Gediminas Žiemelis

Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų. „Tereikia vieno Energetikos ministro įsakymo dėl kvotų perskirstymo Lietuvos termofikacinėms elektrinėms ir šilumos kaina visiems lietuviams sumažėtų.

Seimo Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl Vyriausybės ketinimų pusvelčiui privatizuoti valstybės įmonei „Baltija“ priklausančias prabangias Palangos poilsines, įvertintas vos 32 mln. Lt. Nepriklausomų turto vertintojų skaičiavimais, parduodamo turto vertė yra bent penkis kartus didesnė. „Privatizuojamos įmonės turto reali vertė siekia 150 mln. litų, tačiau Vyriausybė minėtą turtą kažkodėl ketina parduoti vos už 32 mln. litų.

Seimui nepritarus siūlymui nuo liepos didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), ją siūloma didinti nuo rugsėjo 1 d. Tai numatantį rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Pagal projektą, Vyriausybei siūloma nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. didinti minimalios mėnesinės algos dydį iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1 000 Lt.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis gegužės mėnesio pradžioje kreipėsi į Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių su prašymu iš Vyriausybės rezervo artimiausiu metu skirti ugniagesių - gelbėtojų algoms išmokėti trūkstamus 6,5 mln. litų. „Vyriausybės vadovą  Andrių Kubilių, nuolat kartojantį, kad ekonominė krizė Lietuvoje jau įveikta, raginome atsižvelgti į esamą situaciją ir padidinti ugniagesiams – gelbėtojams finansavimą“, - teigia V. Žiemelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas išplatino viešą pranešimą „Mes prieš totalinį sekimą, bet už veiksmingas kovos su nusikalstamumu priemones“. Toks A.Anušausko pareiškimas, kad Lietuvoje nėra jokio masiško slaptų piliečių duomenų rinkimo, neatitinka tikrovės.

Seimui pritrūko balsų pritarti Krikščionių partijos frakcijos seniūno V. Žiemelio pasiūlytai rezoliucijai dėl minimalios algos (MMA) didinimo. Susilaikius trečdaliui salėje buvusių parlamentarų ir sprendžiant, ar atiduoti rezoliuciją tobulinimui, balsai pasiskirstė vienodai ir parlamentarams teko balsuoti dar kartą. Vos vieno balso persvara – 59 balsais „už" ir 58 „prieš“ Seimas grąžino rezoliuciją tobulinti.

Vyriausybei siūloma šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų. Ketvirtadienį tai numatantį Seimo rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ ketina pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Vyriausybė neatsakingai ramino visuomenę, teigdama, kad Baltarusija nestatys atominės elektrinės (AE), o spaudoje pasirodančios žinios apie šį Baltarusijos ketinimą tėra tik politinis žaidimas. „Labai gaila, kad  atsakingi  už šią sritį Vyriausybės nariai net nežinojo, kad šalia Lietuvos sostinės Baltarusijoje ne tik planuojama statyti atominė elektrinė, bet jau pradėti ir realūs darbai“, - teigia Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žemelis.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Agonija politikos užribyje“. Užmarštin grimztančios politinės partijos ir jų lyderiai nepraranda vilties prisikelti.

Seimo Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją, siekdama išsiaiškinti, ar Europos Sąjungos (ES) ir kitų paramos šaltinių bei valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal paskirtį, o laikinai laisvos fondų lėšos bankuose laikomos be žalos iždui. Pasak frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio, iki šiol neaišku, kokiu pagrindu ir kokios naudos siekdama Aplinkos ministerija pervedė Būsto renovavimo programai skirtus 516 mln. litų į Liuksemburgo banką.

Naujai paskirtas ūkio ministras Rimantas Žylius viešai prisipažino apie suplanuotą pasitraukimą iš Lietuvos, kai po pusantrų metų pasibaigs šio Seimo kadencija. „Toks pareiškimas, kaip ir Vyriausybės vadovo skyrimas į aukštas pareigas asmens, neketinančio gyveni Lietuvoje, manau, skatina emigraciją, didina žmonių nepasitikėjimą dėl Lietuvos ateities ir, manau, daro nemenką žalą pačios valstybės autoritetui.

„Ūkio ministras Dainius Kreivys turi pasitikrinti sveikatą" - teigia verslininkas Gediminas Žiemelis, reaguodamas į ministro platinamą dokumentą, neva, demaskuojantį korupciją. „Kadangi ministras neturi 170 mln. litų turto, tai iš asmeninių lėšų apmokėsiu tyrimus ir testus pačioje geriausioje pasaulio klinikoje , kad D. Kreiviui pilnai patikrintų psichinę būklę. Po tyrimo išvadų išsakysiu poziciją del jo kliedesių.

„Avia Solutions Group“ įsitvirtina Rusijos rinkoje. Grupės bendrovę „FL Technics“ vienas įtakingiausių Rusijos aviacijos portalų aviaport.ru įvertino už veiklą orlaivių techninio aptarnavimo srityje. „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis pripažintas šio sektoriaus 2010 metų asmenybe. Jis papasakojo apie bendrovės veiklą Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse.

Seimo Krikščionių partijos frakcija pritaria siūlymams surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Kaip teigia frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, dabartinė valdžia nesusidoroja su jai keliamais uždaviniais ir dar labiau stumia valstybę į ekonominę duobę. „Nėra išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti didžiulį šalies ūkio nuosmukį ir nedarbo augimą, katastrofišką darbščiausių piliečių emigraciją ar visagalę korupciją.

Krikščionių partijos atstovas Seime Vidmantas Žiemelis, siūlantis religinėms bendruomenėms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų, nebijo kaltinimų klerikalizmo skatinimu. V. Žiemelis prieš kelias dienas įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Šiuo metu gyventojai turi teisę pasirinktai įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, skirti 2 proc. savo GPM.

Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams siūloma mokėti 85 procentus vidutinio jų darbo užmokesčio. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Vidaus tarnybos statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Šias pataisas palaikė 74 Seimo nariai, 15 susilaikė, niekas nebalsavo prieš.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame teisminiame posėdyje nagrinės, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų dėl apkaltos šiems Seimo nariams išvadose, neprieštarauja Konstitucijai. Su paklausimais į KT du kartus kreipėsi Seimas. Rugsėjo 7–osios KT sprendimu abu Seimo paklausimai sujungti į vieną bylą.

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

Latvijos bendrovė „airBaltic“, nepaneigusi žinių apie patirtą šimtamilijoninį nuostolį 2008 m., tikėtina, paramos savo veiklai stengiasi gauti Lietuvoje. Tokią išvadą daro Lietuvos skrydžių bendrovės „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis. „Smarkiai kritus keleivių srautui iš Latvijos, „airBaltic“ be Lietuvos keleivių neišgyvens – tai rodo ir kompanijos patiriami finansiniai rezultatai.

Lietuvos oro linijų bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai paaiškėjusi katastrofiškai prasta Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ finansinė padėtis kelia labai rimtą grėsmę viso Baltijos šalių regiono aviacijos likimui. Paaiškėjo, kad Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, kurią dėl galimo dempingo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra padavusi į teismą, praėjusiais metais patyrė šimtamilijoninius nuostolius.

Lietuvos Vyriausybei atmetus finansines Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir Rygos oro uosto pretenzijas kaip nepagrįstas, oro linijų „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkai priėmė sprendimą atnaujinti šiuo metu sustabdytą nacionalinės skrydžių bendrovės veiklą po to, kai bus laimėta byla prieš „airBaltic“ ir Rygos oro uostą. Iš prisiteistos 200 mln. litų sumos akcininkai nutarė atsisakyti ne tik 48,5 mln.

Lietuvos turtingiausiųjų piniginės tuštėja ne lėčiau nei paprastų mirtingųjų. Skirtumas tas, kad finansų krizė jiems atsiėjo ne šimtą ar tūkstantį, o milijonus litų. Kaip rašo "Vilniaus diena", ilgą laiką turtingiausių šalies žmonių trejetuke buvęs koncerno "MG Baltic" vadovas Darius Mockus šiemet tikriausiai atsidurs daug žemesnėje sąrašo vietoje. Bent toks įspūdis susidaro iš jam priklausančių įmonių akcijų kurso, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso ir bendrovių vertė.

Investicinė bendrovė „ŽIA valda“ nusprendė atšaukti savo atstovą Gediminą Žiemelį iš AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininko pareigų, rašoma bendrovės pranešime. Tokį sprendimą  „ŽIA valda“ priėmė po to, kai investicinei bendrovei nepavyko pasididinti savo turimo paketo iki 40 proc., šiuo metu ji valdo 31 proc. „Agrowill Group“ akcijų. Šiandien G.Žiemelis „Agrowill Group“ stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Bankrutavusios skrydžių bendrovės „flyLAL Lithuanian Airlines“ („flyLAL“) lėktuvai, kuriuos įmonė buvo išsinuomojusi iš skirtingų kompanijų, surado naujus šeimininkus. Dalį lėktuvų skrydžių bendrovei „flyLAL“ nuomojo bendrovė „Avia Asset Management“, priklausanti įmonių grupei „flyLAL Group Services“. Veiklos pradžioje ši kompanija bendrovei „flyLAL“ nuomojo 8, paskui 6, dar vėliau - 3 lėktuvus. Prieš skrydžių bendrovei sustabdant veiklą buvo nuomojami jau tik 2 lėktuvai.

„flyLAL“ akcininkų vardu Gediminas Žiemelis išplatino pranešimą spaudai – atsaką į vasario 14-osios susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio interviu „Lietuvos žinioms“. G. Žiemelis piktinasi ministro išsakytais teiginiais apie „flyLAL“ nesąžiningumą, Vilniaus oro uosto teritorijos privatizaciją ir teigia, kad oro uosto rinkliavos „neigiamai paveikė finansinę įmonės būklę“, bei grasina teismais, jei dabar oro uosto mokesčiai būtų sumažinti.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, laiminami aukščiausios savo vadovybės, tarnauja jau ne valstybės, o privačių bendrovių interesams. Todėl ir dygsta VSD vadovų kotedžai iš valdiškų algų.

Ginčai dėl „flyLAL Airlines“ bankroto aplinkybių nesiliauja. Europarlamentaras Arūnas Degutis, kurį paskandintos kompanijos galva Gediminas Žiemelis kaltina galimai prisidėjus prie bendrovės žlugdymo, vadina jam metamus teiginius vaikiškais. Politiką kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Pasak G. Žiemelio,  dar gerokai iki „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo su Susisiekimo ministerijos valdininkų palaiminimu buvo sudaromi abejotini sandoriai, kaupiamos skolos.

Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus. Dabartinei Lietuvos valdžiai mažiausiai rūpi keblumai, kurių piliečiams ir verslui sukėlė staigus nacionalinės oro bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ licencijos sustabdymas. Taip mano dešimtis milijonų litų į „flyLAL – Lithuanian Airlines“ su partneriais  investavęs  verslininkas G. Žiemelis.

Šią savaitę pasirodžiusiame numeryje - karštojoje temoje Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus. Naujausiame savaitraštyje ir apie panašią situaciją Susisiekimo ministerijos kontroliuojamame Lietuvos radijo ir televizijos centre, kuris taip pat seka bankrutuojančios oro bendrovės „flyLAL“ pėdsakais.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ - avialinijų „flyLAL“ veiklos išskaidymas ir pastarojo pusmečio finansinė veikla verčia galvoti, kad bankrotui buvo ruošiamasi nuo „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo.  Būtent tai praėjusią savaitę aiškinosi susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sudaryta darbo grupė. Ministras žadėjo, jei pateiktos išvados kels bent kiek abejonių skrydžių bendrovės veikla, teisėsaugos institucijoms paves išsiaiškinti, ar jos žlugimas nebuvo surežisuotas.

E. Masiulis atmeta bankroto procedūros prašančios skrydžių bendrovės „flyLAL“ siūlymą spręsti bendrovės problemą valstybės sąskaita. Penktadienį „flyLAL“ pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. „flyLAL“ akcininkas Gediminas Žiemelis pasiūlė valstybei dalyvauti kapitalizuojant bendrovės skolas. Bendrovės niekuo nepadengtos skolos, įvairių šaltinių duomenimis, siekia nuo 90 mln. iki 120 mln. litų.

Investuotoja, su kuria „flyLAL“ derasi dėl akcijų pardavimo yra Šveicarijos įmonė „Swiss Capital group“. Tokias žinias dienraštis „Verslo žinios“ teigia gavęs iš kelių nepriklausomų šaltinių Šveicarijoje. Gediminas Žiemelis, „flyLAL“ akcininkės „ŽIA Valdos“ Plėtros departamento vadovas, šios informacijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė. „Nekomentuoju“, – teigė jis. Kaip skelbiama „Swiss Capital group“ kompanijos tinklalapyje, ją 1998 m. įkūrė buvę Šveicarijos banko UBS vadovai.

AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydama valstybei už simbolinę 1 lito kainą perimti kontrolinį - 51 proc. - bendrovės akcijų paketą ir kartu įgyvendinti restruktūrizacijos veiksmų planą, kuris leistų nacionalinei aviakompanijai jau 2010 metais pradėti veikti pelningai. Atitinkamas „flyLAL“ siūlymas šiandien, penktadienį, perduotas susisiekimo viceministro Arūno Štaro vadovaujamai darbo grupei civilinės aviacijos plėtros klausimams spręsti.

Prieš pat Kalėdas skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pranešė ne itin šventišką naujieną. Jos abi atšaukia tiesioginius skrydžius net į keletą Europos sostinių. Tarp jų - ir į Europos Sąjungos (ES) „širdį“ Briuselį.

Lietuvos valdininkai ir kiti gyventojai lieka be tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Briuselio. Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ dėl sumažėjusių keleivių srautų tiesiogiai į Briuselį nebeskraidys nuo kitų metų nuo sausio 9-osios, o didžiausia Lietuvoje vietos kapitalo skrydžių bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tiesioginių skrydžių atsisakė nuo žiemos sezono pradžios.

Investicinė bendrovė „ŽIA Valda“ antradienį paskelbė, kad nelistinguos išleidžiamų 367 dienų trukmės diskontuotų vardinių obligacijų emisijos. Taip nuspręsta atsižvelgiant į pasaulinės finansų rinkos krizės padarinius. Obligacijos bus platinamos neviešu būdu.

Investicinė bendrovė „ŽIA Valda“ nekeičia planų išleisti 367 dienų trukmės diskontuotų vardinių obligacijų emisiją. „ŽIA Valda“ obligacijos būtų įtrauktos į OMX NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą.  Šią savaitę Vertybinių popierių komisija atidėjo investicinės bendrovės „ŽIA Valda“ skolos vertybinių popierių prospekto tvirtinimą kitam posėdžiui, paprašydama pateikti papildomos informacijos.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, pasibaigus kadencijai postą užleidęs Audriui Siaurusevičiui, užsiims nauja veikla. Pusmetį turėjęs tėvystės atostogas ir dvi mažametes dukteris prižiūrėjęs 46 metų K.Petrauskis nuo pirmadienio pradės dirbti investicinei bendrovei „ŽIA valda“ priklausančiame žiniasklaidos holdinge plėtros direktoriaus pavaduotoju.

Dėl netenkinančios Rygos valstybinio oro uosto politikos Lietuvos aviakompanija „FlyLAL“ nuo spalio 26 dienos nutrauks reisus iš Rygos oro uosto. „Prasidėjus žiemos sezonui, mes iš Rygos oro uosto nebeskraidysim. Dėl dabartinės oro uosto nuolaidų politikos mes nematome ekonominio pagrindo grįžti į Latviją, iki šis klausimas nebus išspręstas“, - Latvijos laikraščiui „Dienas biznes“ sakė „FlyLAL" vadovas Gediminas Žiemelis.

Lietuvos oro bendrovė „flyLAL“ teigia, jog dėl iškreiptos oro transporto rinkos patyrė nuostolių, tad žalos atlyginimo siekia per teismą. Vilniaus apygardos teismo nutarimas areštuoti Latvijos kompanijos „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą vakar sukėlė ant kojų ir abiejų šalių susisiekimo ministrus. Ieškinys gali siekti 500 mln. litų. Bendrovė „flyLAL“ tvirtina nuo 2004-ųjų patyrusi beveik 200 mln.

Lietuviško kapitalo investicijų bendrovė „ŽIA valda“ iš uždarosios akcinės bendrovės pertvarkoma į akcinę bendrovę. Juridinis įmonės statusas keičiamas siekiant vykdyti suplanuotus plėtros projektus. „ŽIA valdos“ tapimas akcine bendrove – kryptingas žingsnis, – teigė Gediminas Žiemelis, „ŽIA valda“ Plėtros departamento direktorius ir partneris.

„flyLAL“ artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos „airBaltic“ veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje. Oro bendrovė „flyLAL“ savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ sąžiningo dalyvavimo rinkoje.

Po kelerius metus trukusių ginčų privataus kapitalo aviacijos verslo grupė „flyLAL Group“ gavo preliminarų valdžios sutikimą tarptautiniame Vilniaus oro uoste statyti keleivių terminalą. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas trečiadienį pritarė naujo keleivių terminalo Vilniaus oro uoste statybai. Tam dar reikės pakeisti šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos dabar į strateginius objektus neįleidžiamas privatus kapitalas. „Jie („flyLAL“ - BNS) turi savo žemę.

Vyriausybės strateginio planavimo komitetas trečiadienį svarstys klausimą dėl privataus keleivių terminalo Vilniaus oro uoste ekonominės naudos. Tokį terminalą nori statyti oro bendrovė „flyLAL“. Vilniaus oro uosto administracija pagaliau pasirašė sutartį su viena „flyLAL Group“ bendrovių dėl dviejų hektarų žemės nuomos po jos valdomais pastatais oro uosto teritorijoje. Ši sutartis - pirmasis žingsnis, atveriantis kelią privataus oro keleivių terminalo statyboms.

Savaitraščio „Veidas“ sudaromame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis trejetukas nesikeičia. Tuo tarpu trisdešimtuke atsirado kelios naujos pavardės. Sąrašo lyderiai išlieka vis tie patys, tik pirmieji du susikeitė vietomis: pernai antrasis buvęs pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų, pakilo į pirmą vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd.

Lietuvos verslininkai linkę, kad šalies partijas remtų valstybė. „Verslo žinių“ kalbintų verslininkų nuomonės dėl partijų rėmimo skiriasi: vieni griežtai atsisako remti politikus, kiti tai daro visuomet, treti galutinio sprendimo tikina dar nepriėmę. „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis tvirtino negalintis pasakyti, ar koncernas rems politikus per šių metų Seimo rinkimus. „Negaliu pasakyti nei taip, nei ne, nes dar per anksti“, - sakė jis.

Keliose Lietuvos įmonėse su didesniu nei įprasta nerimu stebimas prasidėjęs Kosovo pripažinimo procesas ir Serbijos reakcija.Lietuvos verslininkai sako puikiai suprantantys investavę didesnės rizikos regione, tačiau viliasi, kad nugalės pačių serbų apsisprendimas sukti vieningos Europos keliu, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.„Pokyčiai negrįžtami, bent jau pasirinkta kryptis, bet, be abejo, šiek tiek baugu, nes dar sunku įvertinti, kiek tie neramumai turės įtakos Serbijos vidaus gyvenimui, ver...

Valstybė gerokai pavėlavo pagaliau sudariusi tinkamo parduoti nekilnojamojo turto sąrašą, "Verslo žiniose" rašo Teresė Staniulytė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinką ištikusį sąstingį ar „kainų korekciją“, to turto įvertinimas gali būti gerokai perdėtas, vargu ar per kelerius artimiausius metus jis brangs. Tad gali atsitikti taip, kad brangiai investavusiai į savo poreikių atnaujinimą valstybei teks gana pigiai atsikratyti tų poreikių neatitinkančio turto.