gintaras kryževičius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius į miltus sumalė politikų  pasiūlymus, kuriais siaurinamos teismų galimybės individualiai vertinti Lietuvoje esančių migrantų padėtį. Apie tai jis kalbėjo penktadienį vykusiuose Užsienio reikalų komiteto klausymuose, kurie buvo skirti aptarti naują Vidaus reikalų ministerijos sugalvotą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

Garsioji teisėjų korupcijos byla ir prie vairo neblaivių įkliūvančių teisėjų istorijos – nenuostabu, kad prezidentas Gitanas Nausėda antrajame savo metiniame pranešime išskyrė teisėjų profesiją, akcentuodamas, kad reikia atkurti jos prestižą. Tačiau ko reikia, kad tai pavyktų? Ypač, kai teisėjai negali pasigirti labiausiai motyvuojančiomis algomis Lietuvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Gintarą Kryževičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėju ir šio teismo pirmininku. Pareigas G.Kryževičius pradės eiti nuo balandžio 28 dienos, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Antradienį parlamentarai G.Kryževičių atleido iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Šiame teisme jis dirbo nuo 2007 metų, 2009–2014 metais jis vadovavo šiam teismui.

 Antradienį parlamentarai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleido buvusį šio teismo vadovą Gintarą Kryževičių. Už tai balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė keturi parlamentarai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Atleisti G.Kryževičių Seimui pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji šį teisininką planuoja skirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku. Jis laimėjo atranką į šias pareigas.

Teisėjų taryba penktadienį vienbalsiai nusprendė patarti prezidentei Aukščiausiojo Teismo teisėją Gintarą Kryževičių skirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Penkiems Lietuvos teismams ieškoma naujų vadovų – Prezidento kanceliarija pradėjo atrankos procedūras į Vilniaus apygardos teismo, Vilniaus apygardos administracinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Telšių rajono apylinkės ir Marijampolės teismų pirmininkų pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolatinio vadovo neturi jau beveik dvejus metus – nuo 2015 metų. Pirmininko pareigas laikinai eina šio teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą išaiškinti nutarimą dėl per krizę sumažintų valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų. LAT pirmininkas prašo išaiškinti, ar neproporcingą algų mažinimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, reikia nustatyti kompensavimo mechanizmą - tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį atsižvelgdama į finansinę padėtį kompensuos praradimus, pranešėa KT.

Teismai priimdami sprendimą dėl informacijos šaltinio atskleidimo turi įvertinti ir Europos Žmogaus Teisių Teisimo (EŽTT) praktiką šiuo klausimu, sako Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Nežinau detalių, nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenimis, kurie buvo pateikti. Net nežinau, ar atsižvelgta į EŽTT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Europolo ieškotą įtariamą nusikaltėlių vadeivą paleidęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis persigalvojo ir atsiėmė prašymą atleisti jį iš pareigų. Tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį paskelbė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. Dėl to taryba penktadienį nesvarstė prezidentės dekreto dėl patarimo atleisti G.Viederį, tačiau numatoma svarstyti klausimą dėl drausmės bylos jam kėlimo.

Naujoji Teisėjų taryba pirmajame posėdyje išsirinkusi vadovybę paskelbė teismų savivaldos institucijos – Teisėjų garbės teismo (TGT) – narius. Slaptu balsavimu TGT nariais ketveriems metams išrinkti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Armanas Abramavičius ir Gražina Davidonienė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Albinas Bielskis ir Rasa Gudžiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Dainius Raižys ir Skirgailė Žalimienė, Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardos...

Šiandien Teisingumo ministerija (TM) pristatė tradicinio LR Konstitucijos egzamino (KE) eigą, laikymo vietas, dalyvių grupes ir naujoves. Ši pilietiškumo akcija rengiama jau šeštus metus iš eilės ir galimybę pasitikrinti žinias turi visi piliečiai. Praėjusiais metais šį egzaminą laikė daugiau nei 30 tūkst. asmenų.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" gegužę atlikta apklausa. Beveik pusė apklausos dalyvių - apie 47 proc. - norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas - neturi nuomonės.

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei pateikus prašymą atleisti ją iš pareigų, tam pritarė ir Teisėjų taryba. Penktadienį šį klausimą svarstę tarybos nariai balsavo 15  „už“  ir  2 – „prieš“. N. Venckienė prašė būti atleidžiama nuo pirmadienio, tad gavusi Teisėjų tarybos pritarimą prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretą greičiausiai pasirašys dar penktadienį, rašo Delfi.lt.

Ekspertų teigimu, savo teisinį imunitetą N. Venckienė naudojo ne profesiniais tikslais, todėl jis turi būti panaikintas. Teisėja Neringa Venckienė, galima sakyti, ilgai pjovusi šaką, ant kurios pati sėdi, sulaukė logiško savo veiksmų įvertinimo. Dar 2010 metais jai neįtikusius kolegas teisėjus apkaltinusi korupcija ir iškrypėlių klano dengimu, praėjusią savaitę ji įsidrąsino smogti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teismo sprendimą.

Neseniai iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Darius Kuolys teigia pasitraukęs dėl Teisėjų tarybos pirmininko, Aukščiausiojo teismo vadovo Gingtaro Kryževičiaus ir jo sekretorės – Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Laimos Garnelienės – viešų kalbų ir atsainaus požiūrio į teisėjų nusižengimus.

Gali būti, kad po kelerių metų Lietuvos teismuose veidus po kaukėmis slepiantys saugomi liudytojai ir jų sargybiniai taps retenybe. Tokie spėjimai laužti ne iš piršto. Šalies Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius šiemet vasario 3 dieną patvirtino tvarkos aprašą dėl vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teisme apklausiant saugomus liudytojus ir nukentėjusius.

Teisėjų korupcijos skandalas Kaune iš pagrindų smogė teismų sistemai, nors gyventojų pasitikėjimas ja ir taip buvo mažiausias Europos Sąjungoje. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žada jau Seimo pavasario sesijai pateikti šūsnį būtinų projektų tarėjų institutui įteisinti. STT supurtė teismų sistemą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas tyrimas Kaune iš postų išvertė net 4 šio miesto teisėjus.

Teisėjų tarybai nusprendus patikrinti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas einančio Edmundo Inokaičio darbą, šis suskubo trauktis iš pareigų. Jau 14 metų vadovaujančias pareigas užimantis teisėjas neslepia, kad būtent pradėtas patikrinimas jį privertė trauktis iš posto. Jis neslėpė, kad tokį sprendimą paspartino pradėtas administracinės veiklos patikrinimas.

Svarstoma, kaip gerinti teisėjų darbą, praneša LNK „Žinios“. Aukščiausiojo teismo pirmininko teigimu reikia išsamesnės analizės norint išsiaiškinti kodėl vilkinamos bylos, atidedami posėdžiai, mažėja visuomenės pasitikėjimas teismų veikla. Šiuo metu esą problemos sprendžiamos fragmentiškai. Didžiausia problema įvardijamas vis didėjantis teisėjų darbo krūvis.

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius ragina ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti tarėjų institutą.

Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigas Gintaras Kryževičius iš esmės yra už galimybės išimtiniais atvejais tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą įteisinimą. Tačiau, pasak pretendento, prieš įteisinant individualaus skundo galimybę reikėtų nustatyti saugiklius, kad Konstitucinis Teismas nevirstų mašina, nagrinėjančia tokius pačius skundus kaip bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai. "Aš iš esmės esu visiškai už (individualaus skundo įteisinimą.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį priėmė keturis kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Kaip po šio susitikimo žurnalistams sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, šiuo metu AT yra laisvos trys teisėjų vietos. Pasak patarėjos, visi keturi kandidatai - Olegas Fedosiukas, Alma Urbanavičienė, Gintaras Kryževičius ir Algirdas Taminskas - atitinka AT teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.