalių lėšų taupymo būdų paieška. Pasigirsta signalų, kad savivaldybėse taupyti rengiamasi bene socialiai pažeidžiamiausių ir mažiausią atlygį gaunančių darbuotojų sąskaita.

Suprastėjusi šalies ekonominė padėtis apkarpė galimybes mokėti kai kurių valstybės įstaigų tarnautojams vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą. „Pinigų šiek tiek sutaupę turime, tačiau apie kalėdines premijas negali būti nė kalbos. Įsivaizduokite, kaip sureaguotų žmonės, jei tokiu šaliai sunkiu metu darbuotojams išmokėtume tryliktąjį atlyginimą“, - „Lietuvos rytui“ tvirtino Vyriausybės kanceliarijos Finansų skyriaus vedėja Zita Riškuvienė.

Vilniaus miesto savivaldybė, taupydama vienose srityse, pasiryžusi vykdyti savo įsipareigojimus kitose ir metų pabaigoje išmokėti darbuotojams tryliktus atlyginimus. Tam iš biudžeto bus atriekta 2,5 milijono litų. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų profsąjungos atstovas Gintas Klimtys teigia, kad yra etiška prašyti darbdavio laikytis įsipareigojimų ir laikytis kolektyvinės sutarties.

Panevėžio miesto savivaldybė parengė kitų metų biudžeto išlaidų taupymo planą, pagal kurį tikimasi sutaupyti 667 tūkst. litų. Vienas iš taupymo būdų - retesnis miesto valymas. „Taupant lėšas, bus rečiau valomos miesto teritorijos. Todėl miesto švarą užtikrinanti Panevėžio specialaus autotransporto bendrovė sudarė mobilias brigadas, kurios siekia pašalinti šiukšlių židinius, pirmiausia prie pagrindinių gatvių“, - teigė savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Dar pirmadienį Vilniaus savivaldybės direktorius Gintautas Paluckas audė mintį, kaip savivaldybė galėtų sutaupyti, ir net buvo sumojęs, kad valdininkams kalėdinių premijų krizės proga nemokės. Bet užteko tarnautojų profesinės sąjungos atstovams pasibelsti į kabineto duris ir administracijos direktorius kaip mat apsigalvojo, trečiadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena“. „Profesinė sąjunga irgi protinga, atsinešė kolektyvinę sutartį.

Sostinės daugiabučių gyventojai, kuriems namus administruojančios bendrovės UAB „Šnipiškių ūkis“ užsakymu nežinia kokiais chemikalais priverstinai buvo išvalyti ventiliacijos kanalai, atsisakę mokėti už šią „paslaugą“, tapo skolininkais.

Beveik prieš pusantrų metų, kai Lietuvą pasiekė pirmoji „Fluxus“ filosofijos ideologo Jurgio Mačiūno kolekcijos dalis, buvo skelbiama, kad Vilnius pretenduoja tapti XXI a. pasauliniu avangardo centru.

Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja, rašo „Respublika“.  Šį kartą – ne apie dažnai primenamą Bilbao fenomeną, prikėlusį Ispanijos miestą iš pelenų, bet apie kitą, lietuviškąjį, fenomeną – užsidirbti bet kokiomis priemonėmis.

Vakar Vyriausybės darbo grupei Guggenheimo fondo atstovai iš Niujorko pristatė preliminarią Guggenheimo muziejaus galimybių studiją. Per dvi savaites gavę išvadas, projekto kūrėjai iki šių metų pabaigos turės ją patikslinti ir parengti išsamią galimybių studiją, rašo „Respublika“. Ruoš namų darbus Remiantis dabartine galimybių studija, bendra Guggenheimo projekto Vilniuje kaina siektų 120 mln. JAV dolerių. Planuojama, kad muziejus kasmet pritrauktų apie 400 tūkst.

Guggenheimo fondo atstovai penktadienį vyriausybinei darbo grupei pristatė Vilniuje planuojamo statyti daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame įsikurs „Ermitažo/Guggenheimo“ muziejus bei „Jono Meko vizualinių menų centras“, galimybių studiją. Po susitikimo su svečiais iš Niujorko darbo grupei vadovaujantis Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas žurnalistams sakė, kad pristatyta tik preliminari studija, o galutinę planuojama parengti per pora mėnesių.

Šimtai Pupinės ir Kuzmiškių gyventojų bei žemės savininkų jau dvejus metus laukia Vilniaus valdžios malonės, kada ši teiksis svarstyti ir patvirtinti minėtų vietovių detaliojo plano koncepciją. Tačiau, net ir sumokėję 112 300 litų iš savivaldybės biudžeto už koncepcijos parengimą, sostinės klerkai jos artimiausiu metu svarstyti nežada, rašo „Respublika“. Savivaldybėje – stagnacija Vilniečiai sostinės valdžios neveiklumu ir miesto plėtros stabdymu skundžiasi ne pirmą kartą.

Projektui „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ savo pasiūlymus pateikę menininkai gali likti be finansavimo. Kultūros ministerija neslepia lėšas galinti garantuoti tik daliai projektų, o kiti valdininkai tiesiai pareiškia: menas ir pinigai - skirtingi dalykai, rašo „Lietuvos žinios“. Šį trečiadienį į Kultūros ministeriją (KM) sukviesti projekte „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ dalyvaujančių programų autoriai liko apstulbę.

Lietuvoje klostosi keista situacija: gyventojų skaičius mažėja, o juos administruojančių valstybės tarnautojų vis daugėja. Daugėja taip, kad valstybė net nespėja rengti kvalifikuotų valdytojų. Tad valstybę valdo kas tik nori, teigia "Respublika". Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje dirbo 20 302 valstybės tarnautojai. Per 4 pastaruosius metus šis skaičius padidėjo daugiau nei 8 tūkst. Šiemet jau turime 28 974 valdininkus, išlaikomus už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vilniaus savivaldybės kolegija iš miesto biudžeto ketvirtadienį atriekė 50 tūkst. litų stendams, ant kurių, prasidėjus Seimo rinkimų agitacijai, bus kabinami politikų plakatai. Pasak dienraščio "Vilniaus diena", nors rinkimai į Seimą numatyti spalį, stendais susirūpinta birželio viduryje. Už juos atsakinga savivaldybės bendrovė "Grinda" pareikalavo politikų skirti per 87 tūkst. litų seniems stendams atnaujinti, naujiems gaminti, pastatyti ir po rinkimų - jiems išmontuoti.

Vyriausybei ketvirtadienį Nacionalinio stadiono statyboms skyrus 100 mln. litų, jas atnaujinti ketinama jau kitą savaitę. Tikimasi, kad stadionas galėtų būti pastatytas 2010-ųjų pabaigoje. Tai BNS patvirtino Stadiono statybos darbų koordinavimo komisijos vadovas, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas. „Po šio sprendimo savivaldybė Finansų ministerijai turėtų pateikti darbų sąmatą, o premjeras pasirašyti nutarimą.

Vilniaus valdžia jau šią savaitę tikisi atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas. Vyriausybėje sutarta, kad papildžius statybas prižiūrinčią grupę ir galutinai suderinus lėšų panaudojimo programą, šią savaitę projektas sulauks paramos iš biudžeto. Jam ketinama skirti perpus mažiau nei prašė Vilniaus valdžia - 100 mln. litų, pranešė Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.

Vilniaus valdžia jau šią savaitę tikisi atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas. Vyriausybėje sutarta, kad papildžius statybas prižiūrinčią grupę ir galutinai suderinus lėšų panaudojimo programą, šią savaitę projektas sulauks paramos iš biudžeto. Jam ketinama skirti perpus mažiau nei prašė Vilniaus valdžia - 100 mln. litų, pranešė Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.

Tapęs Vilniaus vadovo komandos nariu, iki tol mažai kam žinomas kultūros specialistas jau trečią kartą gauna piniginę paramą iš sostinės biudžeto. Tik niekas nežino už ką. 10 tūkst. litų materialinei paramai, 20 tūkst. litų muzikos festivaliui „Atminimo dovana didiesiems“ organizuoti, dar 3 tūkst.

Galvos svaigulys dėl nevėdinamų patalpų, požeminiame garaže telkšantis vanduo ir skilinėjančios sienos - tokias sąlygas priversta kęsti Vilniaus miesto valdžia ir savivaldybės dangoraižyje dirbantys tarnautojai. Valdininkai nusprendė nebesikreipti į generalinį rangovą ir visas pastato skyles užlopyti miesto biudžeto, tai yra mokesčių mokėtojų, lėšomis. Preliminariai apskaičiuota, kad atkasti pastato pamatus, ekspertizė ir įrengti naują hidroizoliaciją kainuotų apie 800 tūkst.

„Vilniaus diena" mano, jei Vilniuje prasidėtų Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialo statybos, labiausiai turėtų nerimauti po Baltuoju tiltu įsikūrusi „Mambo“ picerija - vargu ar jiems čia liktų vietos. Galimos permainos dar toli, tačiau picerijoje jaučiamas sujudimas. Po Baltuoju tiltu įsikūrusios „Mambo“ picerijos padalinio vadovė Kristina Vaitkevičiūtė aibės klausimų apie kaimynystėje planuojamą gigantišką statinį vadovė sulaukė ir iš picerijos kolektyvo.

Druskininkuose lankęsis Vilniaus tarybos narys socialdemokratas Juras Požėla taip triukšmingai šventė, kad sunkiai ant kojų pastovintį politiką kurorto policija buvo priversta gabenti į areštinę. Tiesa, šis atvejis nuo žiniasklaidos buvo slepiamas. Dienraštis "Vilniaus diena" skelbia, kad gelbėdamas kolegą ir socialdemokratų garbę Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pasirūpino, jog J.Požėla netrukus būtų paleistas, o informacija apie įvykį - neviešinama.

Vilniaus tarybos socialdemokratų frakcijos narys Juras Požėla, sunkiai besilaikęs ant kojų po triukšmingo šventimo Druskininkuose, atsidūrė kurorto policijos areštinėje, pranešė "Vilniaus diena". Anot laikraščio, incidentą mėginta nuslėpti nuo žiniasklaidos - esą gelbėdamas partijos kolegą Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pasirūpino, kad J.Požėla netrukus būtų paleistas, o informacija apie įvykį - neviešinama.

Premjeras Gediminas Kirkilas vakar surengė „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009” ir Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio stebėsenos komisijos posėdį. Vienas pagrindinių šių renginių akcentų - Dainų šventės Šokių diena, turinti įvykti 2009 metų liepos 5 dieną Nacionaliniame stadione, kurio statybos iki šiol yra įšaldytos.Šokių dienos koordinatorė Gražina Kasparavičiūtė vakar „Lietuvos žinioms“ sakė, kad iki šiol viskas skendi nežinioje.

Siekiant kuo skubiau pradėti Vilniaus vakarinio aplinkkelio tiesimo pirmojo etapo statybos darbus, svarstoma galimybė šiems darbams skirti papildomų lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas užtikrino, kad jau yra parengtas aplinkkelio pirmojo etapo techninis projektas ir pasiruošta artimiausiu laiku skelbti viešųjų pirkimų konkursą statybos darbams atlikti.

Kazokiškių (Elektrėnų sav.) sąvartyno vadovai sugalvojo, kaip iš Alesninkų kaimo gyventojų išvilioti žemę aplinkkelio į sąvartyną statyboms. Sklypai supirkti per nekilnojamojo turto agentūrą.

Užsimojusi statyti viadukus ir tiesti aplinkkelius Vilniaus miesto valdžia nepasirūpino projektų finansavimu. Statybininkai padėties dėl milijoninių skolų kol kas nedramatizuoja, bet pataria savivaldybei paskubėti. Šiuo metu didžiausios skolos savivaldybę slegia už „Panevėžio kelių“ atliktus darbus. Bendra skolos suma siekia beveik 13 mln. litų. Didžioji skolos dalis - 12 mln.

Užsimojusi statyti viadukus ir tiesti aplinkkelius Vilniaus miesto valdžia nepasirūpino projektų finansavimu. Statybininkai padėties dėl milijoninių skolų kol kas nedramatizuoja, bet pataria savivaldybei paskubėti. Šiuo metu didžiausios skolos savivaldybę slegia už „Panevėžio kelių“ atliktus darbus. Bendra skolos suma siekia beveik 13 mln. litų. Didžioji skolos dalis - 12 mln.

Sostinės valdžia kratosi prieš pusantrų metų duoto pažado išpirkti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Naujoji miesto valdžia, perėmusi valdyti Vilnių 2007-aisiais, sutartį įkišo į stalčių, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas pripažino, kad stalčiuje ta sutartis ir liks. „Miesto biudžete nenumatyta pinigų rūmams pirkti ir nėra planų jų skirti ateityje.

Sostinės savivaldybės tarybos Privatizavimo komisija, vadovaujama vicemero Arūno Štaro, Subačiaus gatvėje esančios ligoninės pastatus privatizavusiai bendrovei nurašė daugiau kaip 2 mln. litų skolą, rašo „Vilniaus diena”.Ligoninės pastatus praėjusių metų gruodį privatizavusi bendrovė laiku neatsiskaitė su miesto savivaldybe, todėl pagal pasirašytą privatizavimo sutartį bendrovei "Corpomanagement" susikaupė daugiau kaip 2 mln. litų skola.

Vilniečiai, neseniai piktinęsi smarkiai išaugusiais mokesčiais už šiukšlių išvežimą, vėl turės atverti pinigines, nes vežti šiukšles į naują modernų Kazokiškių sąvartyną yra daug brangiau, nei jas kainavo gabenti į uždarytą Kariotiškių sąvartyną, rašo „Vilniaus diena“.Šiuo metu Žirmūnuose 50 kv. metrų bute gyvenanti Laima vien už šiukšlių išvežimą kas mėnesį moka apie 20 litų.