gamta

 Pirmasis šių metų pusmetis gyvosios gamtos sergėtojams buvo darbingas – jie išaiškino per 2 600 pažeidimų, iš kurių daugiau kaip 600 – šiurkštūs. Visų regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai vidutiniškai kasdien išaiškino maždaug po 14 gyvūnijos apsaugos pažeidimų, po 3 iš kurių buvo šiurkštūs. „Statistika rodo, kad šiemet išaiškinta net penktadaliu daugiau gyvosios gamtos apsaugos pažeidimų nei pernai.

Dar viena vasaros savaitė prasidėjo šiltais ir karštais orais, kurie Lietuvoje išsilaikys ir antradienį. Rytojus numatomas be žymesnio lietaus, naktį kai kur tvyros rūkas, atvės iki 17–20 laipsnių šilumos. Pūs silpnas, nepastovios krypties vėjas. Antradienis Lietuvoje bus karštas ir saulėtas – nuo 26 iki 31 laipsnio. Poryt, trečiadienį, dieną vietomis numatomas trumpas lietus, galima ir perkūnija. Karščiai išsilaikys.

Trys iš keturių gyventojų pranešimų apie gyvosios gamtos pažeidimus pasitvirtina, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonas, kuriuo apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus galima pranešti visą parą, veikti pradėjo praėjusiais metais. „Rudenį skaičiuosime pirmuosius įkurtos aplinkosaugininkų dispečerinės metus, bet jau dabar galime tvirtai teigti – ji pasiteisino su kaupu.

Pirmadienio rytą oro temperatūra Lietuvoje svyruoja nuo 13 iki 21 laipsnio šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Dieną oro temperatūra bus nuo 24 iki 29 laipsnių šilumos. Taip pat pranešama, kad vakarinėje ir pietinėje šalies dalyje eismo sąlygas sunkino rūkas, matomumas sumažėjęs iki 150 metrų. Lietuvoje magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai yra sausi, vietomis drėgni dėl naktį buvusio ar besitęsiančio lietaus.

Penktadienį Anykščių regioniniame parke atidaromas unikalus apžvalginis medžių lajų takas. Atidaryme dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lajų takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų. Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro ties medžių laja. Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta aukštaitiška tautinė juosta.

Jau šį vakarą, liepos 31-ąją, dangų nutvieks neįprastas reginys – Mėlynasis Mėnulis, arba tryliktoji pilnatis. Kas tai yra ir kokią turi įtaką žmonėms? Kaip galima bus stebėti šį neįprastą reginį? Tai, kad šis įvykis labai neįprastas, byloja faktas, jog jis įvyksta kartą per trejus metus. Paskutinį kartą toks Mėnulis buvos stebimas 2012 metų rugpjūtį. Kas yra Mėlynasis Mėnulis? Kaip bebūtų keista, šį kartą pavadinimas kiek klaidinantis. Mėlynasis Mėnulis tikrai nepamėlynuos.

Laukinės gamtos mylėtojas fotografas ir operatorius Jerome Guillaumot užfiksavo nepakartojamą vaizdelį, kuriame – įstabi gyvūnų kova dėl išlikimo.  Keturi aršiai nusiteikę liūtai ketino susidoroti su mažuoju mangustu, tačiau šis nepaliaujamai kovėsi dėl savo ir artimųjų gyvybės. Atrodė, kad mažam gyviui nepavyks, tačiau skardžiu balsu jis netruko nubaidyti laukinių žvėrių.  Sulindęs į išsiraustą duobę gyvūnas liūtams užkirto kelią net savo uodegos krimstelėti.

Nors vidurvasaris įsisiūbavo, o šalies gražiausius ežerus nugulė poilsiautojai, per vasarą nesnaudžia ir gamtos sergėtojai. Štai Utenos regiono gyvosios gamtos inspektoriai pričiupo panevėžiečius, sumaniusius ne tik pailsėti prie Vencavo ežero Zarasų rajone, bet ir pabrakonieriauti – nelegaliai pasivėžiauti. Sieteliuose rasti net 39 nelegaliai pagauti plačiažnypliai vėžiai. Vėžiavimo sezonas visoje Lietuvoje prasidės tik nuo liepos vidurio ir tęsis iki spalio 15-tos.

Švedų narai išplatino ilgai lauktą įrašą iš povandeninio ilgiausio šalyje urvo. Kasmet jie ištyrinėja vis daugiau šio natūralaus gamtos stebuklo. Dabar atrasta jau beveik du kilometrai po vandeniu besidriekiančio urvo, tačiau kiek jis tęsiasi ir kur nuveda, vis dar nežino niekas. Vaizdo įraše matyti, kaip keli ekspedicijos narai po vandeniu tyrinėja įspūdingą ir paslaptingą 1,7 km ilgio urvą.

Esate matę, kaip nedidelė vapsva sudoroja tris kartus už save didesnį vorą? Pasirodo, tai visai normalus dalykas. Ši vapsva, vadinama voravapsve, yra iš Pompilidae šeimos, kurios visi atstovai medžioja būtent vorus. Tokių vapsvų yra ir Lietuvoje, net 50 rūšių. Gamtos tyrimų centro vyresnysis darbuotojas Eduardas Budrys sako, kad šios vapsvos paplitusios visame pasaulyje, daugiausia Pietų Amerikoje, kur jos būna itin stambios ir medžioja tarantulus.

Kuo toliau, tuo labiau jaučiami globalinio klimato atšilimo padariniai. Klimato kaitos problemos sprendžiamos valstybiniu mastu, tačiau džiugu, kad atsiranda tokių sąmoningų piliečių, kurie suvokia, kad šiuo atveju ir vienas lauke – karys. Tokiam piliečiui galima būtų prilyginti ir miestų savivaldybes: vienos nedaro nieko, manydamos, kad yra tik maža dalis didelėje sistemoje, kitos – imasi tokių priemonių, kokių tik gali.

 Maisto produktai ir kaitri vasaros saulė ne pats geriausias derinys žmogaus organizmui. Iškylos metu per ilgai nešaldomoje aplinkoje pabuvę patiekalai gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus ar net infekcines ligas, mat esant aukštai oro temperatūrai rizika apsinuodyti maistu yra dvigubai didesnė. Bakterijos maisto produktuose pradeda veistis temperatūrai pasiekus dvidešimt laipsnių šilumos, tad itin svarbu pakuotėse esančius produktus suvalgyti tik atvykus į iškylos vietą.

Ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai yra neatsiejami nuo klimato kaitos. Jų, beje, daugėja, kalbant tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Kurie iš jų pastebimi dažniausiai ir kokias pasekmes atneša? Meteorologiniai ir geologiniai reiškiniai Sakoma, visada geriausiai pradėti nuo pradžių, todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog visų pirma nereikia maišyti, kas yra pavojingi meteorologiniai ir kas – geologiniai r...

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Birželio 3 dieną pradėta registracija varžytis dėl 2018 metų Europos žaliosios sostinės vardo, kviečianti prisijungti Europos miestus. Šio konkurso tikslas – gerinti atliekų tvarkymą, apsaugoti vandens telkinius ir parkus, mažinti aplinkos taršą ir gerinti sąlygas gyventi mieste.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

Panevėžyje neapsikentę varnų kaimynystės, kai kurie panevėžiečiai griebiasi net ginklo. Tačiau toks kovos būdas sulaukė ne gyventojų pritarimo, o pasipiktinimo. Nuo kulkų pokšintis daugiabučio kiemas sulaukė ir pareigūnų dėmesio.  Kelių Tulpių gatvės daugiabučių gyventojų ramybę sudrumstė vidury baltos dienos netikėtai pasigirdę šūviai.

Kalifornijos Santa Barbaros pakrantėje vyksta kovoja su į vandenyną išsiliejusia nafta. Pratrūkus povandeniniam naftos vamzdžiui, į pakrantę išsiliejo kone 400 tūkstančių litrų žaliavinės naftos. Avarija jau smarkiai pakenkė gyvūnams, gelbėtojai rado ir negyvų delfinų. Naftos dėmės Santa Barbaros pakrantėje Kalifornijoje pasirodė, kai šią savaitę po vandeniu trūko vamzdžiai. Į pakrantę iš karto išsiųsti šimtai gelbėtojų.

Nėra tikslių duomenų, koks yra žmonijos indėlis į stebimą Žemės temperatūros augimą ir kokią grandininę reakciją jis gali iššaukti. Taip pat nežinomas tikslus santykis tarp šiltnamio dujų koncentracijos augimo atmosferoje ir temperatūros didėjimo. Ir tai drąsina skeptikus: kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaitos problema yra sureikšminama, išpučiama taip, kaip ir duomenys apie Žemės vidutinės temperatūros augimą.

Pievoje pasiklydęs laukinio kiškio jauniklis rado prieglobstį geraširdės senjoros namuose. Katinų ir kiaunių lengvu grobiu galėjusiu tapti kiškučiu jau porą savaičių kantriai rūpinasi ne tik panevėžietė, bet ir šeimininkės šuo.  Moteris laukinio kiškio mažylį aptiko pievoje netoli namų, vedžiodama šunį – ji ilgaausio pagailėjo ir parsinešė namo. „Kai radau, jis buvo toks mažytis, kaip pelytė tilpo delniuke. Ir svėrė vos 100 g, o paskui priaugo dukart.

Gražesnis gyvūno kadras, jei prie pastarojo prieini pernelyg arti, gali kainuoti daug išgąsčio. Tai gerai suprato ir nuo įpykusios juodosios meškos ir trijų jos jaunikliųsprukusi turistų grupelė. Bet meška mama stengėsi neatsilikti, o iš paskos ir trys vaikai meškiukai. Toks nncidentas įvyko Montanoje, Jeloustouno (Yellowstone‘o)  nacionaliniame parke. Nemalonaus incidento vaizdo medžiagą išplatino parko atstovai, perspėdami turistus pernelyg nesiartinti prie pavojingų gyvūnų.

Šiandien lietų į Lietuvą atnešę lietaus debesys vakare ir pirmoje nakties pusėje pratęs savo kelią, tad palis visur. Tačiau apie vidurnaktį šalies vakaruose, pietvakariuose jau atsiras pragiedrulių, o šalies rytuose lietus pradės rimti, nors kai kur iš pavienių debesų dar palynos. Vakarinėje šalies dalyje suboluos rūkas. Rytoj numatomi gražūs orai: ciklonas dar toli, tad dangus bus nusėtas baltais kamuoliniais debesimis. Kai kurie jų gali pašlakstyti šiek tiek lietaus, tačiau vyraus sausi orai.

 Lietuvoje – pavasaris. Jau net neskaičiuojame kelintas. Vienas buvo ankstyvasis, paskui – net keletas gana vėsių. Dabar prasideda šiltasis, švelnusis jo metas. Iš tikrųjų pavasaris yra vienas vienintelis, o jo charakteris mums gali būti ne visada suprantamas. Tačiau tai – mūsų, o ne pavasario problema. Pavasariu ar pavasariška nuotaika gyvenus du mėnesius, daug ką galima apibendrinti ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Visų pirma šio pavasario nuoseklumas stebina, nors gal ir nedžiugina.

 Per neršiančioms lydekoms apsaugoti skirtą akciją, kuri vyko beveik tris mėnesius – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. – aplinkosaugininkai nustatė arti aštuonių šimtų pažeidimų. Pažeidėjams skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų administracinių baudų. Išaiškinti 28 pažeidimai, kurių metu žuvų ištekliams padaryta 42 tūkst. EUR žalos, ir šią žalą brakonieriai turės atlyginti. „Tokie akcijos rezultatai – pirmiausia sustiprintos aplinkosauginės kontrolės išdava.

 Po permainingų orų pusdieniui pasirodžiusi saulė netruko sušildyti ir Vilniuje pasodintas japoniškas vyšnias - sakuras. Trečiadienio popietę sostinės gyventojai ir svečiai jau galėjo mėgautis pirmaisiais prasiskleidusiais žiedais. Prisimenant praėjusius metus tikimasi, kad sakurų parkelis apytiksliai svaitei taps vienvaldžiu žmonių traukos centru. Tai patvirtina ir jau dabar jau būriais fotografuotis prie pirmųjų sakurų žiedų traukiantys vilniečiai.

 Nors oficialiai deklaruojama, kad senos padangos surenkamos nemokamai, padangas keitę mažesniuose automobilių servisuose greičiausiai susidūrė su problema, kai jų buvo paprašyta susimokėti už senų padangų surinkimą. Dėvėtų padangų „derlius“ nuošalesnėse pamiškėse, pakelėse šį pavasarį taip pat nesumažėjo. Padangų gamintojai ir importuotojai moka mokesčius, kad surenkant senas padangas būtų galima neimti jokio mokesčio.

Žmogus sau susikūrė kur kas patogesnę buitį nei buvo galima svajoti dar vos prieš keletą dešimtmečių, o su patobulėjusia buitimi susiformavo ir nauji vartojimo įpročiai. Vis dėlto, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį ir neša atsakomybę. Neapdairiai, netinkamai, netaupiai naudojama buitinė chemija, prietaisai prisideda prie dvidešimt pirmojo amžiaus baubo – klimato kaitos.

Apskaičiuota, kad šalyse, kuriose legalizuota prostitucija, tik viena iš šimto moterų už seksą yra mokėjusi žigolo. Užtat kas šeštas vyras yra mokėjęs prostitutei. Pažiūrėjus į gyvūnų pasaulį taisyklė, kad moka vyras, o ne moteris, lyg ir patvirtinama: vaisinių muselių patinai už leidimą apvaisinti partnerei atsilygina atrydami maisto lašelius, atogrąžose gyvenantys svirpliai kartu su sperma išskiria želė formos masę, kurią patelė vėliau suėda.

  Tai ne magija, šie gyvūnai tokie patys, kaip ir kiti jų rūšies gyviai. Išskirtinį baltai rausvą kailį jie įgijo dėl pigmentacijos sutrikimo, tačiau ši savybė nepaverčia jų prastesniais. Atvirkščiai, dėl savo išskirtinės išvaizdos jie atrodo originalesni.

Argi nebūtų nuostabu, jei viso pasaulio dizaineriai išmoktų pasiimti iš gamtos visa kas gražiausia jos nežalodami? Tai ir įkvėpė Liliją Hudyakovą sukurti stulbinančius koliažus projektui "Fashion & Nature".                     ...

Pagaliau žiema baigėsi, šalin nuobodulį ir gamtos pilkumą. Juk pavasariui atėjus niekas neturi teisės liūdėti! Tik kartais nutinka taip, kad mūsų lūkesčiai toli gražu nesutampa su realybe.

Kas gali būti labiau žavinga? Į ką tik gimusius gyvūnėlių ir paukštelių mažylius nori žiūrėti be perstojo. Tiesa, jie gana greitai iš mažų pukelių kamuoliukų virsta suaugusiais gyvūnais.

 Atšilus orams, aplinkosaugininkai jau registruoja pirmuosius žolės gaisrus Vakarų Lietuvoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tokie gaisrai ne tik niokoja gamtą, bet ir kelia pavojų žmonių gyvybei bei turtui. Už sausos žolės ar medžių lapų, daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, numatyta administracinė atsakomybė, gresia nuo 28 eurų iki 289 eurų bauda.

Šios 24 nuotraukos, sunku tuo net patikėti, rastos „Google Street View“. Kviečiame pasigrožėti ir jus. Akimirka iš Japonijos     Ir iš Airijos     Išties užburiantis vaizdas     Sunku patikėti, kad tokius vaizdus užfiksavo „Google Street View“     Vaizdai buvo redaguojami naudojant nuotraukų redagavimo įrankį „Pollar“         Nuotraukoms patobulinti gali būti naudojami filtrai         Gali būti keiči...

Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tai, kad per 16 metų gandrų populiacija beveik padvigubėjo, rodo, jog gyvename pakankamai sveikoje aplinkoje, sako Gamtos tyrimų centro mokslininkė Daiva Vaitkuvienė. „Tai lėmė pagerėjusios mitybos sąlygos, kai Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, imta naudoti mažiau pesticidų ir trąšų. Taigi gandras yra puikus indikatorius ekologiškos ir žmogui gyventi sveikos aplinkos“, – pastebi ji.

Esame vasaryje. Kiekviena jo diena neša mus vis labiau į šviesą ir arčiau pavasario. Ar šios dienos mus nuneš į žiemą, pasakyti sunku. Dar neatsižadėkime žiemos, nes vasaris – jos mėnuo. Tačiau, kuo toliau, tuo sunkiau patikėti žiemos galiomis. Ar gali būti, kad tikros žiemos taip ir neregėsime? Šiltųjų žiemų ciklas dar nesibaigė, tad tokia šiemetė žiema yra lyg ir logiška.

Filmas apie tai, kas būtų, jeigu žmonės paliktų Žemę. Autoriai pateikia argumentuotą atsakymą: mes išvyktume – bėgant metams sugrįžtų Gamta, mūsų supančiota Žemė lengvai atsigautų. Iš visų biologinių rūšių žmonės žemėje paliko didžiausią žymę – tiesė kelius, statė tiltus, įkūrė miestus, statė elektros jėgaines ir laivus, kūrė lėktuvus, automobilius, kilo į kosminę erdvę. Norėdami geriau pamatyti savo poveikį pasauliui, turėtume pabandyti įsivaizduoti, koks pasaulis būtų be mūsų.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūra vakar surengė gyvosios gamtos apsaugos reidą. Buvo tikrinti Joniškio rajono vandens telkiniai. Aplinkosaugininkai Žagarės seniūnijoje, ant Bandorių tvenkinio ledo pastebėjo žveją, kuris buvo pastatęs skritulius ir masalui naudojo gyvas žuveles. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejojant, masalui naudoti gyvą žuvelę yra draudžiama. Negana to Daukšių kaimo gyventojas A.S. (1986m.) buvo pastatęs net 9 skritulius.

Net ir patys mieliausi šios planetos gyventojai turi šiokių tokių keistenybių, kurios mums gali pasirodyti visiškai keistos ir nesuprantamos. Tačiau, garantuoju, jei šie gyviai išgirstų kokias šunybes kartais krečia žmonija – dangstytųsi ausis (buzzfeed.com).   10. Žirafa sugeba pirštu pasikrapštyti nosį. 9. Be to, žirafos labai, labai daug seilėjasi.         8. Šakalai savo palikuonis maitina atrydami maistą.

Geizeriai, kriokliai, kalnai, juodojo smėlio dykumos ir krantai. Keliautojus Islandija žavi atšiauriu, tačiau įstabiu grožiu. Susipažinkite su atšiauriąja šiaurės perlo puse.

Fjiordai, ledu sukaustyti ežerai ir kalnai. Šie žiemiški ir kvapą atimantys žiemos peizažai nepaliks abejingų.Už lango siaučiant pūgai pasigrožėkite štai tokiais vaizdais.

Kviečiame pasigrožėti įspūdingais vaizdais. Šiuose pusnynuose, kaip rašoma viename vaikiškame eilėraštyje, miega ne nykštukai, o pasakiški nameliai. Jūsų dėmesiui pristatome siurrealistiškiausius namus, pastatytus sniego žemėje.

Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.

Profesionalus lenkų fotografas gamtos mylėtojams suteikė puikią progą pamatyti nuostabią pasaulio šalių gamtą. Laimėjęs nemažai konkursų Jakubas Polomskis gavo galimybę apkeliauti ne mažą žemės dalį. Kaip jis pats sako – jo amerikietiška svajonė pagaliau išsipildė (boredpanda.

Gamtos grožis dažnai gali užgniaužti kvapą, tačiau gyvendami Europos pakraštyje nematome tikrosios egzotikos. Žmones ypač žavi gyvūnai, kurių instinktai padeda jiems sukurti itin darniai veikiančius būrius, ir tai labiausiai atsispindi per migraciją, kai daugelis gyvūnų keliauja į jų gyvenimui palankesnę vietą.

 Tomas Petryla Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greitai pasieks kraštinę padėtį horizonte. Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu.

Medžiams besidabinant baltomis sniego marškomis, vis geriau pastebime kiekvieną spalvotą mažmožį. Antai raudonuoja šermukšnių kekės. Sakoma, kad gausus šermukšnių derlius pranašauja gilią ir šaltą žiemą, bet žvelgdami į šermukšnių uogas mūsų senoliai ne tik būsimas žiemos išdaigas nuspėdavo, bet ir užklupusius negalavimus įveikdavo, sumanios šeimininkės ruošiamus patiekalus vitaminais praturtindavo.

Mieguistam rytui prablaškyti pristatome dar vieną gyvūnijos pasaulio stebuklą – gražiausias pasaulio lapes.  ...

Žiemos grožį atskleidžia 12 fotografijų, kuriose užfiksuota kaip įspūdingi ledo ir sniego dariniai, prilygstantys meno kūriniams, pagyvina niūrų ir žvarbų kraštovaizdį.