frontas

Po riaušėmis virtusio mitingo, kuomet dužo Seimo langai, laukiant antradienį rengiamos „svogūnų akcijos“ parlamentas iš ryto buvo aptvertas metaline tvora. Aplink parlamentą budi gausios policijos pajėgos. Tuščios aplink parlamentą esančios automobilių stovėjimo aikštelės - dar išvakarėse prie jų stovėjo įspėjantys stendai su prašymu antradienį jose transporto priemonių nestatyti.

Neparlamentinės partijos „Frontas“ atstovas Audrius Butkevičius įkalbinėjo Seimo pirmininką Arūną Valinską būti tarpininku tarp Vilniaus savivaldybės ir „frontininkų“, kad pastariesiems būtų suteiktas leidimas antradienį rengti mitingą Vilniuje. Tai BNS pirmadienį pranešė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Nemira Pumprickaitė.

Vietoje anksčiau vasario 3-iąją planuoto mitingo prie Seimo, kuriam Vilniaus savivaldybė neišdavė leidimo, „Fronto“ partija antradienį ketina išsakyti nepasitenkinimą valdžia surengusi „svogūnų akciją“. Kaip pranešė partija, antradienį prieš pietus organizuojamos eitynės nuo arkikatedros iki Seimo rūmų.

Policija ruošiasi galimam nesankcionuotam mitingui prie Seimo antradienį. „Mūsų policija darys prevencines priemones, kad nepasikartotų sausio 16-osios situacija“, - po išplėstinio Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė konservatorė Irena Degutienė. Posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas ir Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas nebuvo kalbūs, ką konkrečiai ketinama daryti.

Vilniaus savivaldybei nedavus leidimo partijai „Frontas“ vasario 3 d. organizuoti mitingo prie Seimo, „frontininkai“ nusprendė nerengti nesankcionuoto mitingo Nepriklausomybės aikštėje. Jeigu žmonės antradienį prie parlamento vis dėlto susirinks ir nebus išvengta neramumų, „Fronto“ lyderiai teigė atsakomybės neprisiimsiantys. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė „Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis.

Trakų politikas Jonas Sadovskis teigia, kad naktį į ketvirtadienį jam grasinta susidorojimu. Nelaukti svečiai esą atvyko rajono nusikaltėlių autoriteto Stanislovo Narkevičiaus, pravarde Narkuša, nurodymu. Po vakar Trakų rajono savivaldybės taryboje įvykusio perversmo vicemeru tapęs partijos „Frontas“ narys J.Sadovskis gyvena Naujojo Lentvario kaime. Sausio 29-ąją, apie 3 val. nakties, prie jo namo, esančio Senojo Vingio gatvėje, privažiavo du visureigiai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas atsisakė išduoti leidimą partijai „Frontas“ vasario 3 d. prie Seimo rengti mitingą. „Argumentai - juridiniai, - ketvirtadienį BNS sakė G. Paluckas. - Pagal Susirinkimų įstatymą būtina gauti teritorijos, kurioje planuojama rengti protesto akciją, valdytojo leidimą. Šiuo atveju 2 hektarų automobilių aikštelė priklauso Seimui. O mes esame gavę Seimo kanclerio raštą, kad jie nepritaria mitingui.

Nepaisant to, kad Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) atsisakė savo planų kitą savaitę mitinguoti, partija „Frontas“ tvirtina, jog mitingas visgi bus. Net jei „frontininkai“ ir negaus savivaldybės leidimo, partijos lyderio Algirdo Paleckio žiniomis, žmonės vis tiek vasario 3 dieną rinksis prie Seimo. „Mes labai rimtai svarstome šitą galimybę, tik viskas dar turi būti suderinta su savivaldybe“, - portalui „Balsas.lt“ kalbėjo A. Paleckis.

Šiandien partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Jis teigia, kad premjeras Andrius Kubilius neva nepagrįstai ir neteisėtai apkaltino A. Paleckį sukėlus ir organizavus riaušes.

Jei Lietuvos politinės partijos būtų akcinės bendrovės, kai kurios Lietuvos verslo kompanijos turėtų bemaž kiekvienos iš jų akcijų. Vartant Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus aukotojų partijoms sąrašus matyti, kad verslo struktūros mielai vienu metu finansuoja aršiai viešumoje konfrontuojančius politikus.

 Kyšininkavimu įtariamas Vilniaus savivaldybės tarybos narys Audrius Butkevičius prisijungė prie „Fronto“ frakcijos. Partija „Frontas“ penktadienį pranešė, kad A.Butkevičius praėjusią savaitę paskirtas laikinuoju partijos rinkimų štabo vadovu. A.Butkevičius į savivaldybės tarybą buvo išrinktas „Tvarkos ir teisingumo“ sąraše, vėliau buvo Nepriklausomos frakcijos narys.

Vilniaus miesto savivaldybė „Fronto“ partijos įkūrėjo Algirdo Paleckio ir kyšininkavimu įtariamo Nepriklausomos frakcijos nario Audriaus Butkevičiaus iniciatyva siūlo Seimui sudaryti parlamentinę komisiją sausio 16-osios įvykiams tirti, tuo metu opoziciniai konservatoriai ir liberalai nuo šios rezoliucijos kategoriškai atsiriboja. Už šią rezoliuciją antradienį rankas pakėlė didesnioji dalis - 20 posėdyje dalyvavusių Vilniaus miesto tarybos posėdžio narių.

Prognozės, kad mitingai ir riaušės Lietuvoje netruks būti "išversti" į kitą pusę mūsų šaliai gero nelinkinčių veikėjų, tvirtinasi. Rusijoje Peterburgo komunistais besivadinantys asmenys šią savaitę internete išplatino patoso kupiną pareiškimą apie tai, kad jie reiškia „visišką palaikymą Lietuvos tautai, kuri griežta forma išreiškė nepasitikėjimą buržuaziniu parlamentu“. Ideologine Peterburgo komunistų komisija pasiskelbę tinklaraštininkai paminėjo ir partiją „Frontas“, kurios lyderis, sostin...

Partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis vakar spaudai išplatino pranešimą „rėkiančiu“ pavadinimu „Šaudyti į minią įsakė Rasa Juknevičienė?“. Skamba skandalingai. Tačiau tik iki tol, kol paaiškėja visos aplinkybės ir faktai. A. Paleckis tvirtina, kad penktadienio įvykių prie Seimo metu pareigūnai galėjo imtis naudoti jėgą tik gavę įsakymą.

Šiandien partija „Frontas“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sausio 16 dienos mitingo prie Seimo metu „prieš daugelį asmenų įvykdytų neteisėtų ir gyvybei bei sveikatai panaudotų pavojingų priemonių“. Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui adresuotame pareiškime sakoma, jog tądien prie Seimo vykusio sankcionuoto mitingo metu Lietuvos piliečių atžvilgiu esą buvo panaudotos „neadekvačios ir neproporcingos priemonės“. „Prieš susirinkusius žmones b...

„Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis žada skųsti teismui premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymus, esą jis iniciavo riaušes prie parlamento penktadienį vykusiame mitinge. „Už tokį šmeižtą A. Kubilių paduosime į teismą. Aš kaip tik ėjau į minią, nebijodamas tų lekiančių akmenų, ir su garsiakalbiu sakiau „baikit, žmonės“, - penktadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Paleckis.

Po vakarykščių riaušių sostinėje kol kas ramu, o policija perspėja nesirinkti vakare prie Seimo ir tvirtina, jog yra pasirengusi atremti naują smurto protrūkį. Vilniuje penktadienį protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, langus daužė sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei skanduodama „Vagys, lauk“ mėgino veržtis į parlamentą. Iš minios paleistas šūvis išdaužė Seimo antrųjų rūmų langą. Protestuotojus policija bandė raminti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

Nors agresyviai nusiteikę protestuotojai išvaikyti nuo Seimo, pareigūnai nuogąstauja, kad pulti parlamentą gali būti mėginama naktį. „Ruošiamės vakaro įvykiams. Kiek turime informacijos, atskiros grupės geria ir ruošiasi vakaro įvykiams“, - penktadienį BNS sakė vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas. Jis pranešė, kad šiuo metu parlamento rūmus ir jo prieigas saugo 500 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog kurstantieji riaušes sostinėje prie Seimo rūmų „turės prisiimti visą atsakomybę“. Vyriausybės vadovas penktadienį 16.30 val. šaukia pasitarimą su teisėsaugos institucijų atstovais. Anot premjero, pagal gaunamą pirminę informaciją, esą vienas pagrindinių neramumų iniciatorių - į parlamentą neišrinktos partijos „Frontas“ lyderis eksparlamentaras Vilniaus miesto tarybos Algirdas Paleckis.

Derybose dėl Vilniaus valdžios dalyvauja penkios frakcijos, susitarta, kad merui talkins tik keturi pavaduotojai. Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, nuo kadencijos pradžios vicemero pareigas eina Lenkų rinkimų akcijos narys Arturas Liudkovskis. Į likusius tris laisvus postus savo kandidatus siūlys „Tvarkos ir teisingumo“, „Fronto“ ir socialdemokratų frakcijos. Kvotos į vicemero postą atsisako Nepriklausoma frakcija.

Vilniaus miesto taryboje trečiadienį įregistruota tris narius turinti „Fronto“ frakcija. Frakcijai priklauso „Fronto“ partijos įkūrėjas, buvęs socialdemokratas Algirdas Paleckis, iš Socialdemokratų frakcijos perbėgusi Jūratė Žeimienė ir iki šiol Nepriklausomai frakcijai priklausęs Olegas Gluchovas. Tarybos frakcijai įkurti užtenka trijų narių. „Yra dar norinčių (prisijungti prie frakcijos - BNS), bet dėl korektiškumo aš jų pavardžių nenoriu minėti“, - BNS trečiadienį sakė A. Paleckis.

Eidamas 79-uosius metus trečiadienio vakarą Vilniaus Sapiegos ligoninėje mirė Vytautas Petkevičius. Dauguma LŽ vakar kalbintų rašytojo kolegų pageidavo susilaikyti nuo jo kūrybos ir veiklos vertinimo. Esą viską į savo vietas sudėlios laikas. Į medikų rankas V.Petkevičius pateko prieš keletą mėnesių. Rašytoją kamavo onkologinė liga, jam buvo atliktos kelios operacijos.

Sėkmingai Seimo rinkimuose pasirodžiusios partijos ir vienmandatėse apygardose laurus nuskynę dabartiniai parlamentarai netrukus atgaus įmokėtą užstatą. Pralaimėjusių politinių jėgų įnešti pinigai papildys šalies biudžetą beveik dvigubai didesne suma nei prieš 4 metus - apie 2 mln. litų. Vakar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė grąžinti užstatus partijoms, kurių atstovai pateko į Seimą.

Interviu su partijos „Frontas“ lyderiu Algirdu Paleckiu. Kaip vertinate 2008 m. Seimo rinkimų rezultatus? Pusė rinkėjų neatėjo balsuoti. Jie nesijaučia šios šalies piliečiais… Kita pusė savo balsus išbarstė. Todėl laimėjo labiausiai susitelkę konservatoriai, kurie susivienijo su tautininkais ir krikdemais. Šoumenų partija – tai rinkėjų kerštas dabartinei sistemai. Maniau, kad „Tvarka ir teisingumas“ gaus daugiau balsų, o LSDP – mažiau. Tikėjausi, kad „Frontas“ pateks į Seimą.

Į Seimą nepatekusi partija „Frontas“ trauktis iš Lietuvos politinės scenos neketina ir žada vienyti dabartine padėtimi nepatenkintas politines jėgas, teigia partijos lyderis Algirdas Paleckis. Partijos nesėkmę rinkimuose jos vadovas aiškina laiko pasiruošti rinkimams stoka ir žiniasklaidos priešiškumu.

Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Turbūt visi žinome prancūzų posakį apie juokingą pelytę ten, kur visi tikėjosi išlįsiant siaubūną. Tokia juokinga pelytė, regis, šiuo metu yra laikoma didžiausiu siaubūnu šalyje. Ypatingas Lietuvos valstybės institucijų dėmesys Algiui Ramanauskui-Greitai ir Rimui  Šapauskui, dviem komikams, talentingai kuriantiems peliukų politologų Sūrskio ir Mauzerio personažus „Dviračio šou“, o sykiu gerai žinomiems ir iš kitų savo projektų bei vaidmenų, verčia suklusti.

Vilniaus 3-asis apylinkės teismas partijos „Frontas“ lyderiui Algirdui Paleckiui skyrė 500 litų baudą dėl nesankcionuoto piketo prie Prezidentūros. Teismas nusprendė, kad A.Paleckis pažeidė Susirinkimų įstatymą ir taip padarė administracinės teisės pažeidimą. A.Paleckis BNS sakė pripažįstantis, kad surengtas piketas buvo nesankcionuotas. „Mintis eiti prie Prezidentūros kilo spontaniškai, kai prezidentui norėjome įteikti peticiją dėl aukštojo mokslo“, - teigė „Fronto“ lyderis.

Anksčiau apie grįžimą į Lietuvos politiką viešai kalbėti vengusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai prasitarė, kad galėtų padėti mūsų šaliai įveikti ekonominius sunkumus.

Šiuose Seimo rinkimuose „Frontas“ surinko 3,24 procento. Už jį balsavo 40 000 rinkėjų. Toks rezultatas pasiektas vos per kelis šios kairiosios partijos gyvavimo mėnesius. Būtina įvertinti ir tai, kad minimaliais resursais disponuojantis „Frontas“ konkuravo su ilgametėmis, administracinius ir finansinius resurus valdančiomis stambiosiomis partijomis. Nedaug trūko, kad kai kurias iš jų – socialliberalus ir valstiečius liaudininkus – „Frontas“ aplenktų.

Penkių procentų rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje nesurinkusios ir į Seimą nepatekusios partijos „Frontas“ vadovas Algirdas Paleckis rinkimų rezultatus vertino teigiamai, tvirtindamas, kad prieš pusmetį įkurta partija rado savo vietą Lietuvos politinėje arenoje.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Potencialūs Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje nugalėtojai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiausia simpatikų turi Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje už juos teigia balsavę 37,8 proc. rinkėjų. Tuo metu per visą Lietuvą konservatoriai surinko 21 proc. balsų. Tai rodo bendra BNS ir RAIT spalio 12 dieną vykdyta rinkėjų apklausa. Jos duomenimis, Vilniuje daugiausia - 27,8 proc. - rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.

Senovės Graikijoje visi polio piliečiai susirinkdavo į miesto aikštę ir savo šauksmais bei kitais panašiais būdais priimdavo sprendimus. Šių dienų Lietuvoje būtų sudėtinga rasti aikštę, kurioje sutilptų daugiau nei du su puse milijono teisę balsuoti turinčių žmonių. Dar sunkiau būtų įsivaizduoti, kaip tokia minia žmonių priimtų visiems naudingus sprendimus. Būtent todėl vyksta rinkimai į Seimą. Jau šiandien Lietuvos piliečiai nuspręs kas mūsų šalį valdys artimiausius ketverius metus.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) partijų rinkiminėse programose pasigenda platesnio žmogaus teisų suvokimo, o daugelį rinkiminių pažadų vadina populistiniais. ŽTSI atliktoje partijų programų analizėje akcentuojama, jog daugeliui partijų trūksta „platesnio suvokimo, kad žmogaus teisės yra kertinis demokratijos elementas“, politinės partijos žmogaus teisių apsaugą supranta siaurai - ji dažniausiai siejama su teisėsaugos veikla atstatant pažeistas teises.

Seimas aiškinsis, ar parlamentarų pateikti, tačiau galimai ne jų rengti teisės aktų projektai - skaidrūs. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pavedė parlamento Etikos ir procedūrų komisijai bei Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui išsiaiškinti, ar parlamentarų pateikti projektai nebuvo korupciniai. Kaltinimus, esą politikai įregistravo suinteresuotų grupių parengtus teisės aktų projektus, Seimui metė partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos agitacijos kampanijai finansuoti jau surinko daugiau nei 11 mln. litų. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) politinės kampanijos dalyviai iki ketvirtadienio darbo dienos pabaigos turėjo pateikti pradines politinės kampanijos finansavimo ataskaitas. Gausiausią rinkimų iždą turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų sąskaitoje - 3 mln. 438 tūkst. litų. Naujoji sąjunga rinkimams surinko 2 mln. 158 tūkst. litų.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos agitacijos kampanijai finansuoti jau surinko daugiau nei 9 mln. litų. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) politinės kampanijos dalyviai iki ketvirtadienio darbo dienos pabaigos turėjo pateikti pradines politinės kampanijos finansavimo ataskaitas. Jų duomenimis, partijos rinkimų kampanijai finansuoti iš viso yra surinkę 9,3 mln. litų. Gausiausią rinkimų iždą turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų sąskaitoje – 3 mln.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ šiemet rėmėjai aukoja didžiausias sumas – per trečiąjį metų ketvirtį surinkusi beveik 1,8 mln. litų, ji tapo ketvirčio ir 9 mėnesių lydere. Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus partijų pateiktus joms nuo liepos iki rugsėjo aukojusių asmenų sąrašus ir politinėms jėgoms jų skiriamas sumas. Partijos savo lėšų šaltinius turi įvardyti iki kiekvieno metų ketvirčio pabaigos, šiuo atveju iki baigiantis rugsėjui.

Politinės diferenciacijos ženklai, pasak Juozo Brazaičio, atsispindi pirmiausia politinių partijų programose. Programa — tai lyg politinės grupės veidrodis: ji parodo, ko grupė siekia ir kokiomis priemonėmis. Nenuostabu, kad partijų programas vertina ekspertai, politologai, žurnalistai, daro išvadas, padeda susiorientuoti rinkėjams, kurie patys galbūt neturi tiek laiko įsigilinti, kritiškai jas įvertinti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų minia, pirmadienį prie prezidento kanceliarijos šaukdama „nemokėsiu“, pasisakė prieš vasarą įsigaliojusias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias, studentų teigimu, už mokslą tektų mokėti 80 proc. universitetuose ruošiamų techninės pakraipos specialistų.

Rinkimuose dalyvaujančių kai kurių partijų pareiškimai, kad laimėjus rinkimus į premjero postą būtų teikiama eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, su ja nėra suderinti. Eurokomisarės padėjėja Rima Kaziliūnienė pažymi, kad tokie pareiškimai yra „vienašališki“ ir su D.Grybauskaite „derinami nebuvo“. „Nė viena politinė partija pasiūlymo užimti premjerės postą D.Grybauskaitei nėra pateikusi, tokia galimybė su nė viena partija nesvarstyta.

Likus trims savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos rinkėjai labiausiai palankūs opozicinių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatams. Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa, daugiamandatėje apygardoje konservatoriai gali tikėtis gauti 12,4 proc. balsų, „tvarkiečiai“ - 11,4 proc. Trečioje vietoje esančią irgi opozicinę Darbo partiją palaikytų 8,7 proc. respondentų.

Į Seimą besiveržiantiems politikams parlamentaro darbas gali būti nebloga proga užsidirbti. Be kelių milijonus pernai uždirbusių kandidatų į Seimą, esama nemažai tokių, kurie visus metus vertėsi iš kelių tūkstančių litų, rašo „Lietuvos žinios“. Jau po mėnesio į Seimą išrinkti politikai bent jau artimiausius ketverius metus galės nesukti galvos dėl pastovaus nemenko atlyginimo.

Nuo socialdemokratų atskilusio Algirdo Paleckio sukurta partija „Frontas“ norėtų iš esmės pakeisti Lietuvos politinę sistemą ir Seimą padalinti į dvejus – aukštuosius ir žemuosius – parlamento rūmus. „Fronto“ antradienį paskelbtame pranešime teigiama, jog aukštaisiais parlamento rūmais turėtų tapti Senatas, kuris prižiūrėtų, kad žemųjų rūmų – Seimo – priimami įstatymai būtų kokybiški. Anot „frontininkų“, bendrą parlamentarų skaičių reikėtų sumažinti iki 121 nario.

Piliečių Santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu kviečia į debatus su Vilniaus Senamiesčio apygardos kandidatais į Seimą. Debatai vyks rugsėjo 12 dieną, penktadienį, 17 val.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos trečiadienį traukdamos burtus pasidalijo kandidatų sąrašų numerius. Šie numeriai bus įrašyti rinkimų biuletenyje. Pirmasis numeris teko valdančiajai Socialdemokratų partijai. Paskutinį – šešioliktą – numerį ištraukė Socialdemokratų sąjunga. Nelaimingu skaičiumi laikomas – tryliktas numeris – atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“. Laimingasis – septintas – Pilietinės demokratijos partijai.

Politinių partijų suformuotų kandidatų sąrašų atstovai trečiadienį išsitraukė burtus, kurie lėmė, kokia eilės tvarka jie bus surikiuoti rinkimų biuletenyje. Socialliberalų kandidato chirurgo Dainio Pavalkio ranka lėmė, kad Naujosios sąjungos sąrašas bus pažymėtas šeštuoju numeriu. Ištrauktas numeris idealiai atitinka mūsų veiklos strategiją – esame politinė jėga, kuri dirba, kuri daro darbus ir priverčia suktis visą valdžios mechanizmą.

Seimo rinkimuose, kurie įvyks spalio 12 d., dalyvaus 21-os partijos kandidatai, o oficialus koalicinis sąrašas bus vienas. Galutiniai kandidatų sąrašai bus paskelbti visuomenei po poros dienų. Kaip portalą „Balsas.lt“ informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, rinkimuose grumsis tik viena oficiali koalicija - „Darbo partija + jaunimas“. Jos lyderiai – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir Leiboristų partijos vadovas Viktoras Fiodorovas.