gediminas almantas

Kelionių organizatorės „Novaturo“ grupės valdybos pirmininku išrinktas nepriklausomas jos narys Gediminas Almantas.  „Bendrovė pristatė savo augimo strategiją ir išsikėlė ambicingus planus stiprinti lyderystę regione, koncentruojantis į technologinę pažangą, keliautojų patirties gerinimą, tvaresnes keliones ir darbuotojų įsitraukimą. Šios strateginės kryptys ir bus veiklos prioritetai“, – pranešime sakė G. Almantas.

Vilniaus oro uoste antradienį pristatomas keleivių terminalo rekonstrukcijos projektas. Darbų pradžia numatoma vasario viduryje, rekonstrukcija turėtų trukti kelerius metus, teigia bendrovė Lietuvos oro uostai. Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, keleiviai dėl planuojamų darbų nepatirs nepatogumų. „Rekonstrukcija neturės jokios įtakos tam, kaip veikia oro uostas, skrydžiams ar keleivių planams.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai šiemet tikisi aptarnauti beveik 6 mln. keleivių – 13,6 proc. daugiau nei pernai, o skrydžių skaičius turėtų augti daugiau nei 8 procentais. „2018 metais tikimės perlipti 60 tūkst. skrydžių iš visų trijų oro uostų ir, manome, kad skrydžių skaičius turėtų augti daugiau nei 8 proc. Tai atitinka visos Europos aviacijos tendencijas. 2018 metais dar tikimės visiškai priartėti prie 6 mln. keleivių ir pasiekti 5,9 mln.

27–erių metų parlamentaras Virginijus Sinkevičius ruošiasi didžiausiam karjeros šuoliui – jis netrukus turėtų tapti jauniausiu ministru po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Buvę ir esami kolegos jį vadina ambicingu ir energingu politiku, bet kiti perspėja, kad Ūkio ministerijoje koją gali pakišti patirties trūkumas. Skeptikus V. Sinkevičius turės įtikinti, kad menka vadovavimo patirtis netrukdys priimti ryžtingų sprendimų.

 Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas skiriamas priklausomu įmonės valdybos nariu ir palieka vadovo pareigas. Naujojo vadovo atranką vykdys Lietuvos oro uostų savininkė Susisiekimo ministerija. Paskutinė G. Almanto, kaip oro vartų generalinio direktoriaus, darbo diena numatyta kitų metų kovo 1-oji. „Lietuvos oro uostų vadovu dirbau nuo pat šios įmonės atsiradimo pradžios prieš trejus su puse metų.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai liepos mėnesį sulaukė 407,9 tūkst. keleivių - 14 proc. mažiau nei pernai liepą, kai jų buvo 472,5 tūkst. Didžiausios įtakos tam turėjo dėl rekonstrukcijos uždarytas Vilniaus oro uostas. „Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc.

Lietuvoje jau veikia 3 oro uostai, tačiau nė iš vieno iš jų tiesioginiu skrydžiu nepasieksime JAV ar kitų tolimesnių pasaulio kampelių. Didelių galimybių plėsti šiuos oro uostus nėra. Kyla svarstymai, ar Lietuva pasirengusi visiškai naujam, didesniam oro uostui? Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai visos pajėgos mestos į Kauną. Ir nors gali atrodyti, kad Kaunas puikiai susitvarko ir galėtų visą laiką išlikti pagrindiniu oro uostu, galimybių tam taip pat nėra.

Jau šiandien vakare uždaromas ir 35 dienas neveiks Vilniaus oro uostas. Per šį laiką bus rekonstruojamas jo kilimo ir tūpimo takas. Naujovės lauks tiek norinčiųjų aplankyti Vilniaus oro uostą, tiek keliaujančiųjų iš Kauno oro uosto. TV3 studijoje svečiavęsis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas papasakojo kodėl rekonstrukcijai pasirinktas šis laikas, kas tuo metu laukia Vilniaus oro uosto bei ką dabar privalu žinoti keliaujantiesiems.

 2015-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai metai – per 12 mėnesių aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 milijono. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių.

 Vakar (kovo 19 d.) gavus melagingą pranešimą apie Vilniaus oro uoste padėtą sprogmenį, Lietuvos oro uostai imasi skaičiuoti, kokią finansinę žalą patyrė oro uostas, aviakompanijos ir visos oro uoste veiklą vystančios įmonės. Turėdami konkretų žalos įvertinimą, Lietuvos oro uostai reikš ieškinį pranešimo autoriui.

Žinių radijas   Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ teigia, kad Lietuvai padidinus mokesčius Vilniaus ir Kauno oro uostuose, bendrovė svarstytų apie galimybę perkelti skrydžius į kitas šalis. Anot bendrovės komercijos direktoriaus Davido O‘Brieno, kitais metais baigiasi „Ryanair“ sutartis dėl oro uosto mokesčių Lietuvoje. Tuo pat metu jis teigė tikįs, jog pavyks susitarti su Lietuvos oro uostų vadovybe.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 8,9 mln. litų grynojo pelno. Jungtinė įmonė veikti pradėjo tik šių metų liepos mėnesio 1 d., iki tol veiklą vykdė trys atskiros valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. „Rezultatai rodo, kad nuo tada, kai buvo sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės, pasiekėme finansinį stabilumą.

 Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno oro uoste kuriamas aviacijos klasteris. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta šimtai darbo vietų. Susijungus trims Lietuvos oro uostams, Kauno oro uosto pietinėje dalyje nuspręsta kurti aviacijos klasterį. Per kelis etapus numatoma investuoti 75 mln. litų. Pirmasis etapas turėtų prasidėti kitų metų pavasarį. Pirmiesiems darbams Lietuvos oro uostai numatę skirti 11 mln. litų.

Žinių radijas „Lietuvos oro uostų" vadovas Gediminas Almantas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ prognozuoja, kad Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa turės įtakos bilietų kainoms. Anot jo, tai keleiviai pajus artimiausiu metu. Tuo pat metu pašnekovas pabrėžė, kad mūsų šalies oro uostams mažai įtakos turės sprendimas atsisakyti maršrutų per Ukrainos oro erdvę: „Iš principo, tiek, kiek tai susijęs su maršrutais iš Lietuvos oro uostų, mūsų tai neįtakoja arba įtakoja labai minimaliai.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas, duodamas interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“, tvirtino, kad valstybės sprendimas įsileisti į Vilnių pigių skrydžių oro bendroves „Ryanair“ ir „Wizz Air“ buvo klaida. Anot jo, šios bendrovės užsiima tam tikru šantažu ir reikalauja Vilniuje bei Kaune taikyti vienodus įkainius, priešingu atveju grasina pasitraukti iš Kauno. G. Almanto teigimu, toks scenarijus reikštų bankrotą Kauno oro uostui.

Trečiadienį „Wizz Air“ vadovas Józsefas Váradi pristatė dvi naujas oro bendrovės kryptis bei kitus pokyčius, kurie prisidės prie Lietuvos aviacijos ir turizmo augimo. Gąsdinimai nepasitvirtino „Mane kolegos gąsdino sakydami, kad Vilniaus oro uostas yra mirtis oro linijoms, tačiau mes to nepabūgome. Šiandien čia numatome 30 proc. augimą, naują orlaivį bei dvi naujas kryptis“, – kalbėjo „Wizz Air“ vadovas Józsefas Váradi.

Nuo penktadienio, rugsėjo 20 d., „Air Lituanica“ pradeda skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą (angl. Václav Havel Airport Prague), o nuo šeštadienio, rugsėjo 21 d. – į Miuncheno oro uostą. „Iš Vilniaus Prahos kryptimi paskutinį kartą skraidinama buvo prieš pusmetį, o į Miuncheną skrydžiai buvo vykdomi tik 2010 m. vasarą.

Lietuvos tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo konkursą, skelbtą Susisiekimo ministerijos, laimėjo teisininkas Gediminas Almantas, pranešama „Verslo žinių“ tinklalapyje. „Galėčiau patvirtinti, kad kandidatų sąraše po pokalbio buvau pirmas. Oro uosto vadovas formaliai skiriamas susisiekimo ministro įsakymu. Įsakymo dar nemačiau, tad kol kas, mano žiniomis, aš dar ne direktorius", – interviu sakė G. Almantas.