gelbėjimo operacija

Penktadienio rytą Japoniją sudrebinus dviem galingiems, 8,9 balo ir 7,1 balo žemės drebėjimams ir vos po kelių minučių užliejus cunamiui, visas pasaulis nustėręs stebi šią stichinę nelaimę ir siūlo savo pagalbą šaliai. Cunamio pavojus iškilo ir dar 19 šalių. „J.P. Morgan Cazenove“ finansų makleriai suskaičiavo, kad žemės drebėjimo padariniai draudikams gali kainuoti 1-2 mlrd. JAV dolerių. Suma gali ir didėti. Japonija vis dar skaičiuoja nuostolius ir žuvusiuosius.

Sekmadienį surengta didžiulė ant Kuršių marių ledo įstrigusių žvejų gelbėjimo operacija, praneša VE.lt. Apie vidurdienį pagalbos šaukėsi 8 žvejai, kurie pasiliko ant atitrūkusios ledo lyties. Į įvykio vietą (įvardijama kaip tarp Juodkrantės ir Drevernos) buvo nusiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas „Viesulas“, tačiau dėl techninių kliūčių jis prie žvejų priplaukti negalėjo. Tada poledinės žūklės mėgėjų išskubėjo gelbėti Karinių oro pajėgų su sraigtasparnis.

Naujojoje Zelandijoje vasario 22 d. įvykusio žemės drebėjimo aukų skačius trečiadienį pasiekė 160. Kaip pranešė per spaudos konferenciją Velingtone valdžios atstovai, duomenys apie naujas aukas gauti iš Kraistčerčo miesto, kuris labiausiai nukentėjo nuo stichinės nelaimės. Ten tebedirba 900 gelbėtojų, atvykusių į Naująją Zelandiją iš įvairių pasaulio šalių. Jie ieško 50 gyventojų, kurie kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Ketvirtadienio vakarą pasieniečių laivo ant oro pagalvės „Christina“ įgula Kuršių mariose skubėjo pagalbon keturiems pasiklydusiems žvejams, kurie dėl properšų negalėjo pasiekti kranto. Pasieniečiai tamsoje nelaimėlius surado ir saugiai parplukdė į Ventę. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos pasieniečiai gavo pranešimą iš kolegų Pagėgių rinktinės Vileikių užkardoje.

Seimas ketvirtadienį pritarė Pilietybės įstatymui su visomis šalies vadovės teikiamomis pastabomis. Dalios Grybauskaitės nuomonę palaikė 65 Seimo nariai. Prieš tai buvo balsuojama, ar veto atmesti ir priimti įstatymą visiškai neatsižvelgus į Prezidentės nuomonę. Tačiau pritrūko 16 balsų, mat už tai pasisakė vos 55 parlamentarai.

Čilės kalnakasių gelbėjimo operacija tapo stebuklu, sukausčiusi viso pasaulio dėmesį. O dabar, kai visi 33 kalnakasiai saugiai iškelti į žemės paviršių, pasigirdo kalbų, jog 69-ias dienas vyrus kalinusią San Chose šachtą galima būtų paversti puikiausiu muziejumi. Karlas Alvarezas, vieno iš kalnakasių sūnėnas, netgi pareiškė norintis išsaugoti palapinių miestelį, kur nuo rugpjūčio mėnesio glaudėsi šachtoje užstrigusių darbininkų giminės ir žurnalistai.

Pirmieji bandymai iškelti 33 Čilės kalnakasius iš šachtos, kurioje jie praleido daugiau nei du mėnesius, prasidės antradienį vidurnaktį (trečiadienį 6 val. ryto Lietuvos laiku), pranešė Čilės kalnakasybos ministras Laurencas Golbornas. Sėkmingai buvo atliktas plieno kapsulės bandymas, ji buvo nuleista beveik iki pat šachtos dugno, į 622 metrų gylį, teigė inžinieriai. Šachtininkai 700 metrų gylyje nuo rugpjūčio 5 dienos jau išbuvo 67 dienas.

Kuršių mariose buvo gelbėjami kateriu į žvejybinį botą įsirėžę pramogautojai ir renkami į vandenį išsilieję teršalai. Tokią užduotį buvo gavę surengtų pratybų dalyviai. Antradienį mariose prie pietinės Kiaulės nugaros salos pusės šias pratybas organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR). Jose taip pat dalyvavo jūrų uosto direkcijos ir uostamiesčio Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.

Pasieniečių sraigtasparnio pilotai, padedami policijos pareigūno, Trakų rajone iš pelkės ištraukė dvi paras ieškotą uogautoją. Pareigūnai traumą patyrusią senolę įkėlė į ore pakibusį pasieniečių orlaivį, nes šis leistis į pelkę negalėjo. Ketvirtadienį popiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos rinktinės pasieniečiai gavo pranešimą iš Trakų policijos apie dingusią moterį.

Jo kūnas jau buvo visiškai nusilpęs ir aplipęs naftos atliekomis. Vyras jau buvo praktiškai nebepanašus į žmogų. Būtent šiuo lemtingu metu, rizikuodami savo pačių gyvybe, ugniagesiai išgelbėjo naftos jūroje skęstantį savo kolegą.   Kinijos „Greenpeace“ skyrius paviešino dramatiškas nuotraukas, kuriose atsikleidžia sudėtinga skęstančio ugniagesio gelbėjimo operacija, vykusi Geltonojoje jūroje.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai penktadienio vidurdienį ištraukė ketvirtadienio vakarą Lampėdžių karjere paskendusį automobilį. Vargu ar vandenyje pabuvojęs 1997 metų gamybos sportiškas „Mitsubishi Eclipse“ bus prikeltas naujam gyvenimui, automobilis, ko gero, bus išardytas dalimis. Vienintelė paguoda paskendusio automobilio savininkui buvo tai, kad ištraukto skenduolio salone jis rado savo piniginę. Automobiliu atvykęs vaikinas lrytas.

Vilniaus ugniagesiai išgelbėjo Dvarčionių tvenkinyje skendusius du vyrus. Į krantą ištraukti 59 metų skęstantysis ir jį gelbėjęs 39 metų vyras. Gelbėdami žmones įlūžo ir du ugniagesiai gelbėtojai. Ant kranto, įlūžusiems ir sušalusiems žmonėms, medikai suteikė pagalbą. 59 metų vyras dėl rankų ir kojų nušalimo nuvežtas į ligoninę.

Laipiojimas Australijos uolomis girtam turistui iš Ukrainos paliks neišdildomų įspūdžių. O Australijos mokesčių mokėtojams – ilgiausią sąskaitą, rašo „news.com.au“. Po ilgo vakarėlių maratono, 19-metis jaunuolis iš Ukrainos sumanė pasilaipioti Sidnėjaus šiaurinio paplūdimio uolomis. Deja, pusiaukelėje jis atsijungė ir žemyn jį nukelti turėjo gaisrininkai. Perspėti žvejo, gelbėtojai vaikiną rado miegantį ant siauro iškyšulio 30 m. virš jūros lygio.

Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis ketvirtadienį gelbėjo nukentėjusį danų žveją. Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras apie vidurdienį telefonu iš Danijos JRCC (Joint Rescue Coordination Centre) gavo pranešimą apie sužeistą jūrininką žvejybiniame laive "Simone Chrisina", esančiame Lietuvos teritoriniuose vandenyse 67 jūrmylės (apie 100 km) nuo kranto, ir prašymą suteikti medicinos pagalbą.