garliava

Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės motinai Laimutei Kedienei keliama dar viena byla. Lietuvos antstolių rūmai už teismo įžeidimą jau nuteistai ir įtariamąja dėl trukdymo antstolei atlikti savo darbą tapusiai L. Kedienei kelia dar vieną bylą. Kauno rajono apylinkės teismui išsiųstas Lietuvos antstolių rūmų ieškinys, kuriame dėl Rūmų dalykinės reputacijos pažeidimo reikalaujama 10 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimui.

Vykdydami teismo sprendimą dėl velionio Drąsiaus Kedžio dukros perdavimo motinai pareigūnai neviršijo įgaliojimų. Tokį nutarimą priėmė Panevėžio apygardos prokuratūra, kuri nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą paimti mažametę globotinę iš Neringos Venckienės.

Vakar, 2012 m. liepos 24 d., buvo išplatintas pareiškimas, jog L. Stankūnaitė didina reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiuo metu L.Stankūnaitė pageidauja daugiau nei pusės milijono litų iš mūsų valstybės. Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą.

Į Panevėžio apygardos prokuratūrą penktadienio rytą atvykusiems kauniečiams Laimutei ir Vytautui Kedžiams pateikti įtarimai dėl trukdymo antstolio veiklai. Tačiau tądien numatytų šios poros apklausų prokurorams teko atsisakyti – jiems buvo pateiktas raštas, kad nuo penktadienio išėjo atostogų Kedžių advokatas – žentas Aidas Venckus. Penktadienį pareigūnams apklausti nepavyko ir Drąsiaus Kedžio tetos Audronės Skučienės – ji faksu atsiuntė raštą, kad gydosi ligoninėje. Neoficialiais lrytas.

Viešos kalbos apie galimą Laimutės Stankūnaitės dukros ir jos senelių susitikimą bent jau kol kas neturi realaus pagrindo. Tą portalui Balsas.lt patvirtino advokatas Gintaras Černiauskas, kuris pridūrė, kad situacija vis dar išlieka gana komplikuota, todėl greitų sprendimų tikėtis neverta. Optimistinės prognozės Vienoje televizijos laidoje buvo teigiama, kad Vytautas ir Laima Kedžiai lankė specialius kursus, kurie buvo skirti paruošti senelius bendrauti su velionio Drąsiaus Kedžio dukra.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas įsitikinęs, kad šiuo metu svarbiausias klausimas – ar galima sukurti Lietuvą iš naujo? O vietoj atsakymo „taip arba ne“, signataras teigia: „Mes privalome!“ Per pokalbį su portalu Balsas.lt R. Ozolas įvertino buvusios teisėjos Neringos Venckienės situaciją bei įžvelgė tam tikrų klaidų, kurios gali atsiliepti tolesnei jos kaip potencialios politikės karjerai.

2012 m. kovo 23 d. antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V. Kondratjevo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite, buvo panaudota prievarta prieš mažametę.

Teisingumo trokštame visada, sąmoningai ir nesąmoningai nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos. Tik ar teisingumas iš viso įmanomas, jeigu nėra pasitikėjimo kitu asmeniu ir iš jo kylančio besąlyginio dalijimosi – t.y. besąlyginės Meilės santykio? Ar galime atpažinti, kas teisinga, o kas ne, jeigu tokių santykių su kitais asmenimis neturime ir todėl negalime pasitikėti nors kelių žmonių nuomone? Turiu tvirtą asmeninę nuomonę, kad yra teisinga ir neteisinga karščiausiais Lietuvos aktualijų klausimais...

Visuomeninė komisija smurtui Garliavoje ištirti savo galutines tyrimo išvadas šiandien, birželio 28-ąją, įteikė Prezidentei. „Manome, kad su mūsų tyrimo rezultatais yra būtina supažindinti Jus, kaip Konstitucijos garantą, nes šioje vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir perdavimo motinai procese veikiant valstybės vardu buvo organizuotai pažeista konstitucinė tvarka. Mūsų nuomone, visa tai apnuogino sistemines mūsų demokratinės valstybės institutų veikimo problemas.

Teisinės neliečiamybės Seimo sprendimu netekusi teisėja Neringa Venckienė jau politikė, o pati istorija turės daugiau padarinių politinei, negu teisinei sistemai, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius. Pasak H. Mickevičiaus, liūdnai Garliavos mergaitės dramoje išgarsėjusi teisėja N. Venckienė kaip pilietė patirs visas standartines baudžiamojo persekiojimo procedūras, tačiau tai neišvengiamai turės politinių padarinių.

Drąsiaus Kedžio tėvai Laimutė ir Vytautas Andrius Kedžiai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydami jiems leisti pasimatyti su gegužės 17-ąją iš jų namų išvežta anūke. Kedžiai pageidauja savo sūnaus ir Laimutės Stankūnaitės dukrą matyti kartą per savaitę po keturias valandas, rašo lrytas.lt.

Į teisėsaugininkų akiratį buvęs užsienio reikalų ministras pateko po įvykių Garliavoje, kai kvietė Drąsiaus Kedžio šalininkus rinktis prie prezidentūros. Antradienį Vilniaus 3-asis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinę bylą, kurioje buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras, profesorius Povilas Gylys kaltinamas surengęs mitingą be savivaldybės leidimo.

Po komisijos posėdžio iš pradžių staiga dingęs, bet vėliau su žiniasklaida sutikęs pabendrauti parlamentaras Evaldas Jurkevičius spindėjo pasitikėjimu savimi. Anot jo, siūlydama teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, komisija priėmė teisingą sprendimą. (Papildyta 10:40 val.) E. Jurkevičius pridūrė, kad komisijos motyvai yra išdėstyti pažymoje: „Ir tas padaryta gana plačiai, nes atsižvelgta į visus siūlymus.

Parlamentaras Saulius Stoma, po gegužės 17 d. įvykių Garliavoje išstojęs iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, traukiasi ir iš jos frakcijos. Jo teigimu, būtų nekorektiška dalyvauti frakcijos veikloje, prasidėjus rinkimų kampanijai, kurioje jis turės konkuruoti su buvusiais partijos kolegomis.

Visuomeninė komisija smurto aktui Garliavoje ištirti ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė savo tyrimo išvadas. Komisijos pirmininkas Saulius Arlauskas, pabrėžęs, kad pagrindinis komisijos tikslas buvo įvertinti įvykius Garliavoje, sakė, jog, komisijos narių nuomone, specialios operacijos metu valstybės institucijos prieš mergaitę panaudojo smurtą.

Praėjusią savaitę šalies interneto portaluose ir spaudos leidiniuose pasirodė Drąsiaus Kedžio ir jo sesers Neringos Venckienės pasekėjų padaryta fotografija, kurioje aiškiai matyti vienoje nuošalioje Pakaunės kavinėje pietaujanti Lamutė Stankūnaitė ir mažametė jos bei D. Kedžio mergaitė, apsuptos apsaugininkų. Šią savaitę žiniasklaida pasiekė fotografiją ir iš kitos dramatiškos Garliavos istorijos dalyvių barikadų pusės.

Visuomeninės komisijos, suburtos ištirti smurtą Garliavoje, kai buvo vykdomas teismo sprendimas, o mažametė perduodama motinai Laimutei Stankūnaitei, narė, advokatė Zita Šličytė atkreipia dėmesį į įvairius pažeidimus, kurie buvo padaryti 8 metų mergaitės atžvilgiu. Anot daugiau kaip 40 metų advokate dirbusios Z. Šličytės, mažametė ne kartą yra pasakojusi, kaip su ja elgėsi „dėdės“, tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tokių parodymų nevertino.

Neringos Venckienės pozicija dėl iš visuomenės gautos  finansinės paramos. Šiaulių apygardos teismo teisėjai Danutei Matiukienei 2012 m. birželio 8 d. paskelbus nutartį, kuria palikta nepakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo 2012 m. kovo 29 d. nutartis sumokėti Laimutei Stankūnaitei beveik 30 000 litų ir į šį teismų reikalavimą atsiliepus geranoriškiems man padėti trokštantiems Lietuvos žmonėms, žiniasklaidoje ir tarp teisininkų pasklido akivaizdus pyktis...

Nusikalstamas farsas tęsiasi, įgauna pagreitį. Ir kartu su karštligiška skuba atsiranda naujų įkalčių. Skubantieji daro klaidų, nes juos gena galimų pokyčių valstybėje ir teisingo teismo baimė. Štai Laimutė Stankūnaitė pagaliau atskleidė, kodėl reikėjo jėga plėšti jos dukrą iš gimtųjų namų. Jeigu tą elementarią tiesą iki šiol suprato tik Neringos Venckienės šalininkai, dabar ji aiškėja visiems, kurie dar nori kažką suprasti.

Smurto Garliavoje aplinkybes nagrinėjantys visuomenininkai penktadienį į Seimą kvietė žmones, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už teismo sprendimo vykdymą perduodant mažametę velionio Drąsiaus Kedžio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei. Tačiau nė vienas iš jų nepasirodė Seime. Anot komisijos atstovų, išvakarėse tarp kviestų asmenų įvyko susitarimas.

Teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimas toliau aktyviai sprendžiamas Seime. Laikinoji tyrimų komisija praeitame posėdyje suformulavo užklausas, kurias, siekdami gauti papildomos informacijos, pateikė atitinkamoms institucijoms. (Papildyta 10:15) N. Venckienė pasakojo, kad ne ji, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos organizavo mergaitės susitikimų su mama tvarką. „Jos mergaitės nesugebėjo įtikinti, kad ji norėtų grįžti į motinos aplinką.

Dėl Kauno teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės turėsianti apsispręsti Seimo laikinoji komisija greičiausiai nepamatys vaizdo medžiagos, kas vyko per Garliavos šturmą. Įraše turėtų būti užfiksuota, kaip buvo atliktas mergaitės perdavimas jos motinai Laimutei Stankūnaitei ir kaip N. Venckienė neva sužalojo policijos pareigūną, kuo ją kaltina Generalinė prokuratūra.

Tai, ar Neringa Venckienė dar kada nors susitiks su buvusia savo globotine, mirusio jos brolio Drąsiaus Kedžio dukra, priklausys tik nuo mergaitės motinos Laimutės Stankūnaitės valios. Kol kas L. Stankūnaitė neplanuoja leisti teisėjai susitikti su savo dukra. Neigiamas atsakymas duotas ir aštuonmetės seneliams Laimutei bei Vytautui Andriui Kedžiams, rašo Lrytas.lt.

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenė itin susiskaldžiusi dėl nevienareikšmiškai vertinamų įvykių Garliavoje. Gegužės 17 dieną Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra iš laikinosios globėjos – teisėjos Neringos Venckienės – namų buvo perduota biologinei motinai, vykdant Kėdainių teismo sprendimą. Ši vaiko perdavimo operacija buvo įvykdyta pasitelkus itin dideles policijos pajėgas.

Už operaciją, per kurią 240 ginkluotų pareigūnų Garliavoje surengė šturmą ir padėjo antstolei perduoti dukterį Laimutei Stankūnaitei, buvusiai mergaitės globėjai Neringai Venckienei policija parengė 77 tūkst. litų sąskaitą. Teismo sprendimą vykdžiusios antstolės Sonatos Vaicekauskienės teigimu, „tai yra normali, reali suma, kuri yra pagrįsta“, rašo „Kauno diena“. Tiesa, antstolė pripažino, kad per jos darbo praktiką tai pirmas kartas, kai policija prašo atlyginti.

Mieli Lietuvos žmonės, Visi jau ketverius metus stebite niekaip nepasibaigiantį pedofilijos bylos procesą. Jame tiek daug visko buvo, kad net aprėpti sunku: šimtai brolio ir mano laiškų Seimo nariams, šimtai kreipimųsi atsakingoms institucijoms, daugybė teisminių apklausų ir liudijimų, pedofilijos bylos faktus atskleidžianti naktimis rašyta mano knyga. Pabaigos ir pozityvaus rezultato nematyti.

Seimo laikinoji tyrimų komisija, spręsianti dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės, pradėjo svarstyti, kokias užklausas ji turi pateikti atitinkamoms institucijoms dėl papildomos informacijos.

18 Seimo narių kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetą, prašydami reaguoti į Vaiko teisių konvencijos nuostatų pažeidimus, padarytus kovo 23 d. ir gegužės 17 d. dienomis, vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Seimo komisija, spręsianti dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės, trečiadienį vyksiančiame posėdyje ketina apsispręsti dėl paklausimų prokurorams ir kitoms institucijoms. Manoma, kad vienas iš prašymų gali būti išreikalauti šių metų gegužės 17 d. įvykių vaizdo įrašą. Antradienį beveik tris valandas posėdžiavusi parlamentinė tyrimo komisija taip pat apsisprendė viename iš posėdžių dar pratęsti teisėjos N. Venckienės apklausą.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas, bendradarbiaudamas su Kauno rajono Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, teismui perdavė mažametę seksualiai prievartavusio ir išžaginusio dvidešimt ketverių metų Kauno rajono gyventojo D. S. baudžiamąją bylą.

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei nepavyko apginti savo interesų teisme. Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad N. Venckienės skundas dėl jai skirtos baudos panaikinimo yra nepagrįstas. Primename, kad N. Venckienė teismo nemalonės susilaukė dėl teismo sprendimo grąžinti mergaitę biologinei motinai nevykdymo. Todėl kovo pabaigoje Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė, kad už kiekvieną uždelstą dieną N. Venckienė privalės mokėti po 200 litų.

Garliavos dramos sukurta įtampa išryškino faktą, kad prieš valdžioje esantį elitą sukilo kontrelitas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. Įtampa neatslūgsta Net ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo dieną naujienų sraute niekur nedingo garsiosios Garliavos mergaitės „ėmimo“ ir jo priešistorės išprovokuotos temos. Jos buvo net populiaresnės.

Šiaulių apygardos teisme artimiausiu metu bus pradėta nagrinėti civilinė byla, primenanti Garliavos istorijos peripetijas. Mažamete mergaite nepasidalija brolis ir sesuo. Vienas teismas nusprendė, jog naujagimę dukrą it gegutė broliui palikusi moteris – vertesnė auginti atžalą. Iš dėdės rankų nespėjus išplėšti mergaitės, kitas teismas ankstesnį teismo sprendimą panaikino.

Smurto Garliavoje aplinkybes ėmėsi nagrinėti visuomenininkai. Apklausiami asmenis, kurie ankstyvą gegužės 17 d. rytą budėjo Klonio gatvėje ir savo akimis matė pareigūnų bei antstolės įsiveržimą. (Papildyta 14:00) Kita moteris atskleidė, kad jai teko ne kartą bendrauti su velionio D. Kedžio dukra. Seime moteris pabrėžė, kad neturi jokių abejonių, jog mažametė buvo seksualiai išnaudojama: „Tai ypač tapo akivaizdu pabendravus su mažamete.

Seimo laikinoji tyrimo komisija ankstyvą ketvirtadienio rytą susitiko spręsti dėl prokurorų prašymo teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prie Seimo nuo ankstyvo ryto būriavosi N. Venckienę palaikantys žmonės. Jų atsineštuose plakatuose buvo rašoma: „N. Venckiene, tu mūsų ateitis“, „Mes jūsų neberinksim“ ir t.t. Iš viso prie Seimo susirinko apie 60–80 žmonių.

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį ketina rinktis Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Komisija ketina aptarti savo darbo reglamentą, išklausyti Generalinės prokuratūros atstovo informaciją. Darbotvarkėje numatyti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos N. Venckienės paaiškinimai ir atsakymai į komisijos narių klausimus.

Naujienų portalas Balsas.lt gavo informacijos, kad apie 12 val. Kaune policija sulaukė nemažai žmonių, kurie kreidelėmis ant asfalto norėjo užrašyti žodį „Tiesos“. (Papildyta 15.09) Naujienų portalo Balsas.lt kalbintas įvykyje dalyvavęs fotografas pasakojo, kad iš pradžių policijos pareigūnai ketino tik užsirašyti akcijoje dalyvaujančių žmonių asmens duomenis, bet, gavę komandą iš savo vadovybės, minėtus žmones suėmė ir dviem policijos automobiliais išgabeno į nuovadą.

Seimo komisija, svarstanti, ar verta tenkinti prokurorų prašymą ir naikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, galbūt dirbs be vieno nario. Antradienį Seimas turėjo iš naujo svarstyti laikinosios tyrimo komisijos sudėtį, tačiau šis klausimas į parlamento darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

Vy­tau­tas Lands­ber­gis, praė­ju­sį šeš­ta­die­nį lan­kė­si Šiau­liuo­se vy­ku­sio­je Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės šven­tė­je. Išs­kir­ti­nio in­ter­viu „S plius“ te­le­vi­zi­jai me­tu V. Lands­ber­gis sa­kė, kad Eu­ro­pa į mus ne­žiū­ri kaip į ne­vy­kė­lius. Daž­nai mes pa­tys mė­gau­ja­mės sa­vo pa­čių ar ša­lies trū­ku­mais ir įsi­kal­ba­me esan­tys ne­vy­kė­liai. Vis dėl­to įvy­kiai Gar­lia­vo­je, po­li­ti­ko tei­gi­mu, įro­do, ko­kia Lie­tu­va yra su­si­skal­džiu­si.

Dėl 2012 m. gegužės 17 d. Jūsų šeimoje įvykusios tragedijos sunku surasti paguodos žodžių... Jų nėra. Gerbiama p. Neringa, ką tektų bepatirti, kokius nepagrįstus, neteisingus kaltinimus, nusikaltėlių bendrininkų primetamus Jums ir Jūsų artimiesiems, tektų išgirsti, teguodžia ir bent šiek tiek Jus visus suramina žinojimas, kad Jūsų sąžinė rami, jog padarėte viską, kad apgintumėt mergaitę. Deja, prieš šitokio masto smurtą, prievartą ir chuliganiškus veiksmus atsilaikyti nebuvo įmanoma.

Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą. Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą.

„Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą. Ką lems šie institucijų sprendimai: tiesą ar dar vieną manipuliaciją tiesa? Žingsnį link demokratinių žmogaus teisių grindimo ar dar vieną korumpuotų asmenų prasismelkimą į struktūras, kurios savo veiklą siekia remti europietiška teisine praktika? Tai bus sąžiningų Lietuvos pareigūnų veiksmai, pagrįsti morale ir etika ar bandymas visomis priemonėmis darkart įteisinti neteisingum...

Lietuvos teisinis žodynas yra visiškai nužmogintas, o vaikas prilygintas daiktui, – teigia Europos parlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis. „Įstatymuose turėjo būti išreikštos žmogiškai, visiems žmonėms suprantama kalba. Pavyzdžiui: „Vaikas yra žmogus, kaip ir visi kiti. Tik silpnesnis už suaugusiuosius, todėl turi būti ypatingai globojamas ir saugomas.

Vaikų gynimo dieną šeimų vaikštynėmis prie VSD rūmų Vilniuje pratęsta protesto akcijų banga prieš, anot akcijos organizatorių, su morale prasilenkiančius gegužės 17 d. įvykius Garliavoje. (Papildyta 14.20 val.) Protesto akcijoje dalyvavusi Eurika prie VSD pastato perskaitė trumpą laišką. Vėliau portalui Balsas.lt moteris pasakojo, kad maža mergaitė, vardu Emilija, pati savo rankomis nupiešė atvirutę ir parašė laišką D. Kedžio dukrai.

Įgyvendinama piliečių sueigos „Žodį“, iniciatyvinė grupė „Už teisingumą“ gegužės 31 dieną sudarė Visuomeninę komisiją gegužės 17-osios įvykiams Garliavoje ištirti ir teisiškai įvertinti.

„Seimūnai ir politikai, kaip Jūs miegate? Ar Jūsų nekamuoja košmarai?“ – klausia Garliavos dramos epicentre buvusi teisėja Neringa Venckienė, kuriai prokurorai reikalauja panaikinti teisinę neliečiamybę. Parlamentas šį klausimą spręs kitą savaitę.

Pedofilijos byla ir visi su ja susiję įvykiai plačiai nuskambėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Per šalį ne kartą ritosi protestų bangos ir ne vienas aukštas pareigūnas buvo priverstas atsisveikinti su postu, bet viena šios istorijos detalė, galima sakyti, fenomenali: beveik dvejus metus prie Kedžių ir Venckų namų organizuotos budėjimo akcijos, kurios vėliau peraugo į grandiozines kultūrinių renginių akcijas ir net bendras pamaldas.

Pedofilijos byla ir visi su ja susiję įvykiai plačiai nuskambėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Per šalį ne kartą ritosi protestų bangos ir ne vienas aukštas pareigūnas buvo priverstas atsisveikinti su postu, bet viena šios istorijos detalė, galima sakyti, fenomenali: beveik dvejus metus prie Kedžių ir Venckų namų organizuotos budėjimo akcijos, kurios vėliau peraugo į grandiozines kultūrinių renginių akcijas ir net bendras pamaldas.

Teismui nutarus, kad nėra įrodymų, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė savo netinkamu elgesiu kaip nors pažeidė vaiko teises sveikatos priežiūros įstaigoje, byla jos atžvilgiu nutraukta. Tokią nutartį pirmadienį priėmė Kauno rajono apylinkės teismas. ELTA primena, jog sausio 9 dieną į Garliavos šeimos kliniką medikai iškvietė policijos pareigūnus dėl neva skandalą čia sukėlusios A. Skučienės ir D. Kedžio sesers Neringos Venskienės veiksmų.