gediminas kirkilas

Ko buvo labiausiai bijota, tas po truputį ir vyksta. Siūlyta mokesčių reforma transformuojasi į nežinia ką, kai dalims pritariama, o dalims ne. Taip nuspręsta komitete apmokestinti didesnes pajamas.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatyti kompromisiniai Vyriausybės siūlymai apie kuriuos vakar pranešė Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikus Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, tiek jos šalininkai, tiek priešininkai parlamente neabejoja – diskusijos bus aštrios. Didžiausios Seime valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas įsitikinęs, jog šios kadencijos Seime konvencijos ratifikavimas neįmanomas.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcija Seime siūlo įvesti progresinius mokesčius bei prištarauja Vyriausybės pasiūlymui įvesti „Sodros“ įmokų lubas. „Socdarbiečiai“ siūlo taikyti tris – 19 proc., 21 proc. ir 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, tokiu būdu šalyje mažinant socialinę nelygybę, teigiama LSDDP pranešime.

Tai, kad „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų ir parlamentarą Gediminą Kirkilą sieja meilė tenisui – menka paslaptis. Tačiau saugumo medžiaga ir paties G. Kirkilo liudijimas parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui atskleidžia, kad, naudodamasis bendra aistra, D. Mockus G. Kirkilą spaudė priimti koncernui naudingus sprendimus. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aptariamas koncerno „MG Baltic“ bandymas spausti Ūkio ministeriją priimti įmonei naudingus sprendimus.

Seimo narių pomėgis keliauti už mokesčių mokėtojų pinigus neslopsta. Per pusantrų metų tam parlamentarai išleido jau daugiau kaip 400 tūkstančių eurų. Po kelias dešimtis kartų į komandiruotes vykę seimūnai nesikuklina – aiškina, kad geresnių už juos kandidatų tiesiog nėra. Ir giriasi, kokių rezultatų atnešė jų kelionės. Kiti tuo metu rėžia, kad kolegos paprasčiausiai švaisto pinigus. Buvęs konservatorius, dabar „valstietis“ Egidijus Vareikis šią savaitę vyks į komandiruotę į Rygą.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo interesų grupių įtakos parlamentiniams procesams atliekantis Seimo komitetas trečiadienį išsikvietė liudyti ekspremjerus Andrių Kubilių ir Gediminą Kirkilą. Buvę premjerai komitetui teigė liudiję apie energetikos projektus Lietuvoje. Kadangi tyrimo metu aptariami klausimai – valstybės paslaptys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas posėdžiavo už uždarų durų.

Nors ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nemato būtinybės Seimui sudarinėti komisijos tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo, valdantieji vis tiek ketina imtis tyrimo. S. Skvernelis interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė nematantis pagrindo pradėti parlamentinį tyrimą dėl paviešinto D. Grybauskaitės susirašinėjimo su E. Masiuliu.

Lietuvoje minima tarptautinė darbo diena. Iškilmes, kuriose dalyvauja šimtai žmonių, sostinėje tradiciškai ruošia šalies profsąjungos, kurios šiemet valdžios reikalauja europietiškų – didesnių algų. Nors prie šventės organizavimo šiemet po pertraukos tradiciškai prisidėjo ir socialdemokratų partija, naują partiją subūrę Gedimino Kirkilo vedami socdarbiečiai liko už borto. Jie čia nebuvo kviesti.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad „Lietuvos ryto“ paskelbta informacija atskleidžia netoleruotiną prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesį derinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą.

Valdančiosios valstiečių frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad artimiausiu metu bus derinama ir pasirašoma koalicijos sutartis su partiją įregistravusiais Gedimino Kirkilo vadovaujamais „socialdarbiečiais“. Valstiečių lyderis šį pasirašymą vadina labiau formaliu ir tikina, kad jokių prielaidų naujoms sąlygoms ar pozicijoms koalicijos sutartyje atsirasti nėra. „Niekas nebus peržiūrima, turiu omeny, kad kokių nors pasikeitimų nei Seimo vadovybėje, nei Vyriausybėje neturėtų vykti.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad praėjusią savaitę susikūrus Socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) poreikio perskirstyti postus nėra. „Aš manau, kad ne pagrindo, bet poreikio tai daryti (nėra)“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė parlamento vadovas. Jis tvirtino, kad idėja dėl postų perskirstymo iki šeštadienį įvykusio LSDDP steigiamojo suvažiavimo jam nebuvo girdėta.

Į naują Socialdemokratų darbo partiją (LSSDP) besiburiantys buvę socialdemokratai ir „darbiečiai“ sako sieksiantys pasirašyti naują partijų koalicijos sutartį su valdančiąja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Turime įgalioti partijos vadovybę vykdyti konsultacijas, o vėliau ir derybas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tikiuosi, jie sutiks, dėl tarppartinės koalicinės sutarties. Nes dabar turime tik sutartį tarp frakcijų.

Lygiai prieš metus apie naują karjeros posūkį paskelbęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis sako, kad daugiau aiškumo dėl naujo darbo turėtų būti po mėnesio. 2017-ųjų kovo 13 dieną politikas pranešė sulaukęs pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV.

Seimo vicepirmininkui, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovui Gediminui Kirkilui atsisakius komandiruotės į Gruziją teks sumokėti 400 eurų Seimo patirtų išlaidų organizuojant kelionę, skelbia „Lietuvos žinios“. Tai nusprendė Seimo valdyba.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje kol kas lieka dirbti ir partijos nario bilietą turintys parlamentarai, ir palikę socialdemokratus dėl prieš partijos valią pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Iš socialdemokratų partijos (LSDP) gretų pasitraukus įtakingiems senbuviams apie senosios epochos pabaigą prabilęs partijos vadovas Gintautas Paluckas pervertina savo galimybes, mano apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Anot jo, iš partijos išstojusieji veteranai taip pat guodžiasi nepagrįstais lūkesčiais, mat šis atsiskyrimas greičiausiai reiškia jų politinės karjeros saulėlydį.

Ilgai trukęs pasistumdymas tarp Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių ir atskilusių Socialdemokratų frakcijos Seime narių baigėsi – nesulaukę LSDP tarybos sprendimo, partiją savo noru paliko aštuoni socialdemokratai. Paklausti, kas lėmė tokį sprendimą, socdemai teigė taip norėję nebekompromituoti partijos.

Pasitraukus iš partijos aštuoniems ilgamečiams ir įtakingiems socialdemokratams, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog tai reiškia tam tikros epochos pabaigą, tačiau - ne dramą. „Šiandien mūsų bičiulių, turinčių milžinišką patirtį trisdešimt metų partinės narystės stažo, premjero pareigų už nugaros patirtį pasitraukimas taip pat simbolizuoja tam tikros epochos pabaigą.

Aštuoni Seimo socialdemokratų frakcijos nariai, kurių šalinimą iš partijos šeštadienį ketina svarstyti partijos taryba, pareiškė patys pasitraukiantys iš Socialdemokratų partijos gretų. „Šiandien šioje socialdemokratijos menkinimo istorijoje turi būti padėtas taškas. Mes puikiai suvokiame, kad dabartinės vadovybės mums metami nepagrįsti kaltinimai ir įpareigojimai bičiuliams mus šalinti iš partijos gali suskaldyti LSDP.

Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį spręs, ar šalinti iš partijos didžiąją dalį Seimo Socialdemokratų frakcijos narių, nepaklususiusių sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su valstiečiais. „Taryba turės išpainioti visą šitą situaciją ir priimti sprendimą – ar vienokį ar kitokį. Partija negali amžinai murkdytis samprotavimuose ir išvedžiojimuose.

 Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad išsiskyrus partijos ir frakcijos pozicijoms dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje kompromisas vis dar įmanomas – skelbti moratoriumą visiems pastariesiems sprendimams.

Mažiausiai vienuolika Socialdemokratų frakcijos narių parašais įtvirtino paramą koalicijai su valstiečiais. Nors bendrai koalicijai nepritariantieji frakcijos palikti neketina, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis puse lūpų užsiminė, jog esant reikalui priimtų prie valstiečių prisišliejusius socialdemokratus po valstiečių sparneliu.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Nors 42 Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai iš 60 pageidauja palikti valdančiąją koaliciją, partijos ateitis koalicijoje dar neaiški. Lygiai taip pat neaišku, kur dėsis trys socialdemokratų deleguoti ministrai bei keturi Seimo komitetų pirmininkai socialdemokratai. Nors politologai mano, jog ministrams ir komitetų pirmininkams būtų garbinga pasitraukti, galime laukti įvairių scenarijų. LSDP į Vyriausybę yra delegavusi tris ministrus – teisingumo, ūkio ir užsienio reikalų.

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su koalicijos partneriais „valstiečiais“, kad valdančioji dauguma įsipareigotų priimti kelias socdemų iniciatyvas. Jo manymu, tai galėtų paskatinti partiją nuspręsti nesitraukti iš valdančiosios koalicijos. Tokio memorandumo idėją G.Kirkilas pateikė, artėjant rudenį vyksiančiai socialdemokratų tarybai, per kurią partija turėtų nuspręsti, ar trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.

Sekmadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks demokratijos forumas, skirtas Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų solidarumui aptarti. Pasak renginio iniciatorių, bus aptartos nerimą keliančios demokratijos mažėjimo pasaulyje tendencijos, nauji iššūkiai ir transatlantinio bendradarbiavimo ateitis. Numatomos dvi darbo sesijos. Pirmojoje bus aptarti iššūkiai ir grėsmės transatlantinėje erdvėje, taip pat bus ieškoma naujų būdų solidarumui užtikrinti.

„Ji B lygiu kalba angliškai. Su ja niekas nediskutavo ir neklausė, kaip ji kalba, ar ji gebės kalbėti. Čia atsakomybę turėtų prisiimti delegacijos vadovas“, - teigia Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Paaiškėjus, kad nebėra kam iš parlamentarų dalyvauti Jungtinių Tautų renginyje Niujorke, imtasi ieškoti, kas dėl to kaltas. Iš Seimo pasitraukus Gretai Kildišienei, jos vietą kelyje į renginį turėjo užimti partijos kolegė Aušrinė Norkienė.

Lietuvos politinės partijos svarsto paskelbti susitarimą, kuriuo įsipareigotų nepirkti elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės, statomos netoli Lietuvo sienos. Tokią iniciatyvą ketvirtadienį partijų atstovams pristatė užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius. Opozicijos politikai žada prisijungti, bet kartu pabrėžia, jog be kaimyninių šalių paramos nacionalinis susitarimas daug naudos neduos.

Šiandien surengtoje Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės spaudos konferencijoje buvo bandoma žiniasklaidos atstovams atsakyti į svarbiausius klausimus dėl savaitgalį spaudoje pasirodžiusios publikacijos. Joje yra nurodoma, kad Greta Kildišienė naudojasi Ramūno Karbauskio valdomam koncernui "Agrokoncernas" priklausančiu automobiliu.  Tačiau tai nebuvo vienintelis klausimas, kuris visuomenę vertė kiloti antakius.

Lietuva imasi stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis gynybos srityje - šalys rengiasi pasirašyti pirmą susitarimą dėl bendradarbiavimo. Šis susitarimas detaliau apibrėš amerikiečių pajėgų statusą Lietuvoje, nerimaujančioje dėl Rusijos agresijos grėsmės.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius žada pirmadienį paskelbti, kiek dar vadovaus partijai. Savo galimais įpėdiniais jis įvardija Vilniaus vicemerą Gintautą Palucką, Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. „Buvau įvardijęs tris pavardes, aišku, dar buvo gyvas Juras Požela, (liko) Gintautas Paluckas ir Mindaugas Sinkevičius.

Karštas rinkimų vakaras kelia emocijas ir partijų štabuose. Socialdemokratų lyderiai Algirdas Sysas, Juozas Bernatonis ir Gediminas Kirkilas netikėtai buvo užsidarę pasitarimų kambaryje. A. Sysas ir J. Bernatonis patvirtino, kad jiedu ir J. Bernatonis yra derybų grupė partijoje. Kol kas neaišku, ką jie susitarė.  Grįžę į bendrą salę, viešų pasisakymų nepaskelbė. Algirdas Sysas apie pirmuosius rezultatus: „Kol kas čia tik mažų apylinkių duomenys.

Sekmadienį Lietuvos žmonės renka naują valdžią. Dėl rezultatų neramu ir partijų atstovams. Lietuvos teisingumo ministras ir socialdemokratų partijos narys Juozas Bernatonis rinkimų štabe portalui tv3.lt atkskleidė, kad nuotaikos kol kas geros. Į štabą jis atskubėjo iš Karoliniškių rinkimų apygardos. Jo teigimu, piliečių aktyvumas turėtų būti apie 50 proc. Paklaustas, kiek mandatų tikisi pelnyti Seime, sakė: „Ne daugiau 40“. Tokia nuomone pasidalijo ir sekmadienį balsavęs premjeras.

Valdančiųjų frakcijų atstovai trečiadienį ketina palaikyti krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko ir žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės atsakymus į interpeliacijos klausimus. Už nepasitikėjimą ministrais žada balsuoti tik dviejų opozicinių frakcijų – konservatorių ir liberalų – nariai. „Frakcija palaikys ministrus, nes mes galvojame, kad tai yra viso labo propagandinis opozicijos žaidimas.

Kadencijos pradžioje į Vyriausybės programą įrašęs siekį įteisinti originalią pavardžių rašybą, Seimas šį klausimą nukėlė paskutinei sesijai. Keli teismai pastaruoju metu įpareigojo lietuvių asmens dokumentuose įrašyti per santuoką su užsieniečiais gautas pavardes su raide „w“. Tačiau parlamentarai neslepia abejojantys, ar prieš rinkimus tokias taisykles pavyks perkelti į įstatymą.

Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata neturėtų būti taikoma vien mėsai - reikėtų ją taikyti būtiniausių produktų krepšeliui arba mažinti bendrą PVM tarifą. „Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus idėja yra, kad reikia pridėtinės vertės mokestį nuo kitų metų mažinti po vieną procentą kasmet ir sumažinti bendrą pridėtinės vertės mokestį“, - Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų skundai dėl Lietuvos pilietybės neatkūrimo pasiekė Seimą. Artimiausiu metu bent du parlamentiniai komitetai ketina aiškintis, kodėl iš Lietuvos tarpukariu išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. „Norime paklausti, kas iš tikrųjų vyksta, kodėl dabar pradėjo taip negatyviai spręsti tuos klausimus.

Seimas nusiteikęs siųsti Baltarusijai signalą ir informuoti apie Lietuvos valią jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros. Seimas imasi dviejų rezoliucijų dėl Astravo AE galimo pavojaus Lietuvai - 29 parlamentarai ketvirtadienį prieš plenarinio posėdžio pabaigą po pateikimo priėmę svarstyti abu dokumentus, nutarė juos sujungti.

„Tvarka ir teisingumas“ turėtų mąstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, sako „tvarkietis“ Seimo narys Petras Gražulis, socialdemokratams nepritarus parlamentaro Povilo Gylio kandidatūrai į vidaus reikalų ministrus. „Tai tik mano asmeninė pozicija. Mano pozicija, kad reikėtų vis tik mąstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos“, - BNS sekmadienį sakė P.Gražulis. Jis teigė negalintis atsakyti, ar tokios pozicijos laikosi ir partija.

Socialdemokratų valdyba sekmadienį nepritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlomai Povilo Gylio kandidatūrai į vidaus reikalų ministrus, pranešė partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis taip pat sakė, kad pirmadienį premjeras Algirdas Butkevičius teiks dabartinio ministro Sauliaus Skvernelio atstatydinimą prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iš derybų Briuselyje grįžo su susitarimu dėl britų „specialiojo statuto“ Europos Sąjungoje (ES), tačiau kova už Jungtinės Karalystės likimą Bendrijoje tik prasideda, sako Lietuvos politikai.   Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog iš savaitgalį vykusių derybų laimėtojais neišėjo nei britai, nei Europos Sąjunga.

Visada opozicija siekia kaip nors pakenkti valdančiajai daugumai, ypač tokiai daugumai, kurios ir premjeras yra vienas populiariausių lyderių, ir partija pirmauja, „Žinių radijui“ sakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.   „Ar čia sąmokslas, ar ne sąmokslas, bet opozicijas visada siekia sumenkinti valdančiųjų galimybes ir padidinti savo galimybes. <...> Kai nevyksta tikroji diskusija dėl aktualių Lietuvai problemų, lengviausias kelias – opozicijai kaltinti korupcija.

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas abejoja siūlomos radikalios Europos Parlamento rinkimų reformos sėkme. Seimo ERK šiuo klausimu formuos savo poziciją – klausimas dar nepradėtas svarstyti, bet G.Kirkilas neslepia skeptiškai vertinantis iš EP atėjusią iniciatyvą, pabrėždamas, jog pakeitimams nėra pritarusi nei viena juos svarsčiusi valstybė.

Britų planuojamas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) yra didesnis iššūkis nei migracijos krizė, pirmadienį pareiškė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas po susitikimo su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė, įtariama neblaivi sukėlusi avariją, jau seniai turėjo atsistatydinti, mano Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Aišku, reikėjo seniai atsistatydinti ir aš stebiuosi, kad iki šiol ši istorija tęsiasi“, – trečiadienį Žinių radijo laidoje sakė parlamento vicepirmininkas. Pasak jo, susiklosčiusi situacija atskleidžia žemą politinės ir tarnybinės kultūros lygį.

Pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis siūlo Laisvės premiją skirti buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Sergejui Madalovui. „Jeigu žmonės blaškosi, tai vat yra žmogus, kuris savo gyvenimą atidavė ir lemiamu momentu prisiėmė atsakomybę už Lietuvos laisvę“, - BNS penktadienį sakė V.Landsbergis.