ginkluotė

JAV į Iraką tiekia ginkluotę. Kaip skelbia BBC, JAV kompanijos Irakui perdavė net 140 tankų „Abrams M1A1“. Taip pat buvo apmokyta nemažai specialistų, pristatyta ir šaudmenų bei atsarginių dalių, rašo lenta.ru. JAV į Iraką taip pat tiekia kitą karinę techniką. Dauguma šios technikos yra pėstininkų ginkluotė: modernūs kariniai transporteriai, automobiliai, sanitariniai ir inžineriniai transporteriai ir t.t. Bendra kontrakto suma viršija du milijardus dolerių.

Dėl naujo Kinijos naikintuvo panašumų su Rusijos lėktuvo prototipu pasigirdo kalbos, kad galbūt Maskva slapta padeda Pekinui karinėje srityje varžytis su galingiausiomis pasaulio valstybėmis. Žinovai tvirtina, kad Kinijos penktos kartos „J–20“ naikintuvas, kuris pirmą kartą pakilo sausio mėnesį stebint JAV gynybos sekretoriui, gali būti sukurtas pagal Rusijos „Mikoyan 1.44“ slaptąjį naikintuvą, kuris taip ir nebuvo pradėtas masiškai gaminti.

Pamenate laišką, kuris atvedė mus į Plungės  rajoną? „Balsas.lt“ skaitytojas p. Šarūnas rašė, kad yra girdėjęs pasakojant, jog sovietmečiu, kai čia buvo įsikūręs sovietinės armijos dalinys, šiose vietose galėję būti tunelių, kurie vedė nuo Plokštinės iki pat Šateikių... Požeminėje raketų paleidimo aikštelėje, apie kurią pasakojome pirmojoje dalyje, jokių tunelio pėdsakų neaptikome.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Tyrimo duomenys rodo, jog sunkieji viduramžiški šarvai galėjo labai varginti karius ir tiesiogiai lemti mūšių baigtis. Mokslininkai stebėjo bėgimo takeliu ėjusius savanorius, apsišarvavusius XV a. šarvų kopijomis, rašo bbc.co.uk. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamųjų energijos suvartojimas buvo milžiniškas. Daugiausia  krūvio teko kojoms. Sunkiųjų šarvų poveikis, pasak mokslininkų, galėjo turėti įtakos Aginkorto mūšio baigčiai.

Kai prasidėjo karinė operacija prieš Libiją, kariniai ekspertai tikėjosi, kad pagaliau savo pajėgumą parodys moderniausias Amerikos naikintuvas „F-22 Raptor“. Oficialiai skelbiama, kad tai yra penktosios kartos naikintuvas, todėl būtų labai įdomu pamatyti jo praktines galimybes. Tačiau per visą laiką, kol „Raptor“ yra rikiuotėje, jis nė karto nebuvo naudojamas kovinių veiksmų metu. Nei Irake, nei Afganistane JAV kariuomenės atstovai nematė reikalo dėl to aiškintis.

Australijos ekspertai antradienį perspėjo, kad dažnėjantys konfliktai jūroje, kuriuose dalyvauja Kinija, gali baigtis karu Azijoje. „Lowy“ tarptautinės politikos institutas pranešė, kad rizikingas Kinijos kariuomenės elgesys Pietų ir Rytų Kinijos jūroje ir didėjantis kategoriškumas didina ginkluoto konflikto, galinčio įtraukti JAV ir kitas šalis, tikimybę. „Tikėtina, kad Kinijos trintis su JAV, Japonija ir Indija tęsis ir didės.

Libijos sukilėlių arsenale vis daugėja savadarbės ginkluotės. Kaip skelbia dailymail.co.uk Misurato inžinieriai sukūrė ir išbandė karinį nuotoliniu būdu valdomą robotą. Šarvuotas robotas kurtas pagal distanciniu būdu valdomo žaislinio džipo modelį. Robotas valdomas specialiu pulteliu, kuriam duodamos komandos iš skaitmeninės vaizdo kameros, įtaisytos mašinoje. Kol kas mūšiuose naujovės nenaudoja, sukilėliai jį toliau tobulina ir bando. Sukilėliai kuria ir kitus ginkluotės prototipus.

Penki Baltarusijos kariniai ekspertai tikrins Lietuvos karinių oro pajėgų štabą, Aviacijos bazę, Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką. Lietuvos kariuomenės daliniuose Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspekcijos grupė lankysis birželio 1–4 dienomis.

Prieš kiek laiko Rusijos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas A. Postnikovas padarė daug karinių ekspertų diskusijų sukėlusį pareiškimą. Jis pažymėjo, kad net naujausia ginkluotė ir karinė technika (šarvuočiai ir tankai, artilerija ir šaunamieji ginklai), kurią gamina Rusijos karinės pramonės kompleksas, pagal savo charakteristikas atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos analogų.

Jungtinės Tautos (JT) į kasmetinį vaikus kareivius verbuojančių grupuočių sąrašą įtraukė dar keturias grupes, praneša BBC. Prie sąrašo JT pridėjo dvi Jemeno ir dvi Irako grupuotes. Per neseniai vykusį Jemeno pilietinį karą vaikai sudarė iki 15 proc. vyriausybę palaikančių pajėgų ir 20 proc. sukilėlių kariuomenės. Ir nors šis konfliktas jau baigėsi, niekas nežino, kur tie vaikai dabar. Pagal metinį pranešimą, vaikai dalyvauja kariniuose konfliktuose 22-ose šalyse.

Baltųjų rūmų duomenimis, O. bin Ladenas JAV elitinių pajėgų surengto šturmo metu nebuvo ginkluotas.„Jis nebuvo ginkluotas“, – sakė prezidento Baracko atstovas Jay Carney'us. Tačiau ginkluoti buvo ir priešinosi kiti pastate buvę vyrai. O. bin Ladenas žuvo per „neprognozuojamą susišaudymą“. Pradžioje aukšti JAV vyriausybės pareigūnai teigė, kad „Al Qaeda“ lyderis per operaciją Pakistano Abotabado mieste priešinosi ir šaudė pats. Dž.

Libijos sukilėliai paprašė NATO duoti jiems ginklų, nes, anot kovotojų, pergalės prieš šalies diktatorių Muammarą Gaddafį perspektyva vis labiau tolsta, sakė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattinis, teigė „RIA Novosti“. Antradienį Romoje F. Frattinis susitiko su Libijos sukilėlių atstovais ir aptarė padėtį šalyje.

Tarptautinei bendruomenei įvedus sankcijas neramumų apimtai Libijai, bus sustabdytas ginklų tiekimas šaliai už 4 milijardų dolerių, praneša lenta.ru. Libija yra vienas stambiausių Rusijoje gaminamos ginkluotės užsakovų. Jau dabar sudaryta ginklų pirkimo sutarčių už daugiau kaip 2 milijardus dolerių. Buvo ketinama papildomai sudaryti dar už 1,8 milijardo. 2010 sausio mėnesį Rusija ir Libija susitarė dėl įprastinės ginkluotės ir mokomųjų lėktuvų Jak-130 tiekimo už 1,3 milijardų eurų.

Rusijos pasiuntinys NATO Dmitrijus Rogozinas teigia, kad Maskva nesutinka su NATO pasiūlymu kurti dvi atskiras priešraketinės gynybos sistemas, skelbia „Press TV“.Rusija ir JAV jau ilgai nesutaria dėl naujos priešraketinės gynybos sistemos Europoje. Maskva taip pat norėtų prisidėti prie sistemos kontrolės. Vašingtonas tuo tarpu šia atsakomybe dalintis nenori su jokia kita trečia šalimi. NATO norėtų steigti dvi atskiras, tačiau bendrai koordinuojamas priešraketinės gynybos sistemas.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė klaida vadina Prancūzijos apsisprendimą dėl dviejų karo laivų „Mistral“ pardavimo Rusijai. „Manau, kad tai yra klaida. (...) Aš tai daugiau vertinu politine prasme, ne tiek karine, nes, žinoma, pora laivų jėgų balanso šitame regione negali labai žymiai pakeisti. Bet tai yra precedentas, kada NATO, ES valstybė, parduoda puolamojo pobūdžio ginkluotę trečiosioms valstybėms ir valstybei, kurios demokratija nėra tokia, dėl kurios galėtume jaustis ramūs.

JAV vadovas B. Obama vėl paragino branduolines valstybes mažinti savo arsenalus, skelbia BBC. Obama yra vienas pagrindinių pastarojo meto nusiginklavimo sutarčių šalininkų. Analitikai teigia, jog šie teiginiai pirmiausiai yra skirti Rusijai. Būtent Rusija ir JAV turi didžiausią strateginės ginkluotės arsenalą. Obamos raginimai gali būti susiję ir su įtampa Korėjos pusiasalyje bei Irano branduoline programa.

Rusijos žemieji parlamento rūmai, Valstybės Dūma, yra pasirengusi patvirtinti naujos Strateginės ginkluotės sutarties (START) pakeitimus, jei tokių veiksmų imsis Jungtinės Valstijos, šeštadienį pareiškė Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas, pranešė „RIA Novosti". Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir JAV vadovas Barakas Obama (Barack Obama) balandžio 8 dieną Prahoje pasirašė susitarimą, kuris pakeis "START 1" sutartį, kurios galiojimas baigėsi 2009 metų gruodį.

JAV parduos karinės technikos ir ginkluotės Saudo Arabijos armijai, rašo BBC. Pranešama, kad amerikiečiai arabams parduos lėktuvų ir karinių malūnsparnių. Teigiama, jog arabai gaus daugiausia modernią ir šiuolaikišką karinę techniką. Minimi 80 F-15 naikintuvų, dešimtys Apache, Black Hawk ir Little Bird sraigtasparnių. Sandėris bus vykdomas 15-20 metų ir padės užtikrins 75 000 darbo vietų JAV. Saudo Arabija yra viena turtingiausių pasaulio valstybių pagal gelmių turtus.

Rusėjo 28–30 dienomis trys Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai su vertinamuoju vizitu lankysis Baltarusijos karinių oro pajėgų šturmo aviacijos bazėje Lydoje. Vizitas organizuojamas pagal 1999 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą.

Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad per ateinančius dešimt metų šalis išleis 725 milijardus dolerių šalies ginkluotųjų pajėgų ginkluotės modernizavimui, informuoja „Press TV“. „Rusijos valdžia per ateinančius dešimt metų išleis 725 milijardus dolerių šalies ginkluotės atnaujinimo programai. Tai precedento neturinti suma šių dienų istorijoje“, – sakė S. Ivanovas. Didžioji dalis pinigų bus išleista įsigyjant ginklų ir karinės įrangos šalies Gynybos ministerijai.

Pasak Rusijos Gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, Rusija, norėdama aprūpinti savo kariuomenę naujausiais ginklais, per artimiausią dešimtmetį ruošiasi tam išleisti 613 mlrd. JAV dolerių, rašo „Bloomberg“. Tai gali reikšti, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo įsigis karinių technologijų iš JAV. Gynybos, Finansų bei Ekonomikos ministrai baigia derinti paskutines detales bei priimti planą,kuris leistų padidinti 2011–2012 metų gynybos biudžetą 46 proc.

Ne taip seniai JAV prezidentas Barackas Obama tapo Nobelio taikos premijos laureatu, o dabar Baltieji rūmai kalba apie rekordinį ginklų sandorį su Saudo Arabija, jo vertė – 60 mlrd. JAV dolerių. Istorinis sandoris Pentagono žiniomis, nuo 2007 m. trukusios slaptos derybos su Saudo Arabija gali baigtis didžiausiu ginkluotės sandoriu JAV istorijoje. Ir jį pasirašys ne kas kitas, o pats Nobelio taikos premijos laureatas B.Obama.

Jungtinės Valstijos skirs Estijai lėšų naujai ginkluotei įsigyti, pranešė „Delfi. ee“. Pinigai Estijos gynybai stiprinti bus skirti iš specialaus JAV Gynybos departamento fondo. Estijos vyriausybė už skirtus pinigus planuoja įsigyti JAV gamybos nepilotuojamų orlaivių (UAV) ir 81 mm minosvaidžių, teigiama pranešime. Iš viso Estijos ir kitų Baltijos šalių, o taip pat Vengrijos, Gruzijos, Kroatijos, Jemeno ir Filipinų gynybai sustiprinti JAV skirs 350 mln. dolerių.

JAV Gynybos departamento agentūra DTRA paskelbė konkursą robotizuotiems požeminiams koviniams užtaisams sukurti. Tokios iš lėktuvų išmestos bombos pačios prasigręžtų į reikiamą gylį ir susprogdintų požeminius priešo įtvirtinimus. Šis DTRA (Defense Threat Reduction Agency) agentūros užsakytas „Robotic Underground Munition“ (RUM) ginklas būtų skirtas vienkartiniam naudojimui, ji būtų galima į numatytą vietą pristatyti karo lėktuvais arba antžeminėmis transporto priemonėmis.

Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų siekti ES viduje nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias ES šalių ginkluotės pardavimą trečiosioms šalims.

Lietuvoje trečiadienį viešėjęs Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos (ES) reikalams Pjeras Leliušas (Pierre Lellouche) prasitarė, kad, be Prancūzijos, galimybe karinę įrangą parduoti Rusijai domisi dar dvi NATO narės. Tiesa, nei jis, nei Lietuvos diplomatijos vadovas jų neįvardino. Prezidentę Dalią Grybauskaitę P. Leliušas patikino, kad jeigu Prancūzija ir parduotų Rusijai karinį laivą "Mistral", tai jis būtų be ginkluotės.

Rusijos kariuomenė daugiausiai bus apginkluota savoje šalyje pagamintais ginklais, pareiškė gynybos viceministras Vladimiras Popovkinas. „Nacionalinis gynybos sektorius pagamins didžiąją dalį ginklų. Užsienyje karinė įranga bus perkama tik tose srityse, kur mūsų gamintojai susiduria su sunkumais“ – teigė viceministras. Viena iš tokių sričių yra nepilotuojamų lėktuvų gamyba, kur Rusija smarkiai atsilieka nuo pirmaujančių valstybių.

Du Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai kartu su kolegomis iš Vengrijos ir Italijos vasario 3-5 dienomis inspektuos Gruzijos kariniuose daliniuose. Vizitas rengiamas pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių 1999 m. pasirašytą Vienos dokumentą. Remiantis šiuo dokumentu kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę rengti inspekcijas bet kurios kitos ESBO priklausančios valstybės teritorijoje.