gediminas navaitis

Sekmadienį laidoje Sveikata.lt vėl nagrinėjame mums visiems svarbias ir aktualias temas. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama svečius atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kas yra stresas bei kaip su juo kovoti, taip pat išgirsime apie pakankamai naują ir inovatyvų būdą gydytis žarnyno ligas.

Sekmadienį laidoje Sveikata.lt vėl nagrinėsime mums visiems svarbias ir aktualias temas. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama svečius atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kas yra stresas bei kaip su juo kovoti, taip pat išgirsime apie pakankamai naują ir inovatyvų būdą gydytis žarnyno ligas.  Stresas – kiekvieno mūsų kasdieninis palydovas. Negebant suvaldyti savo emocijų bei nusiraminti, galima rimtai pakenkti savo sveikatai.

Seimo rinkimai – vos po keturių mėnesių. O po jų parlamente gali atsirasti ir visiškai naujų veidų. Tautos išrinktaisiais panoro tapti ir sporto čempionai, ir ekonomistai, ir medikai. Vieni tikina panorę pokyčių asmeniniame gyvenime, kitus galiausiai įkalbėjo politikos senbuviai, dar kiti neslepia nelabai ir įsivaizduojantys, ką reiškia dirbti parlamente.

Norite daugiau atostogų – meskite rūkyti. Tokį pasiūlymą savo darbuotojams sugalvojo viena sostinės įmonė. Verslininkai paskaičiavo, kad per metus darbuotojai daugiau nei mėnesį praleidžia traukdami cigaretes. Dėl to nuspręsta padaryti visiems naudingus mainus: darbuotojas meta rūkyti, o vadovas jam dovanoja laisvadienį. Lietuvoje dirbantis pardavimų vadybininkas ispanas Alberto rūkė 4-erius metus. Tačiau žalingas įprotis – jau praeitis.

Ką darytumėte, jeigu laimėtumėte milijoną eurų? Tokia pikantiška apklausa atskleidė, kad laimėję krūvą pinigų lietuviai elgtųsi labai skirtingai. Vieni milžiniškus pinigus skirtų kelionėms, antri – taupytų, o treti padėtų beglobiams gyvūnams ar net mokytojams. Tyrimas parodė, ir kokią dalį pinigų tautiečiai atsidėtų juodai dienai. Prabangus būstas, brangios kelionės, automobiliai – ir tai tik keletas idėjų, ką tautiečiai veiktų laimėję milijoną eurų. „Beglobiams gyvūnams teikčiau pagalbą.

Po Lietuvą apskriejusios žinios apie vaikus tvirkinusį plačiai žinomą pramogų ir sporto pasaulio atstovo sulaikymą, profesorius psichologas Gediminas Navaitis įvardijo priežastis, kurios galėjo nulemti mažamečių ir paauglių pasitikėjimą įtariamuoju V.U.  Jis įsitikinęs, kad tas faktorius, jog įtariamas tvirkintojas yra atpažįstamas ir plačiai žinomas veikėjas, galėjo būti lemiamas faktorius paaugliams, kurie buvo jo vienokiu ar kitokiu būdu suviliojami.

Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lukiškių kalėjime numatomos vestuvės. Skelbta, kad tuoktis sugalvojo už dvigubą žmogžudystę teistas Nerijus Kalaušis su keturmečio Matuko motina Monika Kaziukaityte. Vakar žiniasklaidoje pasirodė kita žinutė, kurioje N.Kalaušis paneigė šią informaciją teigdamas, kad nenori turėti nieko bendro su minėta asmenybe.  Ši pirminė informacija apie galimas tuoktuves bei N.Kalaušio paneigimas sukrėtė tūkstančius lietuvių.

Vis daugiau lietuvių prieš tuokiantis ar amžiną meilę jau prisiekus sudaryti vedybų sutartis. Jie laužo stereotipus, kad tokios sutartys taikomos tik santuokoms iš išskaičiavimo. Advokatai ir psichologai vardija tokių finansinių susitarimų pliusus, kurių vienas – lengvesnės skyrybos. Statistika rodo, kad Lietuvoje sudaroma vis daugiau santuokų.

Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupė, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“, pristatė tyrimą, kuriuo pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai, kurie palyginti su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK). Internete lošiama vis dažniau „Turime tyrimų nagrinėjančių patologinius lošėjus ir jų situaciją. Tačiau tai itin menka lošėjų dalis. Tuo metu apie laisvalaikio lošėjus beveik nieko nežinome.

„Jau beveik savaitė, kai persukome laikrodžius, tačiau dar vis neįeinu į naujas vėžes. Tenka anksčiau keltis, nors dar norisi miego, anksčiau išvesti šunį, nors jis irgi dar norėtų pasnausti, anksčiau pusryčiauti ir pietauti, nors dar nesinori valgyti, tenka anksčiau važiuoti į darbą ir namo… Užtat kavą maukiu kone litrais… Ką apie laiko sukiojimo poveikį mano psichologas? Kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo?“ – klausia skaitytoja Margarita.

„Sueina metai, kai dirba dabartinė Vyriausybė. Kaip mūsų politikus galėtų apibūdinti psichologas?“ – klausia Rimantas. Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis. Vertinant politikus, prasminga remtis negausiais moksliniais tyrimais. Pasak mokslininko H.D.Laswello, labiausiai paplitę politikų tipai yra šie: agitatorius, teoretikas ir administratorius.

Naktis iš antradienio į trečiadienį Kaune paženklinta krauju. Nuo policijos pareigūnų milžinišku greičiu spruko automobilis su penkiais žmonėmis. Jaunų žmonių kelionė baigėsi tragiškai - įsirėžus į stulpą, vietoje žuvo 3 žmonės, dar 2 paguldyti į ligoninę. Dar viena skaudi žinia: tarp žuvusiųjų - šešių vaikų mama.

„Masinė pirkimo karštinė praeis, tačiau kai kurie žmonės turi įprotį nuolat ką nors pirkti, nesvarbu, reikia ar nereikia. O paskui skundžiasi, kad ir namai užversti nereikalingais daiktasi, ir pinigai paleisti vėjais. Deja, taip kartais elgiasi ir mano vyro mama. Gal toks potraukis pirkti – liga?“ – teiraujasi Vilija Jankauskienė iš Tauragės r. Atsako psichologas Gediminas Navaitis.

Prieššventinį pirkimo „vajų“ šmaikštūs žmonės jau senokai pakrikštijo kalėdų karštine, kuri tarsi gripo epidemija kasmet apima visą šalį. Prekybininkai tam ruošiasi iš anksto. O mes, pirkėjai, lentynose ieškodami įdomesnės ir geidžiamesnės dovanos Petriukui, Sigutei ar Tomukui, šį tą prarandame.

„Baimę yra patyrę visi. Ji laikoma pavojingiausia iš emocijų, nes stipriai išgąsdintas žmogus ar gyvūnas iš baimės gali net mirti. Ar iš tiesų baimė yra vien blogis? Galbūt ji kaip tik yra ženklas, kad reikia saugotis pavojaus, keisti mąstymą, elgesį?“ – klausia Virgailė. Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. „Daugiausia prisibaiminame ne dėl to, kas atsitiko, bet dėl to, kas galėjo atsitikti“, – sakė JAV prezidentas Tomas Jeffersonas.

„Pastaruoju metu visuomenėje daug triukšmo dėl seksualinės prievartos. Kaip šią situaciją vertina psichologai?“– klausia Janina. Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. Pasak seksologo Simono Fišbacho, agresyvumu sekse vadinami du skirtingi reiškiniai. Vienu atveju tai veiksmai, dėl kurių nors ir nesusitarta, bet kurių priimtinumo ribos žinomos abiem partneriams. Kitu atveju tai agresyvumas, kuriuo siekiama pakenkti žmogui, laikomam priešininku.

Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie tėvų užfiksuotus įtartinus asmenis prie mokyklų. Informacija apie paskutinįjį užfiksuota dar vakar Riešėje (Vilniaus r.). Verta paminėti, kad prie Riešės gimnazijos jau tris kartus pastebėti įtartini asmenys. Dar spalio mėnesį tykojo pusnuogis vyras automobilyje, demonstravęs nuogybes vaikams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius patvirtino, kad dėl šio incidento vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Spalio 15-osios vakarą Lietuvą sukrėtė baisi nelaimė. Vilniuje nuo Karaliaus Mindaugo tilto į Nerį nušoko moteris. Baisiausia šioje situacijoje yra tai, kad tragedija įvyko jos 12-metės dukros akivaizdoje.  Sekmadienio vakarą buvo pranešta, kad 12-metė mergaitė, kurios akivaizdoje mama šoko į upę, perduota artimųjų globai.

„Yra toks posakis: pirmąją gyvenimo pusę mums gadina tėvai, o antrąją – vaikai. Kokių emocijų gauname daugiau iš vaikų – teigiamų ar neigiamų?“ – klausia Mingailė iš Panevėžio. Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius, dr.Gediminas Navaitis Į pažinčių tarnybas besikreipiantys vaikinai vardindami savybes, kuriomis turi pasižymėti merginos, mini – nuoširdumą, draugiškumą, humoro jausmą ir, aišku, dailią išvaizdą. O tai, jog ji turėtų tapti gera motina, prisimena vos keletas.

„Vyras ir moteris nuolat susitinka darbe, jie kalbasi apie tai, kas abiem svarbu, kuria bendrus planus ir drauge juos įgyvendina, jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio. Kaip juos vadinti – įsimylėjėliais, jauna šeima, o gal bendradarbiais? Toleruoti ar ne tokį ryšį darbe?“– klausia darbdavys Zenonas iš Kauno. Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad svarbu būti pirmūnu ne mokykloje, o gyvenime. Ekspertų teigimu, šiandien itin svarbiomis tapo lyderio savybės – profesionalumas, sugebėjimas įkvėpti, užtikrintumas ar charizma. Anot jų, būtent jos užtikrins sėkmingą profesinį ir socialinį gyvenimą ateityje, todėl jas būtina ugdyti dar nuo mažens. „Lyderio savybių lavinimas yra būtinas, nes po truputį skatina pasitikėjimą pasauliu, o tai leidžia aktyviau skleistis visiems lyderystei priskiriamiems įgūdžiams.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

„Ištikimybė vienam žmogui arba monogamijos principas per visą žmonijos kultūrą buvo nuolat pajuokiamas ir kritikuojamas, tačiau net ir tie, kurie jį kritikuoja ar yra linkę į neištikimybę, visgi pripažįsta, kad tai yra tobuliausias variantas.” - teigia psichologas, šeimos konsultantas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis. Monogamija – sėkmingos bendruomenės bruožas Dažnai girdime nuomonę, kad monogamija yra nenatūralus reiškinys.

Klaipėdoje per mėnesį radus jau antrą motinos paliktą kūdikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Danutė Umbrasienė tv3.lt penktadienį sakė, kad kartais kūdikius gyvybės langeliuose palikusios mamos persigalvoja ir nutaria juos susigrąžinti. Anot jos, per 2011-2014 metus tai pavyko padaryti keturioms mamoms. „Tai nėra dažni atvejai.

 Lietuvoje savo darbu nepatenkinti beveik trečdalis gyventojų, o maždaug pusė jų – darbe patiria stresą. Teigiama, kad dėl to žmonės dažniau griebiasi stikliuko. Tačiau visai kitokią išeitį siūlo psichologas Gediminas Navaitis. Pasak jo, jei streso darbe nepavyksta įveikti, tokį darbą reikia paprasčiausiai mesti. „Jei darbas pradeda naikinti visas kitas galimybes, jei žmogus nebesugeba džiaugtis, ilsėtis, mylėti, tada jam reikia galvoti, ką daryti su savo darbu“, – įsitikinęs G. Navaitis.

„Esu 30 metų moteris, turinti 7 metų vaiką. Gyvenu nedideliame miestelyje, todėl slepiu savo problemą, nes gėda: kenčiu psichologinį ir fizinį savo vyro smurtą. Padėkite, nes nežinau, kur kreiptis“, – klausia Aldona iš Kretingos r. Pataria Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedros doc. dr. Gediminas Navaitis. „Pirmas dalykas, kurį norėčiau pastebėti: nėra taip, kad mažesniuose miesteliuose neįmanoma sulaukti konsultacijos.

 Kadangi Justinos nurodytos problemos iš tikro skaudžios ir asmeniškos, jos laiškas nepateikiamas. Su Justina buvo susitikta betarpiškai. Tačiau atsakymas į jos laišką gali būti svarbus daugeliui skaitančių „Darnios poros“ žurnalą ir Balsas.lt. Kodėl Jums siūlyčiau susitikti su psichologu ar psichoterapeutu asmeniškai Mums rašo daug žmonių. Kartais parašoma apie iš tikro labai rimtas psichologines problemas. Tokias kaip Jūsų. Ir prašoma konsultacijos internetu.

Laisvoji banga „Akivaizdžiai matosi, kad žmogus turi didelių problemų ir nežino, kaip jas spręsti. Keldamas konfliktą jis stengiasi pakeisti situaciją, sukurti naują padėtį, kurioje galbūt gali atsirasti naujų galimybių“, – radijui „Laisvoji banga“ sakė psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis, knygos „Politikų psichologija“ autorius, komentuodamas Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho užgaulius pasisakymus premjero Algirdo Butkevičiaus adresu.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt „Iškraipymas dažniausiai priskiriamas prie blogo elgesio ir tai yra blogiau nei nutylėjimas“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ melo formas išskyrė psichologas Gediminas Navaitis. Jo teigimu, subtiliausia melo forma – pasakyti tiesą taip, kad ja nepatikėtų. G. Navaitis pasakoja, kad Melagių dienos tradicija yra tikrai sena ir atėjusi iš Senovės Romos imperijos, dievo Januso, kuris turėjo du veidus: vieną – teisingą, kitą – neteisingą.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Maždaug trisdešimt penkerių, išsilavinusios, padariusios karjerą, galbūt neblogai uždirbančios ir gyvenančios provincijoje – tokios vienišos moters galimybės sukurti šeimą pastebimai mažėja, tvirtina psichologas Gediminas Navaitis. Statistikos duomenimis, šiais metais Lietuvoje 1000 vyrų teko 1171 moteris. O kai kuriuose miestuose ši disproporcija tarp moterų ir vyrų yra dar didesnė. Pavyzdžiui, Kaune 1000 vyrų tenka 1269 moterys.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo. Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Jokiai Seimo frakcijai nepriklausančių parlamentarų skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Tokių - net 18. Nuo politinių partijų panorę atsiriboti politikai, matyt, taip plaunasi suteptus mundurus ir ramiai laukia rinkimų, rašo „Kauno diena“. Iš visur bėgančių ir perbėgančių stotele yra tapusi Mišri Seimo narių grupė - "beduinais" pramintų šios grupės narių - vis daugiau. Mišrioje Seimo narių grupėje glaudžiasi ir nuskriaustieji, ir bėgliai, ir jokiai partijai netinkančios asmenybės.

Seimui siūloma įstatymu reglamentuoti Psichoterapijos praktiką. Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo narys Gediminas Navaitis siūlo jame nustatyti psichoterapeutų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat Lietuvos psichoterapijos draugijos funkcijas, valdymo bei veiklos ypatumus.

Jei lietuvių paklaustume, ko reikėtų, kad jie taptų laimingesni, didžioji dalis pirmiausia paminėtų pinigus. Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamą laimės ekonomiką – keistai skambančią ekonomikos mokslų kryptį – bando išmatuoti laimingą visuomenę. Skaičiavimai rodo, kad laimės jausmas yra susijęs su pajamų gavimu iki tam tikros ribos. Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleidžia, kokia yra riba, kuri patenkintų statistinį lietuvį.

Paklausus, koks yra tikras lietuviškas mentalitetas, atsakyti vienareikšmiškai neįmanoma. Visų pirma vertėtų įsigilinti į tai, kas mentalitetas yra apskritai? Filosofas Romualdas Ozolas mentalitetą apibrėžia kaip istoriškai susiklosčiusį tautos tikrovės suvokimo būdą, supratimo sugebėjimą. Stereotipai apie lietuvius Psichoterapeutas ir Seimo narys Gediminas Navaitis patikino, kad lietuviškas mentalitetas remiasi stereotipų kartojimu, kurie turėtų palaikyti tautos tapatybę.

Po metų vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose nedalyvaus tik labai nedidelė dalis dabartinio parlamento narių. Absoliuti dauguma parlamentarų nenori atsisakyti savo vietų Seime ir ketina siekti būti perrinkti kitai kadencijai. Politinės partijos ir pavieniai kandidatai jau pradeda rimtai planuoti savo dalyvavimą kitų metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes iki oficialaus kandidatų iškėlimo laikotarpio lieka ne tiek daug laiko – vos devyni dešimt mėnesių.

Seimo narys Gediminas Navaitis ragina, kad Lietuvoje parduodamoms elektroninėms knygoms, kaip ir spausdintiems popieriniams leidiniams, taip pat būtų taikoma Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Antradienį Seime parlamentaras įregistravo PVM įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma 9 procentų PVM tarifą taikyti knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, įskaitant ir elektronines knygas.

Lietuvą vis krečia skandalai dėl kraujo. Įstaigos, atsakingos už jo tiekimą, skundžia viena kitą, pasipila kreipimaisi į prokuratūrą, žarstomi kaltinimai dėl nekokybiško kraujo. Šią vasarą kilo skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC), neva tiekiančio ligoninėms nekokybišką kraują. Būtent vasarą, kai didėja traumų, avarijų, nelaimingų atsitikimų, donorų kraujas tampa gyvybiškai reikalingas.

Šį ketvirtadienį laida „Valanda su Rūta“ prasidės neįprasta istorija: surakintą grandine paauglę patėvis keletą parų laikė įkalinęs namuose. Gal būtų laikęs ir ilgiau, pririštą prie grandinės, bet mergaitei pavyko pabėgti. Laidoje dalyvaujanti šešiolikmetės mergaitės motina ir patėvis atskleis kitą šios istorijos pusę. „Ką man reikėjo daryti, jei podukra bėgo iš namų, vogė pinigus, telefonus iš nepažįstamų vyriškių?“ – klaus mergaitės patėvis.

Tabako gaminiais siūloma prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Tokias Tabako kontrolės įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis. Projekto iniciatorius siekia apriboti tabako gaminių prieinamumą, sumažinti tabako gaminių vartojimą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma už verslo liudijimus atsiskaityti per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos. Šiuo metu fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas prieš išduodant verslo liudijimą. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dydį už atskiras veiklos rūšis nustato savivaldybės taryba. "Lietuvoje dėl ekonominio sunkmečio gyventojams tapo itin sunku rasti darbą.

Siūloma padvigubinti pinigines baudas žolės degintojams. Tai numatančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis. Jeigu Seimas pritartų, sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtrauktų baudą piliečiams nuo 200 iki 1600 litų ir pareigūnams - nuo 400 iki 2000 litų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis siūlo pratęsti lengvatinio PVM tarifo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms galiojimą tol, kol bus pradėtos kompensuoti sumažintos socialinės išmokos. Tai numatyta parlamentaro įregistruotose Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisose. G. Navaitis mano, kad tai padės spręsti sunkmečio ekonomines problemas sunkiau besiverčiantiems Lietuvos piliečiams.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis siūlo lengvatinį PVM tarifą šildymui pratęsti, kol bus pradėtos kompensuoti sumažintos socialinės išmokos, o PVM lengvatą taikyti ne tik daugiabučių namų šildymui, bet ir patalpų šildymui naudojant malkas, briketus, dujas, anglis ar elektros energiją. Tai numatyta parlamentaro pirmadienį įregistruotose Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisose.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis sumažintas socialines išmokas siūlo laikyti valstybės pasiskolintomis lėšomis ir už jas mokėti palūkanas. Tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. "Valstybė, priverstinai pasiskolinusi iš gyventojų pinigus, privalo mokėti mokestį už naudojimąsi jais. Nuosavybės apsauga yra svarbi pasitikėjimo valstybe prielaida.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žymėti genetiškai modifikuotus maisto produktus ir valgiaraščiuose. Šiuo metu privalomai turi būti ženklinami tie maisto produktai, kuriuose genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) yra daugiau kaip 0,9 procento. Tačiau viešojo maitinimo įstaigos neprivalo žymėti patiekalo, kuris buvo pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis žada pasirūpinti, kad muziejai įsileistų lankytojus nemokamai apžiūrėti ekspozicijas. Kultūros ministro įsakymas numato lengvatas muziejų lankymui tam tikromis dienomis, tačiau paaiškėjo, kad kai kurie muziejai šios tvarkos nebesilaiko ir nemokamai lankytojų neįsileidžia, praneša Lietuvos radijas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis siūlo taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokias Pelno mokesčio įstatymo pataisas jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. "Daugelyje ES šalių, pavyzdžiui, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, energijos gamyba skatinama mokestinėmis priemonėmis. Lietuvai derėtų sekti jų pavyzdžiu.