gamyba

Vokietijoje pramonės gamybos apimtys rugpjūtį smuko, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o daug energijos suvartojantys sektoriai itin smarkiai nukentėjo dėl Europą užklupusios energetinės krizės.  Preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ramsčiu laikomas gamybos sektorius rugpjūtį pagamino 0,8 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Lenkijos stiklo gamybos bendrovė „Press Glass“ pradėjo gamybą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatytoje naujoje gamykloje, antradienį pranešė portalas vz.lt. Gamykla, kurios plotas siekia 27 tūkst. kvadratinių metrų, pastatyta per pusantrų metų, joje pagaminta produkcija bus tiekiama Skandinavijoje ir Baltijos šalyse esančioms įmonėms. Tai viena iš labiausiai automatizuotų „Press Glass“ gamykla. Anksčiau bendrovė skelbė, kad per trejus metus įdarbins 240 žmonių.

Jungtinėje Karalystėje per praėjusį mėnesį pagaminta 49,9 tūkst. automobilių – 34 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, skelbia Automobilių gamintojų ir prekybos atstovų organizacija SMMT (Society of Motor Manufacturers and Traders). Augimas fiksuotas ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau gamybos apimtys rugpjūtį buvo 45,9 proc. menkesnės nei tą patį ikipandeminių 2019-ųjų mėnesį. Per metus gamyba vietos rinkai augo 33,1 proc. iki 10,7 tūkst., eksportui – 34,2 proc. iki 39,2 tūkstančio.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 4,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Vidaus rinkoje realizuojamos produkcijos kainos didėjo vidutiniškai 8,6 proc., tuo tarpu eksportuojamos – mažėjo 0,5 proc., iš jų į euro zonos valstybes – kilo 0,7 proc., į kitas šalis – menko 1,6 procento.

Antra pagal dydį pasaulyje plieno gamintoja „ArcelorMittal“ pranešė dėl aukštų energijos kainų ir sumažėjusios paklausos sustabdysianti dvi savo aukštakrosnes Europoje.  Gamintoja sustabdys dviejų krosnių Brėmene šiaurės Vokietijoje ir netoli Chichono miesto Ispanijos šiaurėje veikimą mėnesio pabaigoje iki kito pranešimo.  „Didelės dujų ir elektros kainos labai apsunkina mūsų konkurencingumą“, – pažymėjo „ArcelorMittal“ filialo Vokietijoje generalinis direktorius Reineris Blaschekas.

JAV gamybos sektorius rugpjūtį toliau plėtėsi, tačiau plėtros tempas atitiko ankstesnio mėnesio rodiklius, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Pasak Tiekimo valdymo instituto (angl. Institute for Supply Management, ISM), jo sudaromas gamybos indeksas išliko 52,8 proc. lygyje – kaip ir liepą. Rodiklis viršijo analitikų lūkesčius ir išliko aukščiau 50 proc. slenksčio, skiriančio plėtrą nuo susitraukimo.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Sustabdžiusi naujos gamyklos Vitebske statybas, viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG grupė sustabdė visą savo verslą Baltarusijoje, BNS patvirtino grupės vadovas.  „Taip, mes sustabdėme visą savo verslą Baltarusijoje: Mogiliavo fabrikas sustabdytas jau anksčiau, darbuotojai išsiųsti į prastovas, o Vitebske nusprendėme sustabdyti tolesnes gamyklos statybas“, – BNS sakė VMG grupės generalinis direktorius Egidijus Mockus.

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ pardavė savo gamybos aktyvus Rusijoje šios šalies vyriausybei, pirmadienį pranešė abi šalys. „Renault“ valdė 67,7 proc. didžiausios Rusijoje automobilių gamintojos „AvtoVAZ“ akcijų, taip pat turėjo savo automobilių surinkimo įmonę Maskvoje, tačiau patirdamas spaudimą dėl Kremliaus karinės intervencijos į Ukrainą nusprendė pasitraukti iš Rusijos.

Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnyboje – 8,1 proc. mažiau nei kovą, bet 1 proc. daugiau nei prieš metus.  Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), prekybos (14,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,6 proc.), statybos (12,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,9 proc.) įmonėse, skelbia tarnyba.

Lietuva turi stiprų gyvybės mokslų tyrimų ir gamybos potencialą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  JAV viešinti ministrė, apsilankiusi Lietuvos kapitalo bendrovės „Northway Biotech“ vaistinių preparatų tyrimų ir gamybos padalinyje Bostone, teigė, kad tokia strateginė plėtra leidžia Lietuvos bendrovėms tapti aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų rinkos dalyvėmis.

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis sako, kad Seimui priėmus įstatymo pataisas ir paskyrus laikinąjį Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ administratorių, tai leistų įmonei toliau veikti. „Lifosos“ veikla sutriko po to, kai Europos Sąjunga (ES) paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, o įmonės sąskaitos buvo įšaldytos. Įmonė skelbė, kad balandžio 10-ąją ruošiasi stabdyti veiklą.

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikytos sankcijos nutrauks jos ir Europos šalių ekonominį bendradarbiavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad verslas greitai reikia ieškoti kitų rinkų, tačiau įspėja, kad kurioms įmonėms gali tekti stabdyti gamybą.  Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.

Dėl darbo apmokėjimo sąlygų su vadovybe nesutariantys Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ profesinė sąjunga, vienijanti daugiau nei trečdalį darbuotojų, nutarė vasario 8 dieną pradėti neterminuotą streiką.  Dėl streiko datos apsispręsta profesinės sąjungos tarybos posėdyje trečiadienį, tačiau apie tai paskelbta tik ketvirtadienį, kai darbdavys buvo informuotas apie streiko datą. „Vasario 8 dieną 8 valandą prasidės neterminuotas streikas.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Viena stambiausių ir svarbiausių Baltarusijos įmonių – Baltarusijos metalurgijos gamykla (BMZ) kontroliuoja Šiauliuose veikiančią bendrovę „BMZ-Baltija“ ir per ją prekiauja metalo produkcija Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Lietuva yra tarp penkių pagrindinių režimo įmonės eksporto krypčių. Pernai „BMZ-Baltija“ pardavimų pajamos iš prekybos baltarusiškais metalais siekė 174 mln. eurų, 2018 ir 2019 metais suprekiauta už beveik 250 mln.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugsėju, palyginamosiomis kainomis išaugo 17,4 proc. iki 19,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 16,8 procento. Vien rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,3 proc. iki 2,5 mlrd. eurų (nepašalinus – 7,2 proc.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose į gamyklos statybą numato investuoti 150 mln. eurų ir sukurti 440 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei bendrovei pasirašius stambaus projekto investicijų sutartį, šiai investicijai suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, praneša ministerija.

Jonavos baldų gamybos ir prekybos bendrovė „Balda“ ketina atleisti  daugiau nei trečdalį darbuotojų.  Apie 29 darbuotojų atleidimą įmonė informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 74 žmonės.     „Numatomų atleidimų priežastis – dėl darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų funkcijos darbdaviui tapo perteklinės“, – BNS pranešė tarnyba.  Registrų centro finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai įmonės apyvarta augo 20 proc. iki 3,8 mln.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų priversta mažinti gamybą – po vasarą vykusio kasmetinio remonto nedirba vienas iš dviejų amoniako cechų.  „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS teigia, kad dėl rekordinių dujų kainų azoto trąšų gamintojai visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. „Achema“ atidžiai vertina tolesnės veiklos galimybes ir koreguoja savo produktų gamybos krepšelį.

Švedijos sunkvežimių gamintojai „Scania“ laikinai sustabdžius  gamybą, vilkikų pardavimai sustoti neturėtų, tačiau jau priimti užsakymai gali kiek vėluoti. „Šių detalių (lustų – BNS) stoka krečia visą automobilių pramonę, ne tik „Scania“. Užsakymai nesustoja, jie priimami, tačiau šių užsakymų įvykdymas pasistums keletą dienų“, – BNS informavo „Scania Lietuvos“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis.

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti baldų gamybos įmonė „Vilmers“ planuoja investuoti 20 mln. eurų bei sukurti 300 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė su bendrove ketinanti pasirašyti stambaus projekto investicijų sutartį pagal žaliojo koridoriaus priemonę. „Ministerija teigiamai įvertino bendrovės „Vilmers“ paraišką.

Kinijai itin griežtomis priemonėmis bandant suvaldyti koronavirusą  bei prastėjant politiniams Pekino ir Vilniaus santykiams, ilgos tiekimo grandinės tampa vis didesnė problema Lietuvos pramonei. Trūkstant apyvartinių lėšų, valstybei siūloma galvoti apie  pagalbos verslui mechanizmus. Dėl įvairių priežasčių konteinerinio laivo kaina iš Kinijos į Lietuvą nuo praėjusio pavasario augo kartais, todėl dalis įmonių patiria smarkiai išaugusius kaštus bei apyvartinių lėšų trūkumą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad rado problemų vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ gamybos vietoje, kurias Maskva tikino išsprendusi. „Sputnik V“ sukūręs Rusijos valstybinis Gamalėjos institutas siekia, kad PSO patvirtintų jau 40 pasaulio šalių naudojamą rusišką vakciną. JT sveikatos agentūra atliko patikrinimą keturiose „Sputnik V“ gamybos vietose.

Didelis gaisras Raseinių rajone. Užsiliepsnojo granulių gamybos įmonėje esantis angaras. 11:21 val. gautas pranešimas, kad Pramonės g. 7A,  Virgainių k.,Viduklės sen., Raseinių r. sav., rūksta dūmai granulių gamybos įmonėje, 2000 kv. m skardinis angaras. Už 10 metrų pastatai. Išsiųstos sustiprintos Kauno PGV pajėgos.

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) pirmajam blokui pradedant pramoninę elektros gamybą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuva inicijuoja teisinį procesą, kuris leis šaliai perimti elektros jungčių su Baltarusija valdymą. Pasak jo, AE reaktoriui pradedant gaminti elektrą, įsigalioja antiastravinio įstatymo nuostatos, kurios suteiks papildomų teisinių svertų užkertant baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvos rinką.

Didieji šalies baldų fabrikai dėl žaliavų stygiaus gali būti priversti mažinti arba visai stabdyti gamybą – įtampą dar paaštrintų įstrigusi prekyba mediena su Baltarusija, rašo „Verslo žinios“. VŽ žiniomis, dėl rekonstrukcijos plokščių gamybą yra sustabdžiusi Švedijos koncerno „Ikea“ grupės valdoma Kazlų Rūdos medžio drožlių ir baldų gamybos įmonė „Ikea Industry Lietuva“. Tiesa, šią informaciją vėliau patikslino bendrovės tvarios plėtros vadovė Emilija Jelisejevienė: „Kaip ir kasmet, šių metų...

Alkilinti perfluorjunginiai (kitaip – perfluorintos alkilintos medžiagos) arba PFAS yra sintetinė junginių grupė, kuri plačiai naudojama pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, nepridegančioms keptuvėms, vandeniui ir dėmėms atsparioms medžiagoms bei priešgaisrinėms putoms ir net reaktyviniams varikliams gaminti. Jie neoficialiai žinomi kaip „amžini chemikalai“, nes yra ypač atsparūs ir suyra ne iki galo. Ši savybė yra dviašmenis kardas.

„Ikea“ iš rinkos atšaukia HEROISK ir TALRIKA lėkštes, dubenėlius ir puodelius bei ragina vartotojus jais nebesinaudoti. Šių indų įsigiję pirkėjai kviečiami grąžinti juos į „Ikea“ parduotuvę Vilniuje arba į prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune ar Klaipėdoje bei atgauti sumokėtus pinigus. Grąžinant prekę, kasos kvito pateikti nereikės, rašoma pranešime spaudai. Pirkėjų saugumas yra svarbiausias „Ikea“ prioritetas, skelbė bendrovė.

Lietuvoje jau daugiau nei 15 metų veikianti daniško kapitalo minkštų baldų gamybos bendrovė „Theca Furniture“ ieško darbuotojų, praneša portalas alytausgidas.lt.  2021 metais įmonė ketina įdarbinti 300 skirtingų profesijų specialistų.  „Tęsiame įmonės plėtrą ir aktyviai ieškome siuvėjų darbui Kauno ir Alytaus padaliniuose“, – sako  „Theca Furniture“ generalinė direktorė Jurgita Mišeniovienė. Įmonės padaliniuose Kaune ir Alytuje dabar dirba apie 750 žmonių.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–kovu, palyginamosiomis kainomis išaugo 12,3 proc. iki 6,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 9,9 proc. Vien kovo mėnesį mėnesį, palyginti su vasariu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,5 proc. iki 2,2 mlrd. eurų (nepašalinus – išaugo 16,8 proc.

Mergaitė nuo aštuonerių susidomėjo tortų, pyragų bei keksiukų kepimu ir ši aistra ją taip užvaldė, kad atėję svečiai galvoja, jog ant stalo sukrauti desertai atkeliavo iš kulinarijos parduotuvių. Didvyčių kaimo gyventojos Justės kepamus tortus ir kitus gardėsius žino ne tik kaimynai, o ir nemažai Plungės gyventojų. Nors mergaitei tik 12 metų, ji turi įgimtą talentą kulinarijai. „Man mama leisdavo prie jos gaminių prisidėti, gaminti, visada maišydavau, sudėdavai ingredientus.

Ar įmanoma Lietuvoje, dirbtinėmis sąlygomis, greičiau nei natūralioje gamtoje, užauginti krevetes? Tokiam eksperimentui ryžosi Klaipėdos universiteto mokslininkai ir rezultatas nustebino net juos pačius – baseinuose spurda 100 kilogramų šių vėžiagyvių. Maža to, dauguma krevečių tikros milžinės. Klaipėdos universiteto mokslininkai augina krevetes.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei  55-erių metų amžiaus žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.

Europoje aistros toliau kaista dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėžti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Londonas atkerta, kad vakcina dalinsis tik tada, kai patenkins visus savo poreikius. „AstraZeneca" gamyklose Briuselyje pradėtas patikrinimas.

Sausio 27 d., Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai dirbdami su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, operatyviai reaguodami ir tikrindami turimą informaciją apie tai, jog Telšių rajono gyventojas, įtariama, gamina, laiko bei realizuoja naminę degtinę, apsilankė sodyboje, esančioje Telšių r., Dirvonėnų k. Informacija pasitvirtino.

Šiaulių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet ketina investuoti 1,5 mln. eurų ir pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pernai pasiekusi 75 mln. eurų pajamų kartelę, šiemet įmonė planuoja augti iki 130 mln. eurų, o elektrinių dviračių pardavimai gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos, pranešė „Baltik vairas“. Pasak „Baltik vairo“ generalinio direktoriaus Žilvino Duboso, sparčiai augant elektrinių dviračių paklausai pernai bendrovė investavo beveik 1 mln.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu aptarė galimybę kartu gaminti vakcinas nuo koronaviruso, antradienį pranešė Kremlius. „Buvo aptarti bendradarbiavimo kovojant su koronaviruso pandemija klausimai, akcentuojant galimas bendros vakcinų gamybos perspektyvas“, – rašoma Kremliaus pranešime.

Šeimininkės raitojasi rankoves ir šventei ruošia saldumynus – pagrindinis jų – imbieriniai sausainiai, meduoliai, ar namukai. Konditerijos žinovai sako, kad senovėje imbieriniai kepiniai ne tik gomurį pamalonindavo, bet ir stiprindavo sveikatą, ar būdavo puikia dovana mažiesiems. Kai kurie į imbierinius sausainius dėti prieskoniai, šiandien kainuojantys centus, anuomet kainuodavo maždaug tiek, kiek ūkininkas prašydavo už karvę ar arklį.

Azijietiškos virtuvės šefo iš Kėdainių aistra maistui ir prieskoniams atvedė iki brangiausio pasaulyje pagardo, šafrano, auginimo. Azartiškas vyras užsispyrė ir šiemet nuėmė pirmąjį savo lietuvišką daržinių krokų derlių. Kaip lietuviui sekėsi auginti aukso vertę turintį šafraną? Kėdainietis Aurimas šį rudenį įgyvendino pačią didžiausią savo svajonę – užsiaugino šafrano. Nors derlius kuklus, bet lietuviškas.

Kiekvieno Kūčių stalo pagrindinis simbolis – kalėdaitis. Permatomų baltų paplotėlių, laužomų per Kūčių vakarienę, jokiame prekybos centre nenusipirksime, jų įsigyti galima tik bažnyčiose. Dažnai jie kepami ir vežami iš Lenkijos. Tačiau Lietuvoje yra išlikę ir senovinių kepimo aparatų, o vienas tokių – Šiaulių profesinio regimo centre. Kaip gimsta kalėdaičiai? Senoviniu aparatu Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas Mindaugas Bartkus kepa kalėdaičius.

Greito maisto restorano darbuotojas savo socialiniame tinkle viešina įrašus iš darbo ir pasakoja, kaip yra gaminamas maistas.  „TikTok“ socialiniame tinkle vienas iš darbuotojų paviešino darbus iš greito maisto restorano virtuvės. Įrašuose matyti, kaip gaminami jų garsieji kiaušiniai, taip pat – kaip paruošiami svogūnai. Netrukus visi įrašai paplito ir sulaukė milijonų peržiūrų. Žinoma, daugelio jau nenustebino, kaip gaminamas greitas maistas. Įrašai iš virtuvės – video siužete.

Sensacija internete tapo vaizdo įrašas, kuriame virtuvėje kartu gamina 2-metis ir močiutė. Nesižavėti įrašu – neįmanoma. Juoką keliantis įrašas paplito socialiniame tinkle „Twitter“, o nusijuokti privertė tikrai kiekvieną. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip močiutė mėgina gaminti su dvimečiu, tačiau užduotis – tikrai ne iš lengviausių. Močiutė iš visų jėgų stengėsi išmokyti anūką kepti sausainius, tačiau jam smagiau buvo paišdykauti, nei rimtai nusiteikti.

Po rekordiškai prasto praėjusių metų obuolių derliaus, šiemet jų augintojai sako, kad lietuviškų obuolių bus daugiau ir geresnės kokybės. Sulčių spaudėjai teigia, kad šiųmetinis derlius vėluoja, tačiau taip pat tikisi kur kas geresnio sezono. Kai kurie baiminasi, kad darbui sutrukdyti gali ir koronaviruso pandemija.  Anot verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės, šiemet obuolių derlius nebus rekordinis, tačiau geresnis nei pernai.