gedimino kalnas

Gedimino kalno nuošliaužos laikinai stabilizuotos. Pasirūpinta, kad kalnas saugiai „peržiemotų“, tačiau kitąmet laukia dar nemažai darbų. Kultūros ministerija rekomenduoja naikinti dalį ant kalno atkurtos gynybinės sienos. Tuo metu specialistai piktinasi, kad tvarkant kalną trūko išsamių tyrimų, todėl po dešimtmečio kalną gali tekti tvarkyti iš naujo. Tačiau, anot ministerijos, kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaite išlieka didžiausios rizikos susiformuoti nuošliaužoms.

Antradienį Vilniuje vyko neįprasta gelbėjimo operacija. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai padėjo žmonėms... išlįsti pro Gedimino kalną juosiančią tvorą, praneša policija 19.02 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad grupė žmonių, tarp jų ir su mažamečiais vaikais, negali išeiti pro užrakintus Gedimino kalno vartus.

Vyraujant lietingiems orams, sostinės Gedimino kalno būklė yra stabili, tačiau išlieka nuošliaužų pavojus dalyje kalno vietų, jos atidžiai stebimos, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Kol kas visos drenažo sistemos dirba šimtu procentų, aišku, tie ruožai pavojingi yra, bet jie yra nuolat stebimi, tos priemonės jau yra pritaikytos ir jos veikia. Katastrofiškos situacijos visiškai nėra“, – BNS sakė R. Augustinavičius.

Vilniečių ir sostinės svečių džiaugsmui, daug nerimo kėlusio Gedimino kalno pirmasis tvarkymo darbų etapas baigtas, praneša Kultūros viceministras. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį žurnalistams pristatė Gedimino kalno situaciją ir informavo apie atliktus darbus. Baigė pirmąjį etapą Pirmasis Gedimino kalno tvarkymo darbų etapas sėkmingai baigtas. Jo metu, kaip ir planuota iš pradžių, pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė.

Geologijos tarnybos atstovai stebisi, kad Gedimino kalnas šiuo metu tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą. Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus pernai ketino užsakyti kalno inžinerinius geologinius ir geotechninius (IGG) tyrimus, tačiau, po, Viešųjų pirkimų tarnybos požiūriu, chaotiškai skelbtų pirkimų šios idėjos atsisakyta.

Sostinės Gedimino kalne rastus 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų palaikus tyrinėjantys mokslininkai siekia genetiniais tyrimais išsiaiškinti, kurie iš palaikų priklauso Konstantinui Kalinauskui. Antropologas Rimantas Jankauskas ketvirtadienį paskaitoje Vilniuje pasakojo, kad K. Kalinausko brolis yra palaidotas Baltarusijoje. Vis dėlto jis teigė, kad mažai tikėtina, jog Minskas sutiktų leisti mokslininkams atlikti šių kapų ekshumaciją ir genetinius tyrimus.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti septyniolikos asmenų palaikai. Daryta prielaida, jog tai gali būti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai. Šis atradimas sustiprino poreikį supažindinti visuomenę su šiuo sukilimu ir jo dalyviais bei nulėmė Lietuvos nacionalinio muziejaus tradiciškai rengiamų ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo temą.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas Eligijus Ruškys šiomis dienomis susilaukė nemažai dėmesio. Signatarų namuose eksponuojamą 1918 metų Nepriklausomybės Aktą saugantis vilnietis pateko į žiniasklaidos akiratį, kai buvo nufotografuotas greta Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio ir Liudo Mažylio. Joje apsaugininkas atrodo tarsi milžinas, o parlamentaras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino iš koto verčiantį koliažą.

Gedimino kalnas paruoštas žiemai ir artėjantys šaltesni orai jam grėsmės nekelia, tačiau nerimą kelia stebimi įtrūkimai pietrytinio šlaito viršuje, po gynybine siena, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Jei netvarkytumėme plyšių, nuošliaužų kūnų, yra didelė tikimybė, kad nuošliaužos gali susijungti į vieną didelę stambią nuošliaužą ir „palipti“ į viršų. Monitoringo duomenys rodo, kad nuošliaužos šiek tiek, po po truputėlį artėja į viršų.

Vos tik Kultūros ministerija paragino lengviau atsipūsti dėl Gedimino kalno, gyventojai atnaujino susirūpinimą ketinamu tvarkyti Kalnų parku. Baiminamasi, kad dėl parke planuojamų iškirsti medžių susiformuos pavojingos nuošliaužos. Kultūros ministerijoje lapkritį pristatytame Kalnų parko tvarkymo plane numatyta sutvarkyti Trijų Kryžių kalno, Dainų estrados su Stalo kalnu ir gamtinės aplinkos su kalnais teritorijas. Darbai turėtų prasidėsi kitąmet.

Gedimino kalno paviršių sparčiai išvagojusios nuošliaužos sukėlė masinę paniką o dėl kalno būklės paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu. Tačiau už kalno tvarkymą atsakinga Kultūros ministerija ramina, kad visos prevencinės priemonės įgyvendintos ir kalnas galės ramiai žiemoti. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Gedimino klano tvarkymo darbus Jo teigimu, ekstremali situacija išlieka, bet galime lengviau atsipūsti.

Siekiant išvengti nuošliaužų pavojaus ant Gedimino kalno esantiems Kunigaikščių rūmų fragmentams, svarstoma nugriauti dalį neautentiškos, praėjusio amžiaus pabaigoje atstatytos sienos, sako viceministras Renaldas Augustinavičius. „Iš esmės šią savaitę turime iki galo išsidiskutuoti, ar mes įrenginėjame polius šioje vietoje, norėdami stabilizuoti pietrytinį kampą, ar mes vis dėlto šią gynybinės sienos dalį nugriauname, t.y. demontuojame. Svarstome.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės nuo gruodžio 30 dienos paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai Ministrų kabinetas padarė atsižvelgęs į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson.

Vyriausybė pirmadienį turėtų dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės paskelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai Ministrų kabinetas padarys atsižvelgęs į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove turėtų tapti kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson. Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta Vilniaus mieste, tačiau gruodį baigiasi terminas, per kurį ji turėjo būti suvaldyta.

  Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį pasiūlė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu, antradienį pranešė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.   Patį sprendimą dar turės priimti Ministrų kabinetas. Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno yra paskelbta Vilniaus mieste.

Gedimino kalno situacija šiuo metu yra stabili, jam tvarkyti mestos visos pajėgos, tikina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Situacija yra stabili, yra mestos visos pajėgos, tiek finansinės, tiek žmogiškųjų išteklių, darbai yra spartinami.

 Antradienį, prieš vidurdienį gautas pranešimas, kad Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, kur atliekami įvairūs tvirtinimo darbai aptiktas karo laikų sprogmuo. Kaip BNS informavo Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai, rasta rusiškos minos stabilizatoriaus uodegos dalis nekėlė grėsmės aplinkiniams, ją išminuotojai išsivežė. Nepaisant to išminuotojai primena, kad kiekvienu atveju aptikus potencialiai pavojingą objektą apie jį reikia pranešti atitinkamoms tarnyboms.

Gedimino kalne kasinėjimus vykdantys archeologai aptiko su Aukštutine pilimi siejamų mūro fragmentų. Kaip nurodo Nacionalinis muziejus, mūro liekanos aptiktos vykdant darbus pietrytiniame šlaite, t. y. nukasus viršutinį grunto sluoksnį bei įrengiant drenažą. Atidengus du lauko akmenų mūro konstrukcijos fragmentus nustatyta, kad jie sudaryti iš kalkiniu skiediniu rištų riedulių, tarp akmenų aptikti degto molio plytų fragmentai.

Lygiagrečiai vykdomiems šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams Gedimino kalne jau nuo rugsėjo mėn. vyksta darbai, kuriais siekiama pasiruošti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui. Jų metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime. Bandoma stabilizuoti šiuo metu didžiausią nerimą keliantį pietrytinį Gedimino kalno šlaitą.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nuolatos stebi Gedimino kalną – atlieka tiesioginius vizualinius stebėjimus ir deformacijų matavimus, be to, stebi deformacijų daviklių poslinkius nuotoliniu būdu. 2017-11-06 d. duomenimis, deformacijos – grunto poslinkiai ir įtrūkimais stebimi beveik visose kalno pusėse.

Penktadienį Gedimino kalne Vilniuje nuslinko technogeninis gruntas su velėna, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto. „Įvykusi nuošliauža yra paviršinė, nušliaužė tik supiltinis technogeninis gruntas, o pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti“, – nurodė muziejus.

 Savaitgalį dėl lietaus įvykusios dvi nedidelės nuošliaužos ant Gedimino kalno Vilniuje yra paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti, teigia Kultūros ministerijos atstovas. „Savaitgalį ant Gedimino kalno įvyko dvi nedidelės paviršinės nuošliaužos. Penktadienį pietvakariniame šlaite įvyko paviršinė nuošliauža. Pasekmės buvo operatyviai pašalintas, šlaitas nuplaniruotas.

Gavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymą imtis papildomų saugumo priemonių Gedimino kalno papėdėje, Vilniaus savivaldybė nuo šeštadienio apribos pėsčiųjų ir dviratininkų eismą Gedimino kalno pietrytinio šlaito papėdėje (nuo Barboros Radvilaitės gatvės pusės). Taip pat bus draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas K. Škirpos alėja palei Vilnią. Į Škirpos alėją galės patekti tik aptarnaujantis transportas ir šioje teritorijoje gyvenantys bei dirbantys, pranešė savivaldybė.

Vos ilgesnį laiką pliūpteli stipresnis lietus – Gedimino kalnas toliau „purtosi“ grunto. Praėjusią savaitę dėl lietaus sulaukėme dar vienos nuošliaužos bei nedidelės nuoplovos. Kol geologai ragina imtis veiklumo ir gelbėti šalies simboliu tapusį objektą, augalų specialistai primena – skubotai atsisveikinome su kalną supusiais klevais.

 Gedimino kalne Vilniuje sekmadienio naktį užfiksuotos purvo nuoplovos, bet nuošliauža neįvyko. Nacionalinis muziejus pranešė, kad purvo nuoplovų padariniai (iki 20 kubinių metrų žemių) operatyviai pašalinti, o susiformavusi iki 40 metrų ilgio ir iki 10 metrų pločio grunto deformacija nepajudėjo. „Situacija ir toliau stebima visą parą, pasitelkiant kalno šlaituose ir statiniuose įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą bei užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą.

Dėl nuolatinio lietaus pastarosiomis dienomis ant Gedimino kalno Vilniuje įvyko nedidelė nuošliauža, nutekėjo grunto, pasirodė grunto plyšių, pranešė Nacionalinis muziejus. Anot jo pranešimo, trečiadienį pietrytiniame šlaite ant pagrindinio tako nutekėjo grunto nuoplova, o ketvirtadienį įvyko nedidelė paviršinė nuošliauža. Teigiama, kad nuoplova didesnių deformacijų nesukėlė, buvo pašalinta, o kartu su medžio šaknimis nutekėjęs gruntas sutvarkytas ir išvežtas.

Penktadienį Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje aptiktą minosvaidžio miną kariuomenės išminuotojai išvežė neutralizuoti. Pranešimą apie Arsenalo gatvėje, Gedimino kalno papėdėje rastą sprogmenį Bendrasis pagalbos centras gavo 12.55 valandą, buvo įvestas planas „Skydas“ Kaip BNS sakė kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai, rasta Antrojo pasaulinio karo 81 mm kalibro vokiška minosvaidžio mina. Ji buvo su sprogdikliu, iššauta ir nesprogusi, kėlė pavojų aplinkiniams. Prieš 15 val.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo planas, kaip išvengti naujų nuošliaužų, turėtų būti parengtas kitų metų pradžioje, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Anksčiau buvo planuota jį parengti rugsėjį. „Dėl Lenkijos geologų rekomendacijų reikalingi papildomi giluminiai geologiniai tyrimai, dėl tų tyrimų yra tariamasi tiek su geologais, tiek su kitais specialistais, aišku, tai gali užtrukti“, - žurnalistas trečiadienį sakė R.Augustinavičius.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį aptars, kaip tvarkomas Lietuvos simboliu laikomas Gedimino kalnas. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas sakė, kad dabar situacija dėl nuošliaužų kalne yra suvaldyta. „Tai bus pranešimas apie nuveiktus darbus. Kai birželio mėnesį buvo paskelbta ekstremali situacija, priimtas protokolinis sprendimas, kad turi būti nuolat informuojama apie nuveiktus darbus, tai rytoj ir bus padaryta Vyriausybėje“, – BNS teigė jis.

Po trečiadienio liūties sostinėje Gedimino kalno pietrytiniame šlaite jau esamoje nuošliaužoje fiksuotas grunto plyšys, dėl jo paviršiaus sluoksnis smuktelėjo 25 centimetrus, pranešė Kultūros ministerija. Vilniuje iškritus gausiems krituliams, ketvirtadienio rytą Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai ir rangovai ėmėsi avarijos grėsmės likvidavimo priemonių: nukasinėjamas atplyšęs paviršiaus sluoksnis, jį nuplaniruojant vietoje.

Pirminiai duomenys rodo, kad Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai, trečiadienį pranešė Kultūros ministerija. Gedimino kalno aikštelėje mirusiųjų palaikus aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai. „Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 metų sukilimo vadas Z.Sierakauskas“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvos Geologijos tarnyba pateiks rekomendacijas, kokius sprendimus reikėtų priimti siekiant išsaugoti avarinės būklės Gedimino Kalną Vilniuje. Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė BNS sakė, kad rekomendacijos bus teikiamos Vyriausybei, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, taip pat kalną valdančiam Nacionaliniam muziejui.

Dėl prognozuotų liūčių nuo praėjusios savaitės buvęs uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje antradienį vėl atveriamas lankytojams, tačiau kol kas bus galima lankytis tik pilies bokšte ir dalyje apžvalgos aikštelės. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, vadovaujantis kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabo operacijoms, sako, kad atverti vieną lankomiausių sostinės objektų nuspręsta konstatavus, kad realaus pavojaus dėl nuošliaužų šiuo metu nėra.

Dėl prognozuotų liūčių nuo praėjusios savaitės uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje vėl atveriamas lankytojams, tačiau kol kas bus galima lankytis tik pilies bokšte ir dalyje apžvalgos aikštelės. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, vadovaujantis gelbėjimo darbų koordinavimo štabo operacijoms, sako, kad atverti vieną lankomiausių sostinės objektų nuspręsta konstatavus, kad realaus pavojaus dėl nuošliaužų šiuo metu nėra.

Dėl specialistų atliktų prevencinių darbų pavyko išvengti Gedimino kalno nuošliaužos, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Grėsmė jam buvo kilusi, sinoptikams ketvirtadienį Vilniuje prognozavus antrą didelę liūtį šią savaitę. „Nebuvo, nebuvo nuošliaužos. (...) Pagrindinė to priežastis (yra), kad laiku pritaikėme prevencines priemones“, – BNS penktadienį sakė R.Augustinavičius. Gedimino kalno viršus šią savaitę buvo padengtas medžiaga, neleidžiančia vandeniui sunktis į kalną.

Birželio ir liepos liūtys sukėlė kritinę situaciją ne tik valstybės simbolio Gedimino pilies kalnui, bet ir ne taip toli – per 4 kilometrus – nuo jo esančiai Belmonto užtvankai.

Geologai iš Lenkijos, tyrę slenkantį Gedimino kalną, nustatė, kad jo struktūra – kitokia nei manyta iki šiol ir jis labiau pralaidus vandeniui, kuris yra nuošliaužų susiformavimą pagreitinantis faktorius. Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwicz-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų. „Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis.

Sinoptikams prognozuojant gausias liūtis Vilniuje, Kultūros ministerija nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams iki liepos 17 d. dėl pakartotinų nuošliaužų pavojaus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai patvirtinus, jog ketvirtadienį prognozuojamos didelės liūtys Vilniuje, Gedimino kalno operacijų štabas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ėmėsi prevencinių priemonių.

Nacionaliniame muziejuje Vilniuje geologai iš Lenkijos, tyrę pietrytinį Gedimino kalno šlaitą, ketvirtadienį pristatys pirminius savo tyrimo rezultatus. Birželio pabaigoje – liepos pradžioje Lenkijos hidrogeologijos, hidrotechnikos ir geologijos specialistai atliko pietrytinio Gedimino kalno tyrimus. Ketvirtadienį bus pateikti tik pirminiai jų rezultatai.

 Po liūties Gedimino kalne nustatyti nedideli grunto įtrūkimai, prevenciškai lyginamas šlaitų gruntas, pranešė Kultūros ministerija. Pasak pranešimo, reaguojant į sinoptikų prognozes liūčiai buvo ruošiamasi iš anksto: patikrinta ir išvalyta lietaus nuotekų sistema, suintensyvintos vizualinės šlaitų apžiūros. Gelbėjimo darbų komanda buvo įspėta būti pasirengusi reaguoti į iškvietimą bet kuriuo paros metu.

Gamtos dėsniai galioja visiems, išskyrus Gedimino kalno reikalais besirūpinančius valdininkus. Tuo įsitikinęs meteorologas Naglis Šulija. „Iki šiol nenorima pripažinti, kad dėl nuošliaužų kaltas sumanymas iškirsti kalno augmeniją. Dabar nei vienam politikui nenaudinga prisipažinti klydus, kad nereiktų už tai atsakyti. Bet kriok nekriokęs – jei nori išgelbėti Gedimino kalną, augmeniją teks atsodinti“, – tikina gamtos mokslus baigęs meteorologas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sostinėje stovintis Gedimino kalnas galėtų būti perduotas savivaldybei. Šiuo metu už kalną yra atsakingas Kultūros ministerijai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus. Vilniaus meras Remigijus Šimašius praeitą savaitę pareiškė sieksiantis, kad kalnas būtų perduotas savivaldybei. „Viskas svarstytina, tikrai nematau kažkokių principinių problemų, kad būtų vienas ar kitas sprendimas.

 Gedimino kalnas Vilniuje lieka atviras lankytojams. Pirmadienio vakarą posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad grėsmės žmonėms dėl galimų nuošliaužų nėra, pranešė sostinės meras Remigijus Šimašius. „Ekspertai konstatuoja, kad žmonių saugumui pavojus negresia“, - žurnalistams sakė meras. „Jeigu atsirastų tokia situacija, kad pavojus grėstų, tai tikrai pakaktų visiems laiko užtverti, evakuoti“, - teigė R.Šimašius po savivaldybėje įvykusio posėdžio.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pirmadienio vakarą šaukianti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį dėl Gedimino kalno būklės. Anksčiau 16 val. planuotas posėdis pavėlintas iki 18 valandos. Kaip BNS teigė meras Remigijus Šimašius, šiuo metu situaciją dėl Gedimino kalno dar sprendžia Operacijų valdymo centras, jam vadovauja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, kuris turėtų pateikti naujausią informaciją komisijai.

Naujos Gedimino kalno nuošliaužos padariniai sutvarkyti, tikina Kultūros ministerija. Ministerija pranešė, kad toliau vykdomi darbai, siekiant išvengti kitų nuošliaužų. Anot pranešimo, sekmadienio ryte priešingame, šiaurės vakariniame šlaite, kur 2016 metais įvyko kelios nuošliaužos, po rostverkais, pastebėta besiformuojanti grunto briauna. Siekiant artimiausiu metu išvengti galimų paviršinių purvo nuošliaužų šiaurės vakariniame šlaite, šiuo metu vykdomi šios briaunos nulyginimo darbai.

Šeštadienį nuo Gedimino kalno nuslinkus velėnai, bei specialistams baiminantis didesnės nuošliaužos, Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia sieksiantis perimti kalną savivaldybės žinion. „Manau, kad akivaizdu, kad įvairių šašų kaip Pilių rezervatas reikia atsisakyti ir savivaldybei perimti tą kalną ir tvarkyti“, - BNS sakė R. Šimašius. „Aš noriu prisiimti visą atsakomybę į rankas, kad pagaliau baigtųsi visos tos nesąmonės, kurios čia vyko“, - pridūrė jis.

Prieš metus Vilniaus savivaldybės komisija ekstremalios situacijos dėl Gedimino kalno neskelbė, nes nesulaukė tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio argumentuoto kreipimosi, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Prašymo tokio nebuvo, buvo tik tam tikras paspekuliavimas (...). Kažką leptelėti galima bet kada ir bet ką - toks leptelėjimas tuo metu ir buvo.

Vilnių nuplovusios galingos liūtys stipriai paveikė ir vieną svarbiausių šalies simbolių – Gedimino pilies kalną. Prie jo dirbantys specialistai sako, kad problemų yra kone visuose šlaituose, negana to, susirūpinta ir plyšiais kunigaikščio rūmuose. Gedimino kalną prižiūrintis Nacionalinis muziejus tvirtina, kad čia ir dabar – neatidėliotiniems tvarkymo darbams – kuo skubiau reikia daugiau nei pusantro milijono eurų.