gaidos

Jau devynioliktą  kartą kultūrinį sostinės rudens peizažą  įvairinantis festivalis „Gaida“ tradiciškai pateikia itin gausų naujausios lietuvių muzikos derlių. Kokius „vaisius“ mūsų autoriai sunokino šiais metais? Bene daugiausiai apie tai sužinos atėjusieji į spalio 29 d. festivalio koncertą Taikomosios dailės muziejuje. Čia „Kaskadų trio“, Vilniaus kvartetas ir choras „Jauna muzika“ (vad.

Spalio 27 d. į Vilnių atkeliauja „pasaulietinėmis apeigomis“ vadinama italų kompozitoriaus Fausto Romitelli (1963–2004) ir videomenininko Paolo Pachini opera „An Index of Metals“. Kūrinį, jau „išbandytą“ daugelyje didžiųjų Europos šiuolaikinės muzikos festivalių ir iki šiol „graibstomą“ pasaulio koncertų salių, pristato „Gaidos“ festivalis.

Festivalio „Gaida“ pradžia šį šeštadienį bus pažymėta dvigubu akcentu: solidus simfoninės muzikos atidarymo koncertas įvyks 19 val. Nacionalinės filharmonijos salėje, o 21.30 val. miesto naktinio gyvenimo mėgėjai laukiami „Piano.lt“ salėje, kur alternatyvų, vadinamąjį fringe projektą pristatys akademinio rimtumo besikratantis kūrėjų tandemas – Jonas Jurkūnas ir Martynas Bialobžeskis.

Kas bendro tarp Niujorko triukšmų, grupės „Rolling Stones“, baroko genijaus C. Monteverdi ir... paryčiais namo grįžtančių mūsų bendrapiliečių? Na, visa tai yra muzika. Net ir triukšmas. Kaip triukšmas virsta muzika? Kultinis amerikiečių kompozitorius Steve‘as Reichas daro šitaip: pirmiausia įrašinėja įvairiausius savo gimtojo Niujorko garsus – žmonių kalbėjimą, mašinų signalus, durų trenksmus, metro skambučius, širdies plakimą, laivų ragus, policijos sirenas ir pan.

Spalio 24 dieną startuoja jau devynioliktą kartą Vilniuje rengiamas svarbiausias Lietuvoje šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, kurio pasirinkta teminė kryptis šįmet – Vilniui tapus Europos kultūros sostine – yra MIESTAS. Festivalis prabyla apie miestus, jų garsus, savitumus ir įvairias jų prasmes, inspiravusias garsius pasaulio kompozitorius bei nemažą būrį lietuvių muzikos kūrėjų.

Vakar iš Zagrebo muzikos bienalės sugrįžo lietuvių muzikos „desantas“ – balandžio 21 dieną didžiausiame Kroatijos muzikos festivalyje įvyko „Gaidos“ festivalio ansamblio koncertas. Lietuvių ir kitų pasaulio kompozitorių šiuolaikinę muziką pristatantis „Gaida Ensemble“ surengė solinį koncertą, kuriame skambėjo Mariaus Baranausko, Ryčio Mažulio, Šarūno Nako ir Ramintos Šerkšnytės kūriniai bei kroatų autoriaus Krešimiro Seletkovičiaus naujo opuso premjera.

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ sulauks ypatingo svečio Vokietijos Mike’o Svobodos, kuris pasirodys dviejuose festivalio renginiuose trombininko ir kompozitoriaus amplua. Balandžio 22 dieną, trečiadienį, 19 valandą videoklube „Įkvepiantis trombono menas“ galėsime įsitikinti Mike’o išradingumu ir meistriškumu, grojant trombonu ir kitais panašios kilmės instrumentais. Be to išvysime ir išgirsime, kaip atlikėjas įgarsins netgi sodo laistymui naudojamą žarną ar jūros kriauklę.

Airiai tikrai panašūs į lietuvius. Štai - Johnas McLachlanas. Jis yra kompozitorius ir Airijos kompozitorių sąjungos direktorius. Taip pat ir "Aosdána", elitinio Airijos kultūros sambūrio, kuriame gali būti tik 250 narių, dalyvis. Jis praėjusiais metais buvo Vilniuje vykusiose Pasaulio muzikos dienose ir "Gaidos" festivalyje. Savo įspūdžius aprašė Airijos muzikos žurnale „JMI”. Kaip ir mes, rašydamas apie svetimus, baigia savais. Ir lygina. Šį kartą – mūsų naudai.

Dar anais senais laikais, kai, ko gero, nebuvo net ŠMC, o tik Dailės parodų rūmai – nors atmintis ir gali klaidinti,– į Lietuvą buvo atkeliavusi op-arto meistro Vasarelio paroda. Ilgiausiai vaikštinėdami po parodą mokėmės išversti žvilgsnį ir pamatyti daiktus kitaip, nei jie yra, t.y. pamatyti ne realybę, o dailininko intencijas kreipti erdves. Po to linksmai vaikštinėjome po senamiestį ir kurį laiką dar pavykdavo „išversti“ realių namų formas ir išorės kampus „įgaubti“ į vidų.

Vilniuje prasidedančios „Pasaulio muzikos dienos“ Rytų Europoje rengiamos pirmą kartą ir laikomos vienu reikšmingiausių muzikos festivalių. Nė nenutuokiame, kad tarp valstybių vyksta aštri konkurencinė kova dėl garbės surengti „Pasaulio muzikos dienas“. Panašiai kaip dėl olimpinių žaidynių rengimo, tik apie pastarąsias žino visi, o muzikos reikalai tylesni.

Spalio 28 ir 29 dienomis Nacionaliniame dramos teatre bus parodytas vienas įspūdingiausių festivalio teatrinių projektų – kultinio kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, spektaklis pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Kūrinį atliks žymus prancūzų kino ir teatro aktorius André Wilmsas ir garsusis „Mondriaan“ styginių kvartetas iš Amsterdamo.

Spalio 28 ir 29 dienomis Nacionaliniame dramos teatre bus parodytas vienas įspūdingiausių festivalio teatrinių projektų – kultinio kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, spektaklis pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Kūrinį atliks žymus prancūzų kino ir teatro aktorius André Wilmsas ir garsusis „Mondriaan“ styginių kvartetas iš Amsterdamo.

Šalies kultūros veikėjai, skelbdami pilietinę akciją „Nebalsuoji – nesiskųsk“, skatina piliečius nelikti abejingais per artėjančius Seimo rinkimus, o politikus – liautis manipuliavus kultūra.

Rudenį Lietuvoje pirmą kartą rengiamose „Pasaulio muzikos dienose“ bus parodytas vieno iš svarbiausių šiuolaikinio muzikinio teatro atstovų, kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“. Šis kūrinys, pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Goebbelso „Eraritjaritjaka“ spalio 28, 29 d. bus rodoma Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

Rudenį Lietuvoje pirmą kartą rengiamose „Pasaulio muzikos dienose“ (http://www.wmd2008.org/lt/news/view/66) bus parodytas vieno iš svarbiausių šiuolaikinio muzikinio teatro atstovų, kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“. Šis kūrinys, pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro „Vidy Lausanne“ (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu.

Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte, vyksiančiame gegužės 7 d., trečiadienį, 18 valandą, Klaipėdos koncertų salėje vėl susitiksime su žavia dainininke Liora Grodnikaite ir susipažinsime su dirigentu  Danieliu Gazonu (Belgija). Šis „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncertas taip pat intriguos neįprasta programa.

Trumpametražių operų festivalis – specifinis, daugiamatis ir prieštaringas renginys, kurio taikinyje atsiduria šiuolaikinė kamerinė opera. Tai jungtinis jaunųjų menininkų projektas, kuris sieks dar kartą apibrėžti tarpdisciplininės operos teritorijas ir įkūnyti, komentuoti bei bandyti keisti šių dienų situaciją.

Lapkričio 27 d. „Michael Nyman Band“ koncertas Filharmonijos salėje vainikuoja ne tik šių metų „Gaidos“ festivalį, bet ir visą „Vilniaus festivalių“ sezoną. Koncerto programoje – populiaraus britų kompozitoriaus, pripažinto kino muzikos meistro Michaelo Nymano kūriniai kino klasikų Peterio Greenaway‘aus („Prospero knygos“, „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“), Dzigos Vertovo („Žmogus su kino kamera“) ir animatoriaus Akinoro Nagaokos („Iš Anos Frank dienoraščio“) filmams.

Baigiamajame „Gaidos“ festivalio spalio mėnesio koncerte – dar vienas štrichas balso (šiųmetinės festivalio temos) „portretui“ – pasaulio chorų elitui priskiriamo Estijos filharmonijos kamerinio choro pasirodymas spalio 30, antradienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Baigiamajame „Gaidos“ festivalio spalio mėnesio koncerte – dar vienas štrichas balso (šiųmetinės festivalio temos) „portretui“ – pasaulio chorų elitui priskiriamo Estijos filharmonijos kamerinio choro pasirodymas spalio 30, antradienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Šeštadienio simfoninio koncerto lietuviškosios premjeros, manyčiau, nebuvo tiesiog eilinės. Dėl kelių priežasčių, o labiausiai dėl pažadų bei lūksčių ir kai kurių prisiminimų. Kaip pažadas klausytojui inspiravo bene pirmą kartą „Gaidos‘ scenoje prasiveržianti pilietinio protesto manifestacija. Kai ji sklinda iš vis dar nesitaikstančio maištininko Felikso Bajoro lūpų, tai savaime verčia suklusti.

Jau tapo tradicija, kad festivalis „Gaida“ kasmet pristato kamerinį sceninį veikalą, tuo tarsi skatindamas pas mus vis dar merdinčio žanro kūrybą. Prisiminus kelerius pastaruosius metus – tai buvo O. Balakausko „Tolimoji“ (koncertinis atlikimas, 2002), net keturios kamerinės operos 2004 m., iš kurių viena – amerikiečio R. Ashley‘o „Celestial excursions“, 2005 m. festivalis lietuvių publiką supažindino su įdomia olando M. van der Aa opera „One“, praeitais metais matėme V. Jurgučio šokio projektą ...

Šeštadienio vakarą festivalis „Gaida“ kviečia į simfoninės muzikos koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Lietuviškai austrišką programą, kurią raudona gija veria protestuojančios asmenybės, menininko-nonkonformisto motyvas, spalio 27 d., 19 val. pateiks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Nacionalinės premijos laureato Roberto Šerveniko.

Festivalis „Gaida“ spalio 26 d. Vilniaus „Domino“ teatre pristato unikalios ispanų dainininkės Fatimos Mirandos balso teatro projektą „prESSENCES“. Autorinį Fatimos Mirandos sumanymą – ji yra muzikos, video ir režisūros autorė – papildys šviesų dizainas ir projektui specialiai sukurti kostiumai. Dainininkei talkina ir profesionalūs garso režisieriai, tačiau, kaip pabrėžia pati Fatima, visi vokaliniai garsai išgauti šio koncerto metu yra natūralūs ir sukurti jos ištobulintos technikos pagalba.

Atsidūrus vidury giliausių marių be jokios gelbėjimosi atributikos svarbiausia mokėti plaukti. Antraip gresia perdozavimas vandeniu. Taip galėjo nutikti ir šį vakarą – panirus į tokį bekraštį muzikos okeaną liko tik stengtis išvengti „mirtinos“ dozės ir saugiai išsilaipinti vienoje šio vakaro garsinių salų. Šiuolaikinio meno centras, spalio dvidešimt antroji, 19:00. Tylūs instrumentų šnabždesiai bylojantys, sakytume, transcendentinio pasaulio ramybę.

Panašu, kad Lietuvoje vis dar manoma, jog pats iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų dalykų suderinimo faktas savaime garantuoja tokio hibrido kokybę ir vertę. „Sensacija: pankroko grupė ir sakralinės muzikos ansamblis vienoje scenoje!“ – maždaug tokia schema dažniausiai pranašauja beribį novatoriškumą ir kartu „aktualumą visiems“, beveik ekumenišką priešybių sutaikymą.

Sekmadienį, spalio 21 d., Vilniaus Bernardinų bažnyčioje nuskambės pirmasis iš „Gaidos“ festivalio chorinės muzikos koncertų. Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio ir talkinamas altininko Arūno Statkaus, atliks brito Johno Tavenerio kūrinį „Miros nešėja“ (The Myrrh-Bearer, 1993) pagal senovės Bizantijos poetės-vienuolės Kassiani tekstą ir amerikiečio Mortono Feldmano kūrinį „Rothko koplyčia“ (Rothko Chapel), 1971 m. sukurtą garsaus dailininko Marko Rohtko drobėmis papuoštai erd...

Šį penktadienį sostinėje prasidės didysis kasmetinis šiuolaikinės muzikos forumas „Gaida“. Spalvingas, skirtas smalsiai ir reikliai publikai festivalis pasklis po įvairias Vilniaus erdves - nuo koncertų iki teatrų salių. „Gaidos“ programoje - kelios dešimtys skirtingų žanrų naujosios muzikos pavyzdžių, tarp jų - daugiau kaip dešimt lietuviškų kūrinių.

Įvairovė – toks galėtų būti vienas iš netrukus prasidėsiančio festivalio „Gaida“ šūkių.Spalio 19 d. – solidus festivalio atidarymo koncertas Kongresų rūmuose su simfoninėmis lietuvių autorių premjeromis, o jau kitą vakarą – spalio 20-ąją – Šiuolaikinio meno centre grupė „Pieno lazeriai“ su dainininke Asmik Grigorian ir Modesto Pitrėno diriguojamu „Gaidos“ ansambliu atliks „šviežiai iškeptą“ Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kompoziciją visų kartų jaunimui „Stella Hermetica“ pagal Isaaco Newto...

„Atsiverkime naujoms muzikinėms patirtims“ – kviečia šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“, rugsėjo 15-ą dieną pradedantis naują Klaipėdos koncertų salės sezoną. Multimedijiniame šokio projekte „Time line“ susijungs elektroninė muzika, skaitmeninis vaizdas, lazerio spindulių metamorfozės ir šokio judesių plastika. Šiame įvairias raiškos formas integruojančiame metameno kūrinyje bus mėginama atskleisti žmogaus akiai nepastebimą santykį tarp energijos, erdvės, materijos ir laiko.

 Lietuvos šokio informacijos centras kartu su Vilniaus festivaliais balandžio 30-gegužės 5 ir 31 dienomis Vilniuje ir Klaipėdoje rengia Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis’07“. Šešiose šalies scenose šoks dešimt trupių iš užsienio šalių (Rusijos, Švedijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Šveicarijos), bus pristatyti vienuolikos lietuvių choreografų darbai. Šiemet festivalyje įvyks net keturios Lietuvos choreografų premjeros.

Kovo 23 d. Monso karališkojoje konservatorijoje ir 24 d. Dominikonų bažnyčioje Briuselyje belgų dirigentas Danielis Gazonas pristatys du lietuviškos muzikos koncertus. Paties dirigento iniciatyva sudarytose koncertų programose - vien šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai.

Flamandų kompozitorių, prodiuserį, leidėją Patricką De Clercką jau keleri metai galima vadinti dažnu svečiu Vilniuje. Vienas iš jo kelionių tikslų – naujienų paieška savo muzikos leidyklai „Megadisc Classics“. Tokios žvalgybos trofėjus kol kas vienas – kompozitorius Rytis Mažulis. „Megadisc Classics“ ką tik išleido antrą lietuvių kompozitoriaus plokštelę „Twittening mashine“. (Plokštelė tik šiomis dienomis bus pradėta platinti, tad nuorodos leidyklos kataloge dar nėra, o čia (http://www.

„Gaidos“ festivalio organizatoriai, ieškodami naujų salių, atlieka šaunią geografinę švietimo misiją. Vakar, ketvirtadienį, šiuolaikinės muzikos smalsuoliai buvo nusiųsti į muzikos klubą „Tamsta (http://www.tamstaclub.lt) ir nustebo. Niekas iš šios bendruomenės nežinojo, kad už poros šimtų metrų nuo Filharmonijos yra didelė, jauki, neprirūkyta (nors balkonuose rūkyti nedraudžiama) erdvė, tobulai parengta gyvo garso koncertams. Ir maistas su gėrimais čia nebrangus.

Anksčiau Lietuvoje vienas iš reklamos būdų buvo (o gal ir dabar yra?) beveik Gutenbergo metodu spausdinamos afišos. Vieninteliai jų dizaino elementai buvo raidžių dydis ir kelios spalvos – juoda, raudona, žalia, kartais – mėlyna. Vakar (trečiadienį) atlikau nediduką sociologinį tyrimą. Keliolikos žmonių paklausiau, kaip reaguotų, pamatę primityvoką afišą su štai tokiu tekstu: Vilniaus simfoninio orkestro edukacinių koncertų ciklas.Abonementas Nr.

Toli gražu dar ne visi teatrai pradėjo savo sezonus, kai kurie premjeromis džiugins tik po mėnesio. Bet ką žada naujasis sezonas žiūrovams? To „Menų faktūra” klausė šalies teatrų vadovų. Pirmasis rašinys - apie Vilniaus teatrus. 1 plius 160 Lietuvos nacionalinio dramos teatro šį rudenį laukia vadovų kaita. Per artimiausias dvi savaites turėtų paaiškėti, kas formuos naująją teatro liniją. Todėl šiandien galime kalbėti tik apie teatro planus iki Naujųjų metų.

Dar nenuslūgus kupino rimties „Gaidos“ atidarymo koncerto įspūdžiams, jau kitą dieną, spalio 15-ąją, Šiuolaikinio meno centre trinktels „rūgščiojo“ (acid) džiazo apšlakstytas, subjektyviai romantinis Lino Rimšos ir Lino Paulauskio projektas „Die Welt ist Traum(a)“ (Pasaulis yra sapnas / trauma), savaip įgyvendinantis kertinę romantizmo „skilusios sąmonės“ – schizophrenia - sampratą.

Jau keturioliktą kartą startuojantis didžiausias Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida”, rengiamas Lietuvos kompozitorių sąjungos ir “Vilniaus festivalių”, spalio 14 – lapkričio 3 dienomis kviečia apsilankyti trylikoje koncertų, kuriuose tradiciškai skambės daug naujos, aktualios muzikos. Išgirsime 18 premjerų Lietuvoje bei 24 pasaulines premjeras.

Sekmadienį (04.18) multimedijinę festivalio “Jauna Muzika 04” programą pratęs žymus tarpdisciplininių menų atstovas iš JAV Phillas Niblockas, savo kūryboje naudojantis muziką, kiną, fotografiją, video ir kompiuterius. Koncerte eBlock skambės 4 šio menininko kompozicijos, bus parodyti jo videodarbai, koncerte dalyvaus gitaristas Sethas Joselas (JAV) ir lietuvių violončelininkas Mindaugas Bačkus.

„Gaidos“ rengėjai, pristatydami šiųmetį festivalį, deklaravo jo orientaciją į komunikuojančią su klausytojais muziką, tokią, kuri nėra skirta vien hermetiškam „pašvęstųjų“ ratui. Šia prasme išimtimi pavadinčiau Arditti kvarteto koncertą šeštadienio vakarą (spalio 18 d.) Nacionalinėje filharmonijoje. Jį turbūt galima būtų apibrėžti kaip naujojo sudėtingumo ir elitizmo dozę orientuotoje į „demokratiškesnį“, vadinamą postmodernistinį mąstymą nūdienos kūrybinėje terpėje.