genetiniai tyrimai

Inovatyvi studija rodo, kaip susieti genetiniai ir bendrieji kraujo tyrimai padeda atskleisti mūsų odos pokyčių paslaptis, o individualizuota pagalba – pristabdyti senėjimo procesą, kontroliuoti ligas, ilgiau išsaugoti sveikatą ir grožį. Tikėtina, kad odos genetinis „pasas“ taps neatsiejama kasdienybės dalimi. Raukšlės, elastingumo mažėjimas ar padidėjusi pigmentacija – tai tik keli ženklai, kuriuos ant mūsų odos palieka laikas, aplinkos poveikis ir ligos.

Nors medikai sutartinai tvirtina, kad onkologinės ligos diagnozė nėra nuosprendis, vis dėlto išgirsta žinia apie vėžinius darinius kaip reikiant supurto paciento kasdienybę ir gyvenimą. Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies onkologinė liga diagnozuota, ji visais atvejais paliečia iki širdies gelmių ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimą bei artimuosius.

Klaipėdos rajone įsikūrusių Erikos ir Aivaro didžiausias noras – kad jų trimetis sūnus Domantas pradėtų vaikščioti. Berniukui diagnozuota centronuklearinė miopatija RYR1 geno patologija, lemianti nugaros ir kojų raumenų silpnumą, tačiau šeima nenuleidžia rankų ir tiki, kad atkaklaus darbo su specialistais pagalba noras virs realybe. Prie to, kad tikslo siekti būtų lengviau, galime prisidėti kiekvienas – Domantas tapo šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojumi.

Neretam rūpi sužinoti, ar turi riziką ateityje susirgti vėžiu. Į šį klausimą iš dalies gali atsakyti genetiniai tyrimai. Tačiau ar juos tikslinga atlikti bet kuriam žmogui?  Apie tai, ar genetinė rizika būdinga visų lokalizacijų vėžiams ir ar genetiniai tyrimai gali padėti rasti tinkamiausią onkologinės ligos gydymo taktiką, su Nacionalinio vėžio instituto specialistėmis kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. Gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė patvirtino, kad genetiniai ty...

Neretam smalsu sužinoti, ar ateityje turi riziką susirgti vėžiu. Į šį klausimą iš dalies gali atsakyti genetiniai tyrimai. Tačiau ar juos tikslinga atlikti bet kuriam žmogui? Ar genetinė rizika būdinga visų lokalizacijų vėžiams? Ar genetiniai tyrimai gali padėti rasti tinkamiausią onkologinės ligos gydymo taktiką? Kokios šviežiausios pasaulinės naujienos dėl krūties vėžį paveldėjusių pacienčių stebėsenos? Apie tai plačiau pasakoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Europa skelbia, jog būtina mažinti mirčių nuo onkologinių ligų skaičių, reikia naudoti genetinį ištyrimą, leidžiantį įvertinti, kokio gydymo pacientui reikia ir jį individualizuoti. Šiandien mokslo pažanga leidžia ne tik atrasti, kaip plinta vėžys, bet ir daugeliu atvejų tą plitimą sustabdyti. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia neatsilikti nuo pažangiausių Europos Sąjungos šalių ir įgyvendinti naujausias gydymo rekomendacijas, ypač svarbias kovoje su onkologinėmis ligomis.

Paskutinę vasario dieną minima tarptautinė Retų ligų diena. Tai – proga atkreipti dėmesį į žmonių, kuriems diagnozuotas retas sutrikimas, gyvenimą, pasikalbėti apie šeimų, susilaukusių ypatingo vaiko, problemas. Šių metų Retų ligų dienos žinutė – kartu siekti galimybių retomis ligomis sergantiems žmonėms sulaukti diagnozės, gydymo, priežiūros, užimtumo.  Šiuo metu žinoma apie aštuonis tūkstančius retų ligų, jų kasmet dėl gerėjančių diagnostikos galimybių vis daugėja.

Sostinės Gedimino kalne rastus 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų palaikus tyrinėjantys mokslininkai siekia genetiniais tyrimais išsiaiškinti, kurie iš palaikų priklauso Konstantinui Kalinauskui. Antropologas Rimantas Jankauskas ketvirtadienį paskaitoje Vilniuje pasakojo, kad K. Kalinausko brolis yra palaidotas Baltarusijoje. Vis dėlto jis teigė, kad mažai tikėtina, jog Minskas sutiktų leisti mokslininkams atlikti šių kapų ekshumaciją ir genetinius tyrimus.

Pensininkas dėstytojas, pasidaręs DNR tyrimus, kad sužinotų, iš kur kilę jo protėviai, paaiškėjo besąs tiesioginis pirmosios moters žemėje, gyvenusios prieš 190 tūkst. metų, palikuonis. 72 metų Ianas Kinnairdas turi genetinę žymę, paveldėtą iš motinos, pagal kurią galima atsekti jo protėvių giminystę su Afrikos linija, kurios Vakarų Europoje iki šiol aptikti nepavyko, praneša telegraph.co.uk.

Britų bendrovė „Oxford Nanopore“ sukūrė USB kaupiklio dydžio įrenginį, kuris suteiks visiems norintiems spartaus jų DNR tyrimo galimybę. Tai mažiausias DNR sekos nustatymo (sekvenavimo) prietaisas rinkoje, gebantis realiuoju laiku iš pateikto kraujo ar seilių mėginio nuskaityti žmogaus genomo bitus, skelbia „SlashGear.com“. Šis vienkartinio naudojimo įrenginys kainuos mažiau nei 900 JAV dolerių  ir rinkai bus pateiktas antrąjį šių metų pusmetį, sakoma pranešime.

JAV ir Kinijoje atlikti klinikiniai bandymai rodo, kad naujas genais paremtas plaučių vėžio tyrimas padeda tiksliau nustatyti ligonio tikimybę išgyventi, praneša AFP. Bandymų rezultatai penktadienį buvo paskelbti britų medicinos žurnale „The Lancet“. Mokslininkai teigia, kad naujasis vėžio tyrimas padės gydytojams tiksliau prognozuoti ligos eigą ir parinkti tinkamesnius gydymo būdus. Plaučių vėžys yra daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio rūšis. Nuo plaučių vėžio kasmet miršta apie 1,4 mln.

Šiaurės Karolinos valstijos universitete (JAV) vykdomas Bambos bioįvairovės projektas prasidėjo kaip mikrobiologų pokštas, tačiau tolesnė tyrimų eiga atskleidė visai rimtus rezultatus, skelbia „Science20.com". Pasak mokslininkų, visas mūsų kūnas yra daugybės mikrobiologinių ekosistemų buveinė.

Maždaug pusė dabartinių anglų turi vokiško kraujo, nustatė genetinius tyrimus atlikę D. Britanijos mokslininkai. Po to, kai 410 mūsų eros metais iš Britų salų pasitraukė romėnai, jų vietą užėmė iš šiaurės Europos įsiveržusios gentys,  rašo „Dailymail.co.uk". Bendradarbiaudami su archeologais, Londono universitetinio koledžo genetikai tyrė, kaip Anglijos gyventojams genetine prasme atsiliepė maišymasis su šiaurės europiečiais.

Sunkius sveikatos sutrikimus, dėl kurių Europoje mirė jau 17 žmonių, užsikrėtusių E. coli bakterijomis, sukėlė visiškai naujas, žymiai agresyvesnis šios bakterijos štamas, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Anksčiau buvo manoma, kad šiaurės Vokietijoje kilęs žarnyno infekcijos protrūkis yra susijęs su neplautomis daržovėmis ar vaisiais, ant kurių buvo rasta žinomo tipo E. coli bakterijų, tačiau dabar aiškėja, kad susidurta su kur kas didesniu pavojumi – nauja ir žymiai pavojin...

Didžiojoje Britanijoje bus galima prieš susilaukiat vaikų išsitirti dėl paveldimų genetinių ligų. Kaip rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“, Britanijos žmogaus genetikos komisija pritarė, kad tokie tyrimai būtų atliekami šalies medicinos įstaigose. Šiuo metu nemokami genetiniai tyrimai atliekami tik tiems žmonėms, kuriems yra didelė rizika savo palikuonims perduoti genetinę ligą, nes, pavyzdžiui, tokia liga sirgo jų giminaičiai.

Pirmieji amerikiečiai Europą pasiekė penkiais šimtmečiais anksčiau nei Kristupas Kolumbas „atrado“ Naująjį pasaulį. Islandų šeimos genetinę kilmę tyrinėję ispanų mokslininkai įsitikinę, kad pirmasis amerikietis į Europą atvyko maždaug X amžiuje, o tai visais 500 metų anksčiau nei 1492 metais prasidėjusi K. Kolumbo atradimų kelionė, rašo „Telegraph.co.uk.