genocidas

Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos lyderis prisiminė ukrainiečių per Antrąjį pasaulinį karą vykdytas lenkų žudynes, kurias pavadino genocidu. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį padėjo gėlių prie paminklo Voluinės žudynių aukoms Varšuvoje, paminėdamas šio įvykio 73 metines.

Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi, net tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, teigia istorikas. Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai.

Vokietijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, neatsižvelgę į Turkijos perspėjimus, kad toks sprendimas gali pakenkti dvišaliams santykiams.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ vykdo krikščionių, jazidų ir šiitų religinių mažumų genocidą savo užgrobtose teritorijose Sirijoje ir Irake, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Valstijos. „„Daesh“ (grupuotė) yra genocidiška savo deklaracijomis, ideologija ir veiksmais, tuo, ką ji sako, kuo ji tiki ir ką daro“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį dar kartą atidėjo vienos iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago nužudymo bylų nagrinėjimą, pavedęs prokurorui išsiaiškinti, ar kaltinamasis Stasys Šimkus tebėra gyvas ir pateikti tai įrodančius duomenis. Pasak teismo, nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant galima tik tuo atveju, jeigu yra žinoma, jog jis gyvas ir veiksnus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.

  Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad palieka galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Lietuvos vidaus reikalų ministrui, buvusiam KGB darbuotojui Marijonui Misiukoniui, jis buvo teisiamas genocido byloje. Prokuratūros ir nukentėjusiosios skundai atmesti. Kaltinimas buvo susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi.

 Lietuvos okupacija ir genocidas buvo skaudžiausia praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos dalis, bet nepaisant nuožmių represijų lietuvių tautos dvasia nepalūžo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

 Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 81 m. amžiaus vyrui (I. V.), kaltintam prieš daugiau kaip 50 metų padėjus vykdyti genocidą. I. V. kaltintas tuo, kad 1956 metais, sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto leitenantas, Kalniečių gatvėje buvusiame poste, stebėjo namą, kuriame tuo metu buvo partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas bei jo žmona B. Mažeikaitė.

Armėnijos prezidentas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs normalizuoti santykius su Turkija - praėjus dviem mėnesiams po to, kai atšaukė iš parlamento taikos susitarimus, kaltindamas Ankarą, kad jai stinga politinės valios užbaigti šimtmetį tvyrantį priešiškumą.

Masinės žudynės? Abipusis kraujo liejimas? Genocidas? Šimtai tūkstančių žuvusiųjų tyli jau šimtmetį, bet dabartinė armėnų karta tebekovoja, kad jų protėvių žudynės per Pirmąjį pasaulinį karą būtų pripažintos genocidu. Armėnai visame pasaulyje ruošiasi balandžio 24 dieną minėti 100 metų sukaktį nuo tų skerdynių pradžios, bet jų pastangos įtikinti tarptautinę bendruomenę – ir visų pirma Turkiją – kad tie įvykiai turi būti pripažįstami genocidu, tebekursto didelius prieštaravimus.

Turkija sekmadienį pranešė atšaukusi savo ambasadorių Vatikane konsultacijoms dėl diplomatinio skandalo, kuris kilo, kai popiežius Pranciškus anksčiau dieną pavartojo žodį „genocidas“ nusakyti armėnų žudynėms, kurias Osmanų imperijos pajėgos vykdė per Pirmąjį pasaulinį karą. „Mūsų ambasadorius Vatikane ponas Mehmetas Pacaci (Mechmetas Pačadžis) yra atšaukiamas į Turkiją konsultacijoms“, – sakoma Užsienio ministerijos pranešime, kuris buvo išplatintas po pasiuntinio atšaukimo į Ankarą.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pavartojo žodį „genocidas“ apibūdindamas masines armėnų žudynes. Toks žingsnis veikiausiai smarkiai pakenks Šventojo Sosto diplomatiniams ryšiams su Turkija. „Per pastarąjį šimtmetį mūsų žmonijos šeima išgyveno tris masines ir precedento neturinčias tragedijas“, - Šv. Petro bazilikoje per iškilmingas mišias, skirtas Osmanų imperijos turkų vykdytų armėnų žudynių šimtmečiui, sakė popiežius.

Kone septyniolika metų trukusioje genocido byloje vienintelis likęs gyvas kaltinamasis, buvęs KGB pareigūnas ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis – išteisintas.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainoje šeštadienį minimos 1932–33 metais sovietų valdžios sukelto bado, nusinešusio milijonus aukų, metinės. Holodomoras laikomas viena iš didžiausių XX amžiaus tragedijų, Ukrainos ir dar kelių valstybių laikoma ukrainiečių tautos genocidu. Nacionalinis gedulas ir visą valstybę apimančios skaudžios patirtys dažniausiai veikia kaip vienas iš politinę bendruomenę formuojančių veiksnių.

 Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo valstybingumo atstatymą.

 Pirmadienį Kauno apygardos teismas po pertraukos rinkosi į bylos dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo ir nužudymo nagrinėjimą. 2012 metais dėl šios bylos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl genocido apibrėžimo išaiškinimo. Bylos nagrinėjimas tęsiamas po to, kai KT išaiškino, kad sovietų nusikaltimai tam tikromis sąlygomis gali būti prilyginami genocidui. Šioje byloje kaltinami Ilja Vorobjov ir Jadvyga Kuprėnienė.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT radijas, LRT.lt Baiminantis krikščionių genocido Irake, Vatikanas davė pritarimą Jungtinių Valstijų oro atakoms prieš islamo kovotojus. Teigiama, kad tai – itin retas atvejis ir išimtis Vatikano politikoje, kuri dažniausiai pasisako už taikų konflikto sprendimą. Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėms Tautoms parėmė amerikiečių atakas, kviesdamas skubiai intervencijai, kol dar ne vėlu. Vatikanas nepritarė 2003-iųjų invazijai Irake ir pernykščio sprendimo atakuoti Siriją.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu. Priešinosi ginklu ir beginkliai Rezistento, laisvės kovotojo, tėvynės gynėjo sąvoka yra labai plati.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė Vytauto Vasiliausko skundą dėl neteisingo nuosprendžio genocido byloje ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Sovietų buvęs saugumietis Vytautas Vasiliauskas apkaltintas, kad prisidėjo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką iš Lietuvos į SSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai jį įkalino lageryje.

Genocido grėsmė vis dar nėra išnykusi, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, minint prieš 20 metų vykusias masines žudynes Ruandoje. Ministras tvirtino, kad būtina įsisamoninti prieš 20 metų Ruandoje įvykusio genocido priežastis bei tarptautinės bendruomenės padarytas klaidas, kurios neleido laiku užkirsti kelio siaubingam įvykiui.

Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti bylą, kurioje turėtų pasisakyti dėl genocido termino taikymo sovietų nusikaltimams okupuotoje Lietuvoje. Išaiškinimo paprašė grupė Seimo narių ir keletas Lietuvos teismų. Jie pažymi, kad Lietuvoje genocidas apibrėžiamas plačiau nei tarptautinėje teisėje. Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

 Nesitrauksime iš Maidano Po kruvinos nakties Kijeve maidano aktyvistė ir dainininkė Ruslana Lyzhychko trumpam atvyko į Europos Parlamentą, kur buvo surengtas skubus susitikimas su užsienio reikalų komiteto pirmininku Elmaru Broku ir kitais europarlamentarais. Aktyvistė siunčia paprastą žinią – kad ir kas nutiktų, protestuotojai nesitrauks iš Nepriklausomybės aikštės, nes tai jų nepriklausomybė, jų laisvė.

Pasaulio rekordai – tai visuomenės būdas apdovanoti ir išgarsinti tuos, kurie atlieka išties įspūdingus arba visiškai beverčius dalykus. Bet yra ir tokių rekordų, kurių Gineso rekorduose nepamatysime. Tai šiurpą keliantys rekordai, kuriais nei vienas sveiko proto žmogus nesididžiuotų. Listverse.com pateikia 10 iš jų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. „Šiandien pagerbiame žmones, kurių daugumos jau nebėra tarp mūsų. Jie padėjo išgyventi savo kaimynams, draugams ar visai nepažįstamiems žmonėms, pasmerktiems mirčiai.

Paminėti žiauriausią kada nors įvykdytą išpuolį prieš žmoniją – žydų genocidą, buvo sugalvota surengti „Mis Holokusto“ konkursą, rašo dailymail.co.uk. Grožio konkursas vyko Izraelyje, o jame dalyvavo 16 moterų, kurioms daugiau nei per 70 metų. Jos pademonstravo ne tik brandų grožį, tačiau kaip ir pačios prisipažino neatrastus talentus.

„Tai baugina ir verčia bjaurėtis“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Bartłomiejus Sienkiewiczius apie plakatą, kuriame „lietuvių chamas“ raginamas „klauptis prieš lenkų poną“. Incidentas, primename, nutiko Poznanėje, per Vilniaus „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes su vietos „Lech“ klubu. Klubo kaltė Lenkijos žiniasklaidai ministras, kaip praneša wyborcza.pl, kaltina dėl incidento paties klubo vadovus.

Vengras Laszlo Csatary, kurį Simono Wiesenthalio centras buvo paskelbęs labiausiai ieškomu nacių karo nusikaltėliu, mirė ligoninėje būdamas 98 metų, pirmadienį pranešė jo advokatas. „Jis mirė šeštadienį ryte, jis buvo ... kurį laiką gydomas, bet pasigavo plaučių uždegimą, nuo kurio ir mirė", – sakė advokatas Gaboras Horvathas. Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą L. Csatary aktyviai dalyvavo deportuojant tūkstančius žydų į mirties stovyklas iš vieno miesto dabartinėje Slovakijoje.

Šiandien, birželio 14-ąją, vėl nulenkiame galvas prisimindami tuos, kurie per prieš 72 metus prasidėjusius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus prievarta buvo išgabenti į atokiausius Sovietų Sąjungos rajonus.

„Lietuvai šiuo metu, mano manymu, pavojingiausias yra dešinys patriotizmas, peraugantis į neonacizmą, - sakė filosofas Tomas Venclova apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos  žydų istorija, kaip neįkūnyta kitoniškumo dimensija tautinėje lietuvių sąmonėje“, kuri šeštadienį vyko Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Pasak T. Venclovos, lietuviai skendi siauroje etninėje pasaulėžiūros paradigmoje ir nežinia, kaip tai galima pakeisti, nes tokį požiūrį remia įtakingi žmonės.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas Vytautas Jonas Petronis (gim. 1931 m.) – kaltas dėl Lietuvos gyventojų genocido, tačiau dėl sunkių ir nepagydomų ligų vyras atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.   Tokį nuosprendį šiandien priėmė Lietuvos apeliacinis teismas. Ankstesniu nuosprendžiu vyrui buvo skirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams ir įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teresei Birutei Burauskaitei už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę, pasiaukojimą ir pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, sąžiningą darbą Lietuvos valstybei bei istorinės tiesos puoselėjimą įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. T. B. Burauskaitė - ilgametė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir tyrėja.

Klaipėdoje, buvusios KGB būstinės rūsyje, baigiamas kurti Genocido muziejus. Ekspozicija įrenginėjama autentiškose kamerose. Tuo ypač džiaugiamasi, nes šiuo metu pastatas taip pat gana uždaras - jame įsikūrusi muitinė. Skvarbus uniformuoto vyro žvilgsnis menkai apšviestoje patalpoje - toks vaizdas pasitinka lankytojus, atvėrus vienos kameros duris. Muziejaus kūrėjai tikina, kad būtent tokiuose tamsiuose kabinetuose pliko betono sienomis prieš gerą pusšimtį metų ir vykdavo tardymai, kankinimai.

Agresijos tikslas - sukelti skausmą kitam žmogui Nors atsargi Vudžio Aleno (Woody Allen) pranašystė, kad “XX a. dešimtajame dešimtmetyje žmonių grobimas taps dominuojančia socialine forma”, neišsipildė, prabėgę metai nebuvo ramūs. Galbūt rugsėjo 11-osios išpuolis buvo dramatiškiausias smurto aktas, tačiau ne jis nusinešė daugiausia žmonių gyvybių. Maždaug tuo pat metu per genčių karą Konge žuvo maždaug 3 mln. žmonių.

Greitai tarp gyvųjų nebeliks žmonių, išgyvenusių holokaustą. Kartu su mirtimi dingsta ir atmintis to, ką jie išgyveno. Bet kai kurių iš jų vaikai ir vaikaičiai rado būdą išsaugoti praeities atminimą – jie išsitatuiravo ant rankų numerius, kuriuos naciai buvo įrėžę savo aukoms, rašo dw.de. Šis žymėjimas, kuris buvo realus ir skausmingas priminėjas apie holokaustą, kai kurių aukų šeimų nariams pavirto į stiprų solidarumo ženklą.

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti genocido bylą, kurioje buvęs KGB leitenantas Ilja Vorobjovas kaltinamas 1956 metais dalyvavęs suimant Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną. Tačiau nagrinėjimas gali užstrigti, nes I. Vorobjovo advokatas pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl genocido sąvokos išaiškinimo. Partizano dukra neatmeta, kad taip gynėjas vilkina bylą, praneša LTR televizijos naujienų tarnyba.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius antradienį JT Hagos tribunole pradėjo savo gynybą ir dar kartą atmetė visus jam keliamus kaltinimus genocidu ir nusikaltimais žmogiškumui. 67 metų R. Karadžičius, kuris tribunole ginasi pats, nori įrodyti, kad yra nekaltas dėl genocido Srebrenicoje 1995 metais. Tada serbų daliniams užėmus JT saugomą zoną buvo nužudyta iki 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Daugelis sutiks, kad finansų krizė veikia dvejopai. Ji gali sugriauti toleranciją (taip istorijoje jau yra buvę), bet skaudūs išgyvenimai stiprina atjautą. Rugsėjo pradžioje gyvename Europos žydų kultūros dienų ritmu. Istoriniai, politiniai, socialiniai ir psichologiniai holokausto aspektai nagrinėti ne vieną kartą, kelti nesibaigiantys klausimai, ieškota atsakymų. Todėl šiame kontekste norisi atsigręžti į (ne)paprastus žmones ir jų patirtis per holokaustą ir po jo.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir jų talkininkai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. 1943 m. rugsėjo 23 dieną likvidavus Vilniaus getą, dalis geto gyventojų sušaudyti Paneriuose, kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Ši diena 1994 m. paskelbta atmintina Lietuvos valstybėje – Lietuvos žydų genocido diena.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.

Rugsėjo 23-iąją, sekmadienį, minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiemet sukanka 71 metai nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai su nacių okupacijos pradžia prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas. Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis mažesnių miestelių vyrai žydai buvo iššaudyti, moterys su vaikais suvaryti į getus. Miestų žydai taip pat buvo suvaryti į getus, jiems buvo uždrausta eiti šaligatviais, įsakyta ant nugaros ir krūtinės nešioti Dovydo žvaigždes.

Rugsėjo 23 d., sekmadienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvoje vyks renginių ciklas „Vardai“. Getuose kalėjusių žydų vardai bus skaitomi Vilniuje prie Nacionalinio Dramos teatro (Gedimino pr. 4) nuo 13 val. iki 16 val., ir Kaune,  Fluxus Ministerijoje (Jonavos g. 3), nuo 13 val. Renginiais siekiama pagerbti žuvusiuosius ir gaivinti visuomenės atmintį. Skaityti kviečiami visi norintys.

Irano leidinys „Javan“ savo  publikacijoje klausia, jei Vakarai taip drąsiai gali niekinti islamą, kodėl yra draudžiama neigti holokaustą? Primena G. Galilėjo teismą Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney tvirtina, kad JAV turi imtis iniciatyvos ir neleisti Irano genocido režimui įgyti branduolinių ginklų pajėgumo, praneša JPost. M. Romney pabrėžia, jog Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado teiginys, kad Izraelis - tai vėžys, kurį reikia sunaikinti, tik dar kartą primena, kiek daug yra pastatyta ant kortos.