gamta

Šeštadienį išsilaikys nemalonūs orai, vės. Naktį laikysis 7-8 laipsnių šiluma, tik pajūryje bus kiek šilčiau - 10 laipsnių šilumos. Dieną vėl merks lietus. Vilniuje termometro stulpelis rodys 11, Kaune ir šiauriniuose rajonuose - 12, Klaipėdoje - 13 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį išsilaikys panašūs orai kaip šeštadienį. Diena bus lietinga, aukščiausia temperatūra - 11-12 laipsnių šilumos. Naują savaitę pradėsime ne ką geresniais orais.

Pasak specialistų, spalio 5-osios vidurnaktį vėjo gūsiai sieks pajūryje nuo 15 iki 17 metrų per sekundę. Penktadienį vėjas šalyje pasisuks iš vakarų, šiaurės vakarų, jo gūsiai daug kur sieks nuo 15 iki 20 metrų per sekundę, pajūryje rytą, tikėtina, jis gali siekti iki 25 metrų per sekundę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų būti atsargius ir rekomenduoja, kaip elgtis esant tokiai situacijai.

Klaipėdos valdininkų verkšlenimai, jog viskam trūksta pinigų, – laužti iš piršto. Klerkai nė nedvejoję iš uostamiesčio biudžeto išsigriebė nemenką sumą ir ją sumokėjo už savo kelionę į grybavimo čempionatą. „Važiavome ir važiuosime“, – įsitikinęs vienas uostamiesčio savivaldybės vadovų. Pinigų ligoniui nerado Kai klaipėdiečiai kreipiasi į savivaldybę dėl kelių šimtų litų kompensacijos, pinigų nerandama, nors miesto biudžete yra litų valdininkų kelionei į grybavimo čempionatą.

Trečiadienį sostinės Savanorių prospekte įvykus avarijai ir iš benzovežio išsiliejus dyzelinui į Nerį per lietaus vandens surinkimo sistemą, preliminariais duomenimis, galėjo patekti nuo dviejų iki trijų tonų teršalų, sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų valdymo ir prevencijos skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Teršalams sulaikyti upėje buvo pastatytos boninės užtvaros. Šiuo metu tęsiami trečiadienį pradėti teršalų surinkimo darbai.

Šilti spalio orai – puikus laikas rudeninei išvykai į gamtą. Jau tradicija tapo pirmą spalio šeštadienį saugomose teritorijose palydėti išskrendančius paukščius. Dubysos regioninio parko direkcija spalio 6 d. 10 val. kviečia palydėti paukščius, ra6o kelionių tinklalapis Makalius.lt. Rudeninės paukščių palydos – tai renginys, kurio metu visi gamtos mylėtojai kviečiami išlydėti į žiemojimo vietas išskrendančių sparnuočių.

Ruduo, iki šiol lepinantis gana švelniais orais, leidžia panevėžiečiams lengviau atsikvėpti. Įprastai apie spalio vidurį pradedamas šildymo sezonas Panevėžyje dar nenumatomas, nors būta metų, kai radiatoriai miestiečių butuose jau kaito spalio 6-ąją. Šilčiau gyventi kol kas nenori Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos.

Parlamentarai trečiadienį priimtame Gyvūnų globos ir laikymo įstatyme numatė privalomą naminių gyvūnų ženklinimą, taip pat apibrėžė, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Kai kurie parlamentarai siūlė daugiabučiuose drausti laikyti kovinių veislių šunis, tačiau tam nebuvo pritarta. Siūlymui prieštaravę kinologai teigia, kad ne veislė nulemia šuns charakterį, o jo šeimininkas.

Vos porą dešimčių kilometrų nuo Vilniaus nutolusiame Griciūnų ekologiniame ožkų ūkyje savaitgalį įvyko „Gurmanų fiesta“. Šio renginio sumanytojos Dalios Ėmužytės visur buvo pilna – ji rūpinosi, kad visi šventės svečiai jaustųsi sotūs, neištroškę, rengė sūrio gamybos pamokas, o radusi laisvą pusvalandį savo ūkį aprodė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistams bei sutiko atsakyti į jų klausimus. Šventė Griciūnų ekologiniame ožkų ūkyje organizuojama jau trečią kartą.

Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je. Tin­ka dau­ge­liui li­gų gy­dy­ti Mū­sų se­no­liai šio au­ga­lo uo­go­mis gy­dy­da­vo­si per­ša­li­mo li­gas, de­zin­fe­kuo­da­vo žaiz­das, nau­do­da­vo gy­dydami ma­žak­rau­jys­tę.

Veterinarai pabrėžia, kad net 80 proc. žirgų savininkų stokoja žinių apie šių gyvūnų priežiūrą ir šėrimą. Todėl vis dažniau fiksuojami kraupūs gyvūnų žalojimo ir marinimo atvejai. Žirgų globos asociacijos (ŽGA) darbuotojai pastebi, kad neprižiūrimi gyvuliai dažniausiai patiria fizinių traumų – kanopų ir sąnarių pažeidimų. Po patikrinimų žirgų laikymo sąlygos bei fizinė būklė gerinama.

Grojantys ir už įmestą šiukšlę dėkojantys konteineriai ar aplinkai draugiškos vandens vartojimo kultūros skatinimas – tai tik kelios Europos regioninio plėtros fondo lėšomis įgyvendinamos aplinkosaugos iniciatyvos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja smidrų auginimas. Auginimo patirties sėmėsi Danijoje Šiaulių rajono ūkininkai Jurgita ir Kęstas Krištopaičiai augina 1,5 ha smidrų, kitaip dar vadinamų šparagais. Šio verslo sutuoktiniai ėmėsi grįžę iš Danijos. „Danijoje dirbome viename iš stipriausių šparagų ūkių. Ten įgijome ne tik jų auginimo, bet ir derliaus dorojimo įgūdžių.

Kоmpanija „Earth Erotics“ specialiai „žaliesiems“ sukūrė prezervatyvus ir intymius žaisliukus, kurie negali pakenkti ekologijai. Skirtingai nuo tradicinių sekso priemonių, mokslininkai sukūrė naujovę iš gamtos medžiagų. Pavyzdžiui, prezervatyvai, skirti vegetarams, į kurių sudėtį įeina ir baltymai, jų gamyboje papastai naudojamas pienas, kuris dabar pakeistas kakao. Prezervatyvai, pagaminti  iš ėriuko odos, skirtingai nuo kenksmingojo latekso, sunaikinami utilizuojant.

Vapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis.

Ventės rage jau iškeltas didysis tinklas. Prasidėjusi rudeninė paukščių migracija ornitologus stebina sparnuočių gausa. Per rugsėjį ir spalį Lietuvos pajūriu praskrenda iki trijų milijonų sparnuočių. Didžioji jų dalis nuo Klaipėdos suka Kuršių nerijos link, likusieji skrenda pro Ventės ragą. Šiemet, pasak ne vieną dešimtį metų skraiduolius žieduojančio ornitologo Vytauto Jusio, rudeninė paukščių migracija prasidėjo savaite anksčiau nei pernai.

Daugelį Europos valstybių jau apėmusi mada saulės šviesą paversti elektros energija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Tauragė – ne išimtis. Visai neseniai įrengtas galingiausias Lietuvoje saulės baterijų parkas Mažonuose, tokia energija susižavėjo ir verslininkas Edmundas Abromas, įrengęs fotoelektros modulius ant savo įmonės stogo. Saulės energijos idėja „užsikrėtė“ ir kiti Tauragės verslininkai.

Antarktidos tyrinėtojų grupė paskelbė atšiauriajame žemyne neva aptikusi piramidės formos struktūras. Svarstoma, kad jas galėjo pastatyti žmonės, rašo Scienceray.com. Vis dėlto, atradimo kritikai teigia, kad tai gali būti paprasčiausios kalvos. Apie Antarktidos paslaptis karts nuo karto pasirodo įvairios informacijos. Vis dėlto, kažko konkretaus, ko negalėtų paaiškinti, tyrinėtojai neaptinka.

Balandžio 11 dieną vakarų Indoneziją supurtęs 8,7 balų stiprumo žemės drebėjimas buvo didžiausias tokio pobūdžio iš kada nors užfiksuotų. Jis taip pat patvirtino mokslininkų įtarimus, kad milžiniška tektoninė plokštė skyla. Žemės drebėjimas, kurį sukėlė precedento neturintis keturių sprūdžių lūžimas, taip sukrėtė Žemės plutą, kad drebėjimai įvairiose pasaulio vietose nesiliovė beveik savaitę, teigia tyrėjai.

Kainų komisija sumažino saulės energijos gaminamos elektros kainas 3 proc. Už vieną kilovatvalandę nuo sausio bus mokama maždaug 15–20 centų mažiau nei šiemet. Saulės energetikų asociacija sako, kad įsigaliojus naujam tarifui, mažųjų saulės jėgainių nebesiras taip aktyviai kaip dabar. Tačiau ateityje norima, kad tarifas būtų stabilus, nes tai leistų planuoti ilgalaikes investicijas.

Druskininkuose vykstančios diskusijos apie atliekų tvarkymą dalyviai pasigedo rinkimuose dalyvaujančių partijų pozicijos dėl komunalinių ir kitų atliekų surinkimo, rūšiavimo, panaudojimo ir tvarkymo. Buitinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės ,,EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas, kritikuodamas į Seimą siekiančių patekti partijų programų nuostatas, sakė vienose jų pasigendantis konkretumo, kitose visai neaptikęs apie tai nė žodžio.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Pastaruoju metu mūsų šalyje vyraujantys orai neprimena darganoto lietuviško rudens, tik gūsingesnis vėjas vis padrasko gelsti pradėjusius medžių lapus. Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia (Bobų vasara tęsiasi iki 29 d.). O Bobų vasara mūsų šalyje įprastai yra vadinamas orų atšilimas po šaltesnio periodo.

Kuo toliau, tuo labiau pasineriame į urbanistinį gyvenimo būdą, tačiau poreikį pabūti gamtoje išsaugojome. Joje pailsime, atsipalaiduojame, apmąstome, nusiraminame. Gamta yra ir geros sveikatos šaltinis. Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį.

Po vasaros karščio ir drėgmės patręštas augalas atgauna jėgas ir sugeba pasiruošti žiemai, peržiemoti, o pavasarį pradeda daug anksčiau ir sparčiau augti. Rudenį būtina stiprinti žolės šaknis, kad ateinančios vasaros karščiai nepadarytų didelės žalos vejai. Pasibaigus vasarai toliau reikia pjauti veją. Artėjant žolės pjovimo sezono pabaigai, žoliapjovės peilius reikia nuleisti kuo žemiau ir paskutinius du kartus nupjauti žolynus taip, kad jie gautų kuo daugiau saulės.

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje gyvenimas verda lyg vasarą – nuo šeštadienio vidurdienio pėsčiųjų pamėgtoje alėjoje šurmuliuoja prie rekordinio ilgio bendro stalo susėdę palangiškiai ir svečiai, atvykę į Palangą prabėgusios vasaros rezultatais pasidžiaugti kartu su kurorto gyventojais.

Visa ši savaitė yra paskelbta tradicine Europos judriąja savaite, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Akcijos kulminacija – Tarptautinė diena be automobilio – tradiciškai švenčiama rugsėjo 22-ąją. Kauno gatvėse šeštadienį automobilių buvo kiek mažiau nei įprastai, tiesa, galbūt dėl to, kad savaitgalis. Gatvėje kalbinti kauniečiai sako, kad tokia diena yra reikalinga, tačiau trūksta jos reklamos.

Norintieji gražiai gyventi ir puoselėjantieji aplinką kartais susimąsto: ar aplinka turi tarnauti žmogui ar žmogus – aplinkai. Alytuje gyvenantis žinomas medžio drožėjas, tautodailininkas Saulius Lampickas susitvarkė savame kieme taip, kad ir būti jame gera, ir keliaklupsčiauti dėl augalų grožio netenka. Svaiginanti kūrybos upė Vytauto gatvėje ieškant Lampickų namo, ilgai neklaidžioti netenka.

Žalieji ir kiti už gamtos apsaugą pasisakantys aktyvistai, norėdami sumažinti oro taršą savo mieste, pirmiausia turėtų kreiptis į vietines mėsainius gaminančius užkandines, rašo „Daily Mail“. Naujausias tyrimas, atliktas Kalifornijos universitete, atskleidė, kad kepsninės ir griliai, naudojami greito maisto restoranuose, į orą išskiria milžinišką kiekį pavojingų dalelių bei padaro kur kas daugiau žalos gamtai nei bet koks sunkvežimis ar fabriko kaminas.

Viešojoje erdvėje kartais bandoma formuoti nuomonę, esą Aplinkos ministerija neskiria reikiamo dėmesio gamtos apsaugai. Tvirtinama, neva tai – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, anksčiau dirbusio statybų sektoriuje, „nuopelnas“. Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – visuomenei pateikta informacija apie esą tragiškai tuštėjančius Lietuvos ežerus. Be viso kito šioje informacijoje teigiama, jog aplinkos ministras „iš pat pradžių nusispjovė į bet kokį rūpinimąsi gamta“. „Tai – netiesa.

Vienoje senoje reklamoje teigiama, kad „įvaizdis yra viskas“. Šią frazę tenka prisiminti ir stebint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą įmantriose ryšių su visuomene akcijose. Naujausiu tokiu neprotokoliniu Rusijos prezidento pasirodymu tapo jo skrydis deltaplanu, rodant sezoninės migracijos kelią jauniklėms sibirinėms gervėms. V. Putinui teko užsivilkti baltą kostiumą, kad gervės pripažintų jį savo pulko vadu.

Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.

Australų režisierius Chrisas Tangey tapo vieno rečiausių gamtos reiškinių – ugnies tornado – liudininku ir sugebėjo jį įamžinti. Ch. Tangey Alis Springse ieškojo vietų filmuoti naujam savo filmui. Pabaigęs darbus, jis nuėjo padėti galvijų fermos darbininkams ir netrukus pamatė vieną labiausiai bauginančių gamtos reginių. Vos už 300 metrų sukosi 30 m aukščio ugnies stulpas. Jis leido garsą panašų į naikintuvo, nors šalia nebuvo nė menkiausio vėjo.

JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) Ramiojo vandenyno gelmėse užregistravo garsus, kurių kilmės neįmanoma paaiškinti. Jau daugiau kaip dvi dešimtis metų mokslininkai įrašinėja ir tyrinėja vandenynų garsus. Jie yra įrašę seisminių, jūros gyvūnų skleidžiamų garsų, slenkančių ledo masių šniokštimą. Ir vis dėlto, kai kurių garsų kilmės mokslininkams iki šiol nepavyksta paaiškinti.

Sekmadienio rytą pietines Japonijos salas pasiekęs taifūnas „Sanba” paliko be elektros daugiau kaip 85 tūkstančius namų Okinavos ir Kagošimos prefektūrose. Tai pranešė vietos valdžios atstovai. Taifūnas juda į šalies gilumą 25 kilometrų per valandą greičiu. Jį lydi liūtys ir stiprus vėjas, kurio greitis gūsiuose siekia 250 kilometrų per valandą. Pietinių provincijų gyventojams rekomenduota neiti iš namų, jei nėra tokios būtinybės.

Kaune veikiantys du kempingai dėl turistų nekonkuruoja. Vieną iš jų savivaldybė ketina plėsti ir gražinti. Turizmo specialistai sako, kad kempingų mieste gali būti kad ir dešimt, bet jei turistams pats miestas bus neįdomus, tai ir kempingai stovės tušti. Laikiną kempingą Jonavos gatvėje Kauno valdžia įrengė prieš trejus metus – po to, kai neradę, kur apsistoti, turistai savo namuką ant ratų pastatė kone po mero langais. Tačiau nieko nėra pastovesnio už laikiną.

Rugsėjo pirmosios išvakarėse po kaimus su draugais klajojusį vienuolikmetį vienoje sodyboje apkandžiojo šuo. Kas vaikus traukia į aplinkinių kaimų svetimas sodybas, žmonės aiškina įvairiai, tačiau sutaria – atsakomybę už nepilnamečius turi jausti ir jų tėvai. Rugsėjo pirmosios išvakarėse moksleiviai ir jų tėvai šventei ruošėsi įvairiai.

Viskas prasideda nuo idėjos. Kelionė motociklais – ne išimtis. Žiemą keturių draugų – Vaido, Kęstučio, Mindaugo ir Tomo – galvose kilo išganinga mintis: sėsti ant „plieninių žirgų“ ir leistis į nuotykį Skandinavijos serpantinais. Kaip tarę, vaikinai ėmė ir padarė. Rugpjūčio pradžioje, pasikinkę „Yamaha“, „Aprilia“, „Kawasaki“ gatvės žirgus bei vieną „Suzuki“ „britvą“, odiniais, neperšlampamais kostiumais apsitaisę keliauninkai pasinėrė į dvi savaites trukusį iššūkį.

Žmonės, apie kuriuos bus kalbama šiame cracked.com portale publikuotame straipsnyje, sugeba ignoruoti civilizuotą pasaulį ir gyventi taip, lyg visame pasaulyje be jų daugiau nieko niekada ir nebuvo... 1. Sentineliečiai 1984 metais nedidelė žmonių grupė iš pintubi genties susitiko dykumoje su baltuoju žmogumi.

Penktadienio vakarą Biržų rajone esantį Obelaukio kaimą siaubė gamtos stichija. LNK teigimu, kaimą siaubė viesulas. Vėjas plėšė stogus, lenkė medžius. Teigiama, kad apgadinta apie 30 namų. Vėjas plėšė stogus, daužė langus, apgriauti įvairūs pastatai. Pranešama, kad stogų nuolaužos skraidė kilometro spinduliu. Nors niekas nenukentėjo, žmonės gerokai išsigando. Prieš kiek laiko stiprus vėjas itin stipriai siaubė Nidą.

Atrodo, kad smurtauti žmonės linkę ne tik vieni prieš kitus, bet ir prieš gyvūnus. Balsas.lt skaitytojas Vytautas pranešė, kad jo augintinis taip pat tapo smurtautojų taikiniu. Vyro teigimu, Kaune, Sausinės km. buvo apšaudytas šeimos mylimas katinas. „Išleidome katiną palakstyti kieme, grįžus katinui pamatėme, kad jis visas kruvinas.

Klaipėda gali turėti dar vieną akcentą – plaukiojantį namą. Juo inovatyvaus projekto autoriai siūlo ekspediciją po Baltijos jūros uostus. Plaukiojančio namo maketo autoriai sako, kad plaukiojantys namai nėra naujovė, tačiau sukurtas ir užpatentuotas lietuvių pats gamina energiją. Ant stogo būtų saulės baterijos. „Be turimų energetinių šaltinių – saulės baterijų, vėjo generatorių – jis būtų ir ekologiškas.

Visą gyvenimą žinojęs, kad tėvai gyveno Kakuncų kaime, Dominykas Tunkevičius stebisi, kodėl gimtąjį sodžių dabar turi vadinti kitaip. Visa Lietuvos teritorija užklota vaizdingais vietovardžiais: vandens telkinių, kalvų, daubų, miškų, pelkių, kaimų, miestelių ir miestų. Išgirdus kokį itin neįprastą pavadinimą, nevalingai susidomima jo kilme. Pateikė galvosūkį ir kalbininkams Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali.

Pasaulyje žinoma Olandijos kompanija LELY šiemet švenčia dvidešimties metų veiklos sukaktį. Ta proga kompanijos atstovai gimtadienio tortą su bendraminčių būriu ragauja įvairiose pasaulio šalyse, lankydamiesi pažangiuose pieno ūkiuose, kuriuose įdiegtos automatinės LELY sistemos.

Lietuvoje nemažai vietų, kur akį glosto kalnai ir kalneliai. „Sodo namelį statėme sklypo viduryje. Jis yra nelygaus reljefo, iš abiejų pusių yra šlaitai. Viskas buvo gerai, gyvenome apsaugotoje nuo vėjų vietoje, džiaugėmės gražiu vaizdu pro langus, tačiau po kiek laiko pastebėjome pirmuosius erozijos požymius. Šlaitai pradėjo irti, po kiekvieno stipresnio lietaus atsirasdavo nuošliaužų. Tose vietose žemė buvo netinkama augalams sodinti.

Prasidėjus rugsėjui verslininkai skaičiuoja miško gėrybių derlių. Voveraičių derlius nenuvylė, jos renkamos ir dabar. Prognozuojama, kad rugsėjį dar dygs baravykai, šilbaravykiai ir žaliuokės. Mėlynių derlius šiemet buvo rekordinis, o spanguolių prastas – uogos mažos ir dar kol kas neprinokusios. Valstybės saugomame Čepkelių raiste spanguoliauti leidžiama tik su specialiais leidimais.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Vietname policijos pareigūnai iš kontrabandininkų konfiskavo keturis itin retų tigrų jauniklius ir daugiau nei 100 ant išnykimo ribos esančių skujuočių, skelbia BBC. Gyvūnai buvo aptikti automobilyje centrinėje Ha Tinho provincijoje, teigė pareigūnai. Du asmenys buvo sulaikyti dėl nelegalaus gyvūnų transportavimo. Policininkas sakė naujienų agentūrai AFP, kad visi gyvūnai, išskyrus vieną skujuotį, buvo gyvi. Remiantis statistika, visame pasaulyje laisvėje gyvena tik 3 tūkst. 200 tigrų.

Daržovių ir vaisių derlių dorojantiems Panevėžio miesto ir rajono gyventojams žaliąsias atliekas ir šiemet tenka pilti patvoryje ar mesti į bendrus konteinerius, kur jos pūna gadindamos orą. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro  seniai pažadėtų kompostavimo konteinerių jie nesulauks ir šį rudenį.

Jeigu akylai pažiūrėtume, žaliųjų technologijų ateitis gali būti ne tokia jau ir giedra, kaip mums to norėtųsi, o kai kurios iš jų gali padaryti ir visiškai netikėtų staigmenų. 1. Saulės baterijų plokštės akina pilotus Saulės baterijos šiandien jau beveik įprastas reiškinys. Jos montuojamos ant namų, biurų pastatų stogų ir netgi vidury dykumos.