gintautas mažeika

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas.

Nuo šiandien UAB AL holdingas, valdanti didžiausią Baltijos šalyse knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera“, palieka generalinis direktorius Gintautas Mažeika. UAB AL holdingas generalinio direktoriaus pareigas laikinai eis įmonių grupės valdybos pirmininkas Arvydas Andrijauskas. „Gintautas šias pareigas pradėjo eiti pakankamai sudėtingu metu – tuomet, kai įmonių grupei reikėjo permainų.

Ketvirtadienio popietę surengtoje skaitymo šventėje Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas skaitė vaikams ištraukas iš savo mėgstamiausios vaikiškos knygos. Politikas vaikams perskaitė knygos „Vilniaus legenda“ ištrauką - istoriją apie Vilmiaus miesto sukūrimą. „Tenka dirbti daug įvairių darbų, bet tokiam dideliam ir gražiam vaikų būriui knygos dar neteko skaityti, - sakė A. Zuokas šventės dalyviams. - Aš nuo vaikystės labai daug skaičiau, tai tikriausiai ir lėmė, kad tapau miesto vadovu.

Vasaros atostogų metu vaikai bibliotekose ne tik galės pasiimti knygų, bet ir bus kviečiami auginti simbolinius Knygų medžius. Mažiesiems arba jų tėveliams bus dalinami specialūs projekto plakatai – Knygų medžiai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais.

Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Nuo šiandien, rugpjūčio 2 d., UAB „AL holdingas“, valdančio „Alma littera“ įmonių grupę, generalinio direktoriaus  pareigas pradeda eiti Gintautas Mažeika. Buvęs holdingo generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas nesitraukia iš įmonių grupės, jis ir toliau lieka akcininku ir valdybos pirmininku. „Per pastaruosius 20 metų „Alma littera“ įmonių grupė tapo didele knygų leidybos bei prekybos bendrove.

Trečiadienį „Lietuvos ryto“ valdybos posėdyje šalių abipusiu sutarimu iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atleistas Gintautas Mažeika. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi išrinktas dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, rašo Lrytas.lt. Trečiadienį taip pat perrinktas „Lietuvos ryto“ bendrovės valdybos pirmininkas. Juo tapo dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Algimantas Budrys.

Nuo pat pradžių buvo keista, kad „PZU Lietuva“ valdybos pirmininku, „LEO LT“ direktoriumi, Rytų skirstomųjų tinklų vadovu dirbęs Gintautas Mažeika „Lietuvos ryto“ bendrovėje dirbs antru numeriu, t.y. užims administracijos, o ne pagrindinio vadovo pareigas. Pokyčių ilgai laukti nereikėjo.

Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" akcininkai penktadienį išrinko naują 11 narių bendrovės stebėtojų tarybą, kuri kitą savaitę rinksis svarstyti įmonės valdybos ataskaitos ir gali spręsti dėl naujos valdybos sudėties. "Leo LT" prezidentu ir stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, V.Poderys pasirinktas dėl moralinių savybių, nes jis yra patikimas žmogus.

Žmonės sako, kad jeigu nemoki, nelįsk ir duok padaryti darbą kitam, kuris tai išmano. Protingas žmogus į šią išmintį atsižvelgia. Bet yra ir tokių, kurie stumiami vidinės garbėtroškos ar noro susikurti tvirtą finansinį gyvenimo pamatą veržiaisi į valdžią, kaip drugeliai į šviesą. Ir ten nusvyla sparnus.

LEO LT stebėtojų tarybos (ST) posėdyje nutarta nemokėti tūkstantinių išeitinių kompensacijų savo noru iš pareigų pasitraukiantiems nacionalinės energetikos bendrovės vadovams. Taip pat nutarta dar šiek tiek sumažinti atlyginimus LEO LT valdybos pirmininkui ir nariams. Jie turės apsispręsti iki antradienio - ar pasitraukti iš užimamų pareigų, ar sutikti su sąlygomis ir išlikti postuose.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

„Leo LT“ toliau byra. Šiandien stebėtojų tarybos pirmininkas (bendrovės prezidentas) Julius Niedvaras pranešė pasitraukiantis iš savo užimamų pareigų. „Dėkoju gerbiamiems akcininkams už suteiktą galimybę dirbti šiame unikaliame projekte. Ir toliau tikiu, kad Lietuvos energetika, skirtingai nuo kitų verslo sričių, gali išlikti nacionaline, o ne tam tikrų užsienio kompanijų verslo provincija.

LEO LT valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika, šią savaitę pareiškęs apie pasitraukimą iš pareigų, nusprendė atsisakyti darbo sutartyje numatytos išeitinės kompensacijos. Be to, jis sako, kad vienašališkai laikysis sutartyje numatytos nekonkuravimo nuostatos, kuri apriboja valdybos nario galimybę dirbti energetikos sektoriuje dvejus metus po sutarties galiojimo pabaigos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Vyriausybės vadovas sako, kad šimtus tūkstančių litų siekianti kompensacija nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovui yra „absurdas“. Jis tikisi, kad bus rastas būdas neišmokėti šių pinigų. „Mane gąsdina tokie to paties Mažeikos („Leo LT“ vadovas Gintautas Mažeika - BNS) pareiškimai. Su tokiu pasitenkinimu ir su tokia spinduliuojančia laime akyse pareikšti, kad štai man dabar priklausys 240 tūkst. litų kompensacija, - gali taip kalbėti žmogus, kuriam kažkokių, matyt.

Ką tik kilo dar didesnių abejonių - ar „nacionaliniu investuotoju" ligi šiol vadinta bendrovė „Leo.LT" gali įgyvendinti strateginius projektus, kuriems neva buvo kurta. Branduolinę jėgainę ir elektros jungtis su Vakarais neva turėjusi statyti įmonė vadovus keičia labai jau dažnai. LEO LT valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą.

Strateginių projektų vadovas Saulius Spėčius ir tyrimų bei plėtros vadovas Dalius Šulga įteikė prašymus atleisti juos iš užimamų pareigų. Darbo sutartys nutraukiamos nuo pirmadienio, kovo 16 d. „Tai Sauliaus Spėčiaus ir Daliaus Šulgos sprendimas ir aš jį vertinu teigiamai“, -  sako „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika. S.Spėčiui ir D.Šulgai pernai spalį išmokėtos šimtus tūkstančių litų siekiančios kompensacijos.

„Leo LT“ paskelbė, kad nuo pirmadienio iš savo pareigų traukiasi strateginių projektų vadovas Saulius Spėčius ir tyrimų bei plėtros vadovas Dalius Šulga. Vakar paaiškėjo, kad šiems buvusiems valdybos nariams buvo išmokėtos kompensacijos, nors jie ir vėl buvo įdarbinti „Leo LT“. Anot pranešimo spaudai, abu darbuotojai patys įteikė prašymus dėl darbo sutarčių nutraukimo.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas smarkiai abejoja, ar nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ statys naują atominę jėgainę. Tai daryti turėtų strateginis investuotojas iš Vakarų, kuris būtų parinktas konkurso tvarka.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, kad nevienareikšmiškai visuomenės sutiktas atsargus Konstitucinio Teismo sprendimas politikams ir verslininkams teikia plačių interpretavimo galimybių. Iš didelio debesies mažas lietus − tokį įspūdį sudarė Konstitucinio Teismo  (KT) sprendimas dėl visuomenėje prieštaringai vertinamo LEO LT sukūrimo teisėtumo. Daugelį jis nuvylė.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta pažeidžiat Konstituciją, jos vadovai sako teigiamai vertinantys teismo sprendimą. Tačiau pačios bendrovės veikloje, anot jų, kol kas nėra jokių pokyčių. „Esame patenkinti, kad yra teismo sprendimas ir aiškumas. Bendrovei tai yra labai gerai - klausimo dėl veiklos teisėtumo tokiai bendrovei, kuri vykdo tokios svarbos projektus, neturėtų būti.

Kasdien gausėja signalų, kad valdantieji nesiryš judinti korupciniu praminto projekto „Leo LT“. Sunkiai besistumiantį  naujos atominės elektrinės statybos projektą valdžios vyrai ir moterys norėtų gelbėti pasitelkdami patyrusią užsienio energetikos bendrovę.

Šiandien Lietuvoje „Leo LT“ domina visus ne mažiau nei artėjantys prezidento rinkimai. Ir ši bendrovė tokia pat paslaptinga, lydima gandų lyg koks Valstybės saugumo departamentas. Todėl LŽ nustebo, kai „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika noriai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus. Jis neslėpė, kad „Leo LT“ valdyba dar nesumanė modelio, pagal kurį bus statoma nauja atominė elektrinė. „Derybų su partneriais procesas vyko keistokai, nes vežimas pastatytas prieš arklį.

Nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT valdyba nusprendė kreiptis į bendrovės stebėtojų tarybą, nustatančią valdybos darbo sąlygas, su prašymu 15 proc. sumažinti jos narių atlyginimus. „Jau dabar matome, kad ženkliai mažėja elektros energijos suvartojimas, LEO LT grupės įmonių paslaugų tarifai šiais metais nesikeitė, o užtikrinti patikimą energetikos sistemos darbą ir elektros tiekimą vartotojams privalome.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.

Būsimasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako nesąs įsitikinęs, kad nauja atominė elektrinė galėtų būti pastatyta. Tai jis antradienį pareiškė konferencijoje „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė“. „Pagal dokumentus, kuriuos mačiau, idiliškas keturių valstybių darbas atrodo bus mažiausia iš problemų“, – sakė būsimasis ministras.

61 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad tikslingiau statyti atominę elektrinę šalyje ir joje gaminti elektros energiją, 12 proc. įsitikinę, kad elektrą reikia pirkti užsienyje, o 27 proc. neturi nuomonės. Tokius rezultatus parodė šių metų sausį LEO LT užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Rytoj Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame bus nagrinėjama LEO LT byla. Bus aiškinamasi, ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Byla turėjo būti pradėta nagrinėti dar praėjusią savaitę, tačiau dėl aplinkybių, „susijusių su bylos medžiaga“, buvo atidėta. Kokios tos aplinkybės, patikslinta nebuvo.

LEO LT yra pasirengusi nedelsiant finansuoti ir įgyvendinti Lietuvos – Švedijos elektros jungties statybą, kuri yra vienas iš prioritetinių projektų, užtikrinančių šalies energetinę nepriklausomybę. Projektą numatoma įgyvendinti kartu su Švedijos partneriais, jį finansuojant lygiomis dalimis. Projekto įgyvendinimo vertė siekia 1,78 – 2,55 milijardų litų. Iš jų LEO LT finansuojama dalis sudarytų 0,89 -1,28 milijardų litų.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Šiais metais Lietuvoje bene daugiausia klausimų kėlė ir dėmesio sulaukė bendra valstybės ir privataus kapitalo sukurta nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“. Bendrovė, kaip deklaruojama, steigta strateginiams šalies energetikos projektams įgyvendinti: naujos atominės elektrinės statyba, Lietuvos energetikos sistemos integravimas į Europos Sąjungos rinką, prisijungimas prie Vakarų Europos energetikos sistemos (UCTE), tiltų su Lenkija ir Švedija tiesimas.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius AB „Lietuvos energija“ išdavė išankstines technines sąlygas Visagino atominės elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo.

Ketvirtadienį įvykusiame neeiliniame AB „Lietuvos energija“ akcininkų susirinkime pritarta sąlygų, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ būtų teisiškai ir funkciškai atskirtos Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, rengimui. Šių sąlygų patvirtinimas yra numatytas 2008 m. gegužės 27 d. LEO LT, AB akcijų pasirašymo sutartyje. Susirinkimo metu akcininkai išrinko naują AB „Lietuvos energija“ valdybą.

Ne kartą deklaravę pasiryžimą apriboti „Leo LT“ apetitą, valdančiąją centro - dešinės koaliciją buriantys politikai po rinkimų prakalbo atsargiau. Esą tinkamai prižiūrimą „liūtą“ galima paversti klusniu kačiuku, atnešiančiu naudos valstybei, rašo „Lietuvos žinios“. Naują valdančiąją koaliciją formuoti pasirengusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) - žada pokyčių nac...

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas antrinės „Leo LT“ elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius Gintautas Mažeika. 41-erių G. Mažeika nuo pirmadienio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno poste pakeis šią savaitę iš jo atsistatydinusį Rymantą Juozaitį. Pastarasis „Leo LT“ vadovavo nuo pat jos įkūrimo beveik prieš 5 mėnesius.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas kelių mėnesių patirtį energetikoje turintis vadybininkas ir finansininkas Gintautas Mažeika teigia pirmiausiai ketinantis susitikti su nauja Vyriausybe bei Kainų komisijos vadovu. „Dabartinė situacija su Kainų komisija manęs netenkina - noriu pakeisti santykius ir bendravimo stilių.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu siūlomas elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius, buvęs draudimo įmonės „PZU Lietuva“ vadovas 41-erių Gintautas Mažeika.

Tarnybinės etikos sargai siūlo visiems nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" vadovams viešai deklaruoti privačius interesus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį paragino būsimąjį bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos ir valdybos narius viešai deklaruoti privačius interesus, kaip tai numato viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, pranešė VTEK.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos vadovą Julių Niedvarą, kuris yra minimas kaip vienas realiausių kandidatų vadovauti „Leo LT“ stebėtojų tarybai, penktadienį popiet priims premjeras Gediminas Kirkilas.55 metų buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras BNS nekomentavo, apie ką kalbės su G.Kirkilu.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir Vilniaus universiteto atstovai antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos studijų ir mokslo srityje. Tai jau antra tokio pobūdžio sutartis per ilgalaikį šių įstaigų bendradarbiavimą, užsimezgusį 2006 m. birželio mėnesį.

Didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausančios UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. pirmojo pusmečio pelnas sudarė 5,6 mln. litų. Per š.m. pirmąjį pusmetį draudimo bendrovė pasirašė 79,9 mln. litų draudimo įmokų, t.y. 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2006 metais.„Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai yra geriausi nuo pat draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ veiklos pradžios mūsų šalyje.