g. paluckas

Į sostinės mero kėdę šiemet pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų iš didesnių ir mažesnių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų – kai kurie jų žinomi kaip partijų vadovai, Seimo nariai ar buvę Vilniaus merai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Vilniaus merus ir prisiminti kai kurių nuodėmes.  Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. „Feisbuko merui“ – premjero kritika Pratęsti vadovavimą Vilniui siekia dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius.

Ketvirtadienį nuskambėjęs premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose jo politinių konkurentų nenustebino, jų teigimu – premjeras jau ilgai ir sistemingai elgėsi tarsi ruoštųsi kandidatuoti. Vienintelis konkurentams kylantis klausimas – kaip tai atsilieps Vyriausybės darbui. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Socialdemokratai šiuo metu neturi galimybės koreguoti kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, todėl teisiamo į Utenos merus dar vienai kadencijai kandidatuojančio Alvydo Katino situaciją palieka vertinti rinkėjams. „Dabar jau esame rinkimų finišo tiesiojoje ir kandidatų sąrašų ar kandidatų į merus mes jau nekeisime, nes tokios galimybės neturime ir paliksime visą šią istoriją įvertinti rinkėjams.

Opoziciniai konservatoriai atsisako dalyvauti Vyriausybės formuojamoje darbo grupėje dėl algų didinimo viešajame sektoriuje 2020–2025 metais. Kitos partijos žada deleguoti savo atstovus. Premjeras Saulius Skvernelis grupę nusprendė formuoti šią savaitę, reaguodamas į pedagogų streiką dėl atlyginimų. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad taip premjeras siekia „prisidengti ir neieškoti“ sprendimų su streikuojančia profsąjunga.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Naujos taisyklės kelyje pėstiesiems ir vairuotojams dar neįsigaliojo, bet jau kelia didžiulį susierzinimą. Pėstieji nesupranta, kodėl bus baudžiami už paprastą kalbėjimą telefonu. Vairuotojai piktinasi, kad strigs spūstyse, jei turės stovėti prie kiekvieno šalikelėje stovinčio žmogaus. Tačiau vyriausybė laikosi savo – įrodinėja, kad gatvėse bus saugiau. Tuo metu net Vilniaus valdžia prognozuoja, kad naujovės sukels daugiau chaoso gatvėse.

Iš Gintauto Palucko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į pernai susikūrusią Gedimino Kirkilo Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) perėjo iki 190 narių, sako LSDP lyderis. „Nuo 160 iki 190 žmonių iš 18 tūkst. (perėjo – BNS). Pats skaičius tikrai nėra reikšmingas“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Paluckas.

Su valstiečiais valdžioje likę darbo socialdemokratai užsimojo atskilėlių socdemų lyderį Gintautą Palucką atriboti nuo bet kokių politinių postų mažiausiai dvejiems metams. G. Palucko partija nenori dalintis su buvusiais partiečiais milijono eurų valstybinės dotacijos, tad šiem į pagalbą ateina partneriai.

Vyriausybės siūlomo partijų susitarimo dėl artimiausio dešimtmečio Lietuvos gynybos politikos socialdemokratai greičiausiai nepalaikytų, kitos parlamentinės partijos linkusios jam pritarti. Pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus turėtų paaiškėti iki rugsėjo pabaigos, sako šios partijos pirmininkas Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. „Mes savo kandidatų kėlimo procedūrą pabaigsime rugsėjo pabaigoje ir turėsime demokratiškai iš pat apačių iškeltą kandidatą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis nepritaria dviejų frakcijos atstovų siūlymui Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. „Aš vertinu kaip skaldymą, tuo metu, kai visuomenei reikia idėjų, kurios vienytų, telktų, parodytų žmonėms viltį ir nutiestų kelius į ateitį.

Opozicinės frakcijos mano, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas yra politinis prieš opoziciją nukreiptas įrankis. „Čia yra politinis instrumentas susidoroti su opozicija.

Socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui nerimą kelia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo poveikio politikai objektų atranka ir pasirinkimas. Jis pranešime spaudai tvirtino, jog tyrimas apėmė tik dalį šalies politikų ir verslų.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kitais metais vyksiančiuose merų rinkimuose kandidatus ketina iškelti visose 60-yje šalies savivadybių. Partijos tarybos posėdyje šeštadienį pristatytas jau iškeltų kandidato sąrašas – jame įvardintas 41 pretendentas, tarpu jų keturiolika jau dabar mero postą užimančių asmenų. Tačiau kol kas sąraše nėra kandidatų į didžiuosius šalies miestus - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Kėdainių, Alytaus ir kitų.

Lietuvos socialdemokratų partija nepritaria Vyriausybės siūlymams dėl pensijų kaupimo reformos. Tai konstatuojama šeštadienį Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje. Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tarybos posėdyje sakė, kad planuojamos permainos yra naudingos tik pensijų fondams, kurie ir toliau neprisiims jokios rizikos bei neteiks garantijų dėl pensijų kaupimo rezultatų.

Lietuvoje Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku išrinkus Vilniaus vicemerą Gintautą Palucką, premjeras „valstietis“ Saulius Skvernelis sako, jog koalicijos sutartis nebus persvarstoma. „Mūsų pozicija yra labai paprasta ir aiški - sutartis nebus peržiūrima. Štai ir viskas (...). Sutartis yra pasirašyta ir mes nieko tikrai negalime persvarstyti ir nesiruošiame to daryti“, - BNS šeštadienį sakė S.Skvernelis.

Didžiausios Lietuvoje Socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas G.Paluckas pirmiausia turės suformuoti komandą ir įgyti partiečių ir visuomenės pasitikėjimą, sako dabartinis partijos lyderis Algirdas Butkevičius. „Kiekvieno pirmininko tikslas yra suburti vieningą komandą, įgyti pasitikėjimą partijos bičiulių ir, svarbiausia, Lietuvos žmonių“, - BNS šeštadienį sakė A.Butkevičius. Pasak jo, Seime nedirbančio G.Palucko taip pat lauks iššūkis dirbti su parlamento Socialdemokratų frakcija.

Socialdemokratų partija ketvirtadienį pradeda pirmininko rinkimų antrąjį turą, kuriame varžosi Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Abu kandidatai teigia, kad po partijos pirmininko rinkimų nenutils derybos su valdančiosios koalicijos partneriais.

Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai jau tuoj pasieks finišo tiesiąją. Ar bent jau pirmąjį rinkimų turą. Iš buvusių 10 kandidatų, liko 5, tačiau du kandidatai, kurie realiausiai taps socialdemokratų partijos pirmininku, jau yra aiškūs. O iš buvusių kandidatų dar vasario 1 dieną buvo 10, šiandien jų liko tik 5: Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo nariai Artūras Skardžius ir Andrius Palionis, bei buvęs parlamentaras Mantas Varaška.

Kalbos dėl koalicijos tvirtumo ir toliau nerimsta. Šiandien premjerui pasakius, kad Vyriausybė jau ir taip realiai dirba kaip mažumos, netruko atsakyti ir koalicijos partneriai socialdemokratai. Penki kandidatai į naujojo partijos pirmininko postą įvardino partijas, su kuriomis LSDP kartu dirbti negali. Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų pirmasis balsavimo turas bus rengiamas nuo balandžio 6 iki 8 dienos.

Jei žmonės neatsikels į miestą, tai pats miestas pas juos ateis. Taip galima būtų įsivaizduoti Seimo nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymą keisti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių ribas. Politikas įsitikinęs, praplėtus miesto ribas, bus išspręsta ne viena sostinės paribiuose gyvenančių naujakurių problema. Tuo metu politiniai oponentai tikina, kad toks pasiūlymas kvepia populizmu ir vadina jį tautinės nesantaikos kurstymu.

Šiandien internetu galima susitvarkyti kone visus savo kasdienius ir nekasdienius reikalus – apsipirkti, apmokėti sąskaitas, pasiimti paskolą, peržvelgti orų prognozes, viešojo transporto tvarkaraščius, užsisakyti bilietus į renginius. Vis dėlto, Lietuvos valdininkai XXI amžiuje gyventojams galimybės atlikti kai kuriuos darbus, neišeinant iš namų, vis dar nesuteikia ir verčia juos pėdinti iš vienos institucijos į kitą.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Vilnietė Ieva teigia vasarą negalinti ramiai miegoti, ilsėtis, pravėdinti kambarių, išsidžiovinti drabužių. Anot merginos, viso to priežastis – kaimynė. „Problema yra tokia, kad aš negaliu atsidaryti savo balkono, nes kaimynė iš apačios nuolatos rūko ir į mano kambarį skverbiasi dūmai. Aš net negaliu išnešti savo skalbinių išsidžiovinti. Vasarą yra karšta, aš noriu prasivėdinti butą, o kai aš atsidarau balkono duris, turiu nuolat, kaip koks policininkas stebėti, ar kaimynė nepradės rūkyti.

Vilniaus miesto vicemeras socdemas Gintautas Paluckas baigė metus trukusį eksperimentą, norėdamas įsitikinti, ar miestiečiai gali sostinėje išsiversti be antro šeimos automobilio. „Baigėsi mano metų eksperimentas. Aš jį ir toliau pratęsiu, tik gal pavadinsiu nebe eksperimentu, o gyvenimo būdu. Vienu žodžiu, lygiai prieš metus nusprendžiau nebepirkti antro šeimos automobilio ir pamėgint kažkaip išgyvent.

Panašu, kad pradžioje neskubėjusi į Lietuvą atkeliauti žiema dabar šalyje įsitvirtino kaip reikiant: nuslūgus šalčiams, žiema mus užvertė sniegu. Jeigu prieš kelias savaites dėl speigo dalis sostinės gyventojų vėlavo į darbus dėl neužsivedančių automobilių, tai šiuo metu žmonės skundžiasi gerokai prailgėjusia kelione iki darbovietės dėl gatves gausiai užgulusio sniego. „Gyvenu Antakalnio mikrorajone, o mano darbovietė yra miesto centre.

Mikalojaus Daukšos gatvėje, Vilniuje, esančio daugiabučio gyventojai – panikoje. 1940 m. statybos namo rūsyje, kuris buvo paruoštas gyventojams slėptis karo ar stichinių nelaimių atveju, pjaustomos pirmo aukšto butų grindis laikančios sijos, gilinamos grindys. Daugiabučio bijo, jog dėl pertvarkos buvusioje slėptuvėje gali sugriūti pats namas. Tuo metu slėptuvę įsigiję šeimininkai tikina neužsiimantys destrukcija bei kaltina namo gyventojus savavališkomis statybomis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš didžiąsias žiemos šventes padidino vienkartines pašalpas bei pakeitė skurdo ribos sąvoką – nuo šiol į finansinę paramą galės pretenduoti asmenys, kurių mėnesio pajamos nesiekia 153 Eur. Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, jog tokie pokyčiai aktualūs toli gražu ne asmenims, besirausiantiems prie šiukšlių konteinerių.

Lietuvos apeliaciniame teisme – būsimo Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasoje 2000 m. įsigyto žemės sklypo žemvaldžių pergalė prieš sostinės savivaldybę. 3,35 mln. eurų – suma, kurią Vilniaus miesto savivaldybė turės sumokėti žemvaldžiams.

Po jauno vaikino skrydžio sostinėje galingu BMW į viešojo transporto stotelę sužeisti 7 žmonės. Šis įvykis viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kaip efektyviau užtikrinti vilniečių saugumą ir sutramdyti kelių gaidelių siautėjimą. Vis dėlto, tiek sostinės savivaldybės vadovai, tiek ir policijos atstovai sutaria, kad chuliganiško vairavimo keliuose nepažabos nei greičio ribojimai, nei „gulintys policininkai“, nei kitos priemonės.

Paaštrėjus geopolitinei situacijai Rytų Europoje, vis dažniau užverda diskusijos dėl gyventojų saugumo karo ar ekstremalių situacijų atvejais. Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas perspėja, jog šalies sostinėje didžioji dalis slėptuvių yra privatizuotos, o apie pavojų perspėjančių sirenų tėra tik 3. Tuo metu Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos atsakomybė krenta ant pačios savivaldybės pečių.

Mėgstantys pažeidinėti taisykles gali lengviau atsipūsti, nes nuo liepos 1 dienos visų miestų savivaldybės pradėjo naudotis nauju, valstybiniu administracinės teisės pažeidimų registru, kuris neveikia taip greitai, kaip turėtų. Dėl šios priežasties pažeidėjai gali sulaukti senaties ir išvengti atsakomybės. Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Paluckas pasakojo, kad įsigaliojus naujai tvarkai atsirado protokolų surašymo problema.

Nuo sausio 1-sios įsigaliojusia naujove, leidusia vietoje socialinio būsto rinktis piniginę kompensaciją paprastai ar išperkamąjai būsto nuomai, dar nepasinaudojo nė vienas socialiai remtinas asmuo, tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Iš viso šiai naujai kompensavimo rūšiai šiemet valstybės biudžete numatyta 4,75 mln. eurų.

Socialdemokratų kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės merus Gintautas Paluckas teigia ypatingos sėkmės šiuose savivaldybių rinkimuose nesitikintis. Tačiau šie rinkimai jam yra ,,pirmasis pasimatymas prieš ilgą ir įdomią meilės istoriją su Vilniumi“. ,,Aš adekvačiai vertinu savo galimybes, žinau, kad maano žinomumas yra mažesnis negu dabartinio mero, kai kurių ,,prezidentinių“ kandidatų, visai neseniai praūžusiuose prezidento rinkimuose dalyvavusių.