freedom house

Nepaisant karo Ukrainoje, COVID–19 pandemijos ir migrantų krizės, praėjusiais metais demokratijos padėtis Lietuvoje išliko stabili, rodo Jungtinių Valstijų (JAV) tyrimų grupės „Freedom House“ paskelbta ataskaita. Lietuva demokratijos reitinge surinko 78 proc., prieš metus – 77 procentus. Šalis traktuojama kaip konsoliduota demokratija. Šalies įvertinimo rodiklis iš esmės nesikeičia pastaruosius septynerius metus.

Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klausant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos antraštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė. Kurios liesti, į kurią kėsintis – nevalia.

Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nežymiai pakilo į viršų. Lietuvai skirtas 21 balas skalėje, kur 0 reiškia visišką laisvę, o 100 - didžiausius žiniasklaidos suvaržymus. „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis BNS sakė, kad bendras žiniasklaidos laisvės indeksas pasaulyje yra žemiausiame taške per pastaruosius 13 metų, o Lietuvoje matoma nors ir nedidelis, bet visgi žingsnelis į priekį.

Izraelį dėl daugelio priežasčių galima pavadinti Vakarų pasaulio dalimi. Iš esmės ši valstybė yra vienintelis grynas vakarietiškų vertybių pavyzdys savo regione. Tačiau Tel Avivas sulaukia ir nemažai priekaištų dėl politikos, vykdomos palestiniečių atžvilgiu. Izraelis faktiškai gyvena nuolat konfrontuodamas ir konflikto sprendimo nematyti. Įdomų požiūrį į Izraelį praėjusių metų pabaigoje pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

Pagal žiniasklaidos laisvę Lietuva lenkia kaimynines Rusiją, Baltarusiją, Latviją ir Lenkiją, bet šiek tiek atsilieka nuo Estijos, rodo trečiadienį paskelbta ataskaita. Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ sudarytame reitinge Lietuva užima 33 vietą iš 199 įvertintų šalių ir teritorijų, ir lenkia nemažai Vakarų valstybių, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

Per pastaruosius 10-20 metų pasaulyje demokratijos liko mažiau. Politinių modelių rinkoje liberalios demokratijos reitingai krenta. Skirtingose demokratijose taip pat stebimas atoslūgis: kai kurios šalys tampa mažiau laisvomis, rašo Alainas Frachonas „Le Monde“ leidinyje. Prieš 25 metus krito Berlyno siena. Nelsonas Mandela išėjo iš kalėjimo. Čilės prezidentas Augustas Pinočetas pasitraukė iš valdžios. Maskvoje Michailas Gorbačiovas pravėrė duris: SSRS satelitai įgavo laisvę.

 Laisvės mažėjimas fiksuojamas ne tik internete, bet žiūrint posovietinio regiono kontekste, situacija Lietuvoje yra santykinai gera, „Žinių radijui“ sakė „Freedom House“ Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis.   Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ atliko tyrimą ir nustatė, kad žodžio laisvė internete sumažėjo 32 iš 65 šalių, vertintų nuo 2014 metų birželio. Pastebima, kad interneto laisvė pasaulyje mažėja jau penkerius metus iš eilės.

  Interneto laisvė pasaulyje mažėjo penktus metus iš eilės, vis daugiau vyriausybių stiprinant elektroninį šnipinėjimą ir slopinant disidentų pastangas naudotis tinklaraščių kūrimo priemonėmis arba socialiniais tinklais, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.   Nevyriausybinės priežiūros organizacijos „Freedom House“ kasmetiniame pranešime sakoma, kad padėtis ypač pablogėjo Artimuosiuose Rytuose, kur yra eliminuojama per Arabų pavasarį pasiekta pažanga.

Europos Sąjungos (ES) ketinimai įsteigti kontrpropagandinį kanalą rusų kalba prieštarauja žodžio laisvės principams, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas. „Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, – sakė A. Meškovas žurnalistams, komentuodamas informaciją apie Britanijos, Danijos Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų iniciatyvą.

 Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorė Raimonda Murmokaitė pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai Ukrainoje turi būti ištirti ir už juos turi būti taikoma atsakomybė.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar verslininkų bėdas šįkart reikia sieti su politikų pareiškimas ir paaštrėjusia Lietuvos retorika Rusijos adresu? Ir kaip vertinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės Rusijos priskyrimą teroristinėms valstybėms? Juolab, kad nieko labai negirdėto ji nepasakė.

Yra pagal knygą sukurtas sovietinis filmas vaikams, kuris vadinasi „Pasaka apie prarastą laiką“. Siužeto centre vaikai, švaistę savo laiką, už tai juos nubaudė piktieji burtininkai – atėmė iš jų jaunystę.

Teisėsaugos veiksmai prieš naujienų agentūrą BNS sumažino Lietuvos balą nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ demokratijos indekse, tačiau tiek pagal žiniasklaidos laisvę, tiek pagal bendrą vertinimą šalis išlieka tarp demokratiškiausių valstybių, kurioms teko patirti santvarkos pasikeitimą.

Demokratija silpnėja daugelyje šalių, kurios susikūrė subyrėjus Sovietų Sąjungai ir kurių Vyriausybės perėmė vis dažniau Rusijos taikomus represinius metodus. Tai rodo trečiadienį paskelbtas naujas tyrimas.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Šiemet „Sniego susirinkimas“ be sniego, tačiau jo iki soties Jungtinėse Valstijose, kurių santykiai su Europos Sąjunga – viena iš karščiausių temų šiemet Trakuose. Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris tvirtina, kad Rusija vis didesniu pagreičiu juda antivakarietiška, antiamerikietiška bei antidemokratine kryptimi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai. Netolygi regionų raida Iš esmės svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano sėkmę, yra vis gilėjantis atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių, ypač vakarinėje dalyje.

Tarptautinės teroristinės organizacijos kūrimu kaltinta ir dėl to išteisinta klaipėdietė Eglė Kusaitė (jai dabar 24 metai) dar nežino, ką veiks toliau. Ar skųs šį sprendimą ir toliau kovos už savo visiško nekaltumo įrodymą, ji dar nežino. – Esate pripažinta kalta, kad norėjote sprogdintis kažkur Rusijoje ir nužudyti bei įbauginti kuo daugiau žmonių. Priimta nutartis, kad kalėti nebereikės.

(papildyta 15.17) Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Kusaitė kaltinta pasikėsinusi surengti teroro aktą Rusijos karinėje bazėje. Nuosprendžio atėjo pasiklausyti Semo narys Naglis Puteikis, kunigas Alfonsas Svarinskas, disidentė Nijolė Sadūnaitė, kiti palaikymo grupės nariai. Išgirdusi nuosprendį, E. Kusaitė atsikvepė lengviau ir atsipalaidavusi atsirėmė į kėdės atlošą.

"Freedom House" naujausio reitingavimo duomenimis, 2012 metais Libija, Egiptas ir kelios Afrikos šalys tapo labiau atviros ir demokratiškos, Malis ir eilė kaimynų – atvirkščiai, praneša „The Washington Post“. „Freedom House“ skirsto valstybes į 3 kategorijas: „laisvos“ (atvira politinė konkurencija, pilietinių teisių pagarba, nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės), „iš dalies laisvos“ (korupcija, silpna teisėtvarka, etniniai konfliktai) ir „nelaisvos“ (esminių politinių ir pilietinių l...

JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ paskelbė ataskaitą apie laisvę internete ir teigia, kad per pastaruosius metus vyriausybės sugriežtino interneto apribojimus. „Freedom House“ įvertino interneto laisvę 47 valstybėse ir paskelbė, kad Estija užima pirmąją vietą, o JAV atsidūrė antroje vietoje. Valstybės buvo vertinamos pagal interneto prieinamumą, skelbiamos informacijos ribojimą ir interneto vartotojų teisių pažeidimus. Estijos interneto kultūra labai išvystyta.

Spaudos laisvės reitingą kasmet skelbianti JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“  Lietuvą šiemet priskyrė prie laisvą spaudą turinčių pasaulio šalių. Lietuva 40-42 jai skirtą vietą dalijasi su Dominykos  ir Surinamo Respublikomis.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pirmadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretorės pavaduotoju Europos ir Eurazijos reikalams Filipu Gordonu (Phillip Gordon). Susitikimo metu aptartas artėjantis NATO vadovų susitikimas Čikagoje. Pokalbyje taip pat aptarta parama reformoms Europos rytinėse kaimynėse, dvišalis JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas saugumo, energetikos ir užsienio politikos klausimais.

Atgarsiai apie Austrijoje paleistą Sausio 13–osios bylos įtariamąjį, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą pasiekė ir Vašingtoną. JAV Kongrese ne kartą skambėjo Lietuvos vardas, rašo „Lietuvos rytas“. „Rusija pademonstravo nepagarbą žmogaus teisėms. Lietuva tikėjosi bendradarbiavimo su Rusijos institucijomis ieškodama teisingumo dėl žmonių žūties 1991 metų sausio 13–ąją. Lietuvos valdžia reikalavo buvusio KGB smogikų “Alfa„ būrio nario M. Golovatovo išdavimo.

Vilniuje birželio 7–8 dienomis vyks konferencija, skirta žurnalistų saugumui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybėse. Konferenciją globoja organizacijos pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, rengia ESBO pirmininkaujanti Lietuva ir organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.

Pagal skalę, kurią žiniasklaidos reitinge naudoja „Freedom House“, šalys, gavusios daugiau nei 60 balų, laikomos šalimis, kurių žiniasklaida „nėra laisva“. Norint patekti tarp „iš dalies laisvų“, reikia surinkti 30–60 balų.

Eminas Millis ir Adnanas Hajizadė, kurie rašo populiarų Azerbaidžane tinklaraštį, sėdėjo ir šnekučiavosi vienoje Baku kavinėje. Netrukus prieš jų priėję nepažįstamieji pradėjo muštis. Viso to rezultatas, kad abu tinklaraštininkai dėl kaltinimų chuliganizmu atsidūrė kalėjime. Vyriausybė aiškina, kad kaltinimai jokiu būdu nėra susiję su kritiškais abiejų vyrų straipsniais apie prezidentą Ilchamą Aliveją.

Lietuva pagal žiniasklaidos laisvę visame pasaulyje užėmė 32 vietą, rodo kasmetinis „Freedom House“ atliktas žiniasklaidos laisvės tyrimas. 32 vietą Lietuva pasidalino su Austrija, Belizu, Mikronezija, Japonija. Aukščiausią vietą iš Baltijos šalių užėmė Estija, kuri liko 19 pozicijoje. Latvija liko 55 vietoje, o kiti kaimynai, lenkai, yra 47. Tuo tarpu žiniasklaidos laisvės padėtis Rusijoje yra pati blogiausia nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Kasmet skelbiamame tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos "Freedom House" pranešime Lietuva išsaugojo savo aukštą reitingą. Pranešimo autoriai maksimaliai įvertino politinių teisių ir pilietinių laisvių užtikrinimą Lietuvoje. Pagal septynių balų skalę Lietuva gavo aukščiausią balą - 1. Tokį pat įvertinimą pelnė Estija, o Latvija politinių teisių užtikrinimo požiūriu įvertinta blogiau.

„Laisvosios Europos radijo“ informacijos padalinio darbuotojai sudarė šiemetinių Rusijos pasiekimų sąrašą, iš kurio matyti, kad šalyje vis labiau įsigali autoritarinės tendencijos. „Freedom House“ rengtas Laisvės pasaulyje indeksas: nelaisva šalis „Iš posto pasitraukęs prezidentas Vladimiras Putinas manipuliavo 2008 metų prezidento rinkimais tam, kad šį postą užimtų jo numatytas įpėdinis Dmitrijus Medvedevas, o jis pats išlaikytų realią valdžią sau jau eidamas premjero pareigas.

 EP plenarinės sesijos debatuose dėl informacijos laisvės Italijoje Europos liaudies partijos, Europos konservatorių ir reformistų, taip pat Laisvės ir demokratijos Europos frakcijų atstovai ragino nenaudoti ES institucijų valstybių vidaus problemoms spręsti. Tuo tarpu Socialistų ir demokratų, Liberalų ir demokratų aljanso, Žaliųjų bei Europos vieningųjų kairiųjų atstovai kvietė priimti ES teisės aktus, kurie užtikrintų žiniasklaidos pliuralizmą.

Į klausimą, kokia yra Azerbaidžano politikos orientacija – rytietiška ar vakarietiška, atsakyti nėra paprasta. Dauguma buvusių sovietinių respublikų tebėra Maskvos įtakos zonoje, tik kai kurios iš jų pasirinko vakarietišką raidos kelią.

Iraniečių kilmės amerikiečių žurnalistė, kuri buvo areštuota neva už tai, kad pirko vyno butelį, Irane bus teisiama už šnipinėjimą. Kaip rašo guardian.co.uk, verdikto tikimasi po dviejų ar trijų savaičių. Roxana Saberi, turinti ir JAV, ir Irano pilietybę, buvo areštuota sausio mėnesį ir bemat apkaltinta tuo, kad dirbo žurnalistinį darbą pasibaigus leidimui. Tyrimo teisėjo teigimu, R. Saberi siuntė tam tikrą informaciją JAV žinyboms.

Azerbaidžano referendumo rezultatai, sudarę sąlygas dabartiniam šalies prezidentui valdyti iki gyvos galvos, skatina naujai pažvelgti į skirtingus tautų ir valstybių, kadaise uždarytų į vieną Sovietų Sąjungos kalėjimą, o vėliau iš jo ištrūkusių, likimus. Ilgamečio Azerbaidžano vadovo Heidaro Alijevo sūnus ir įpėdinis Ilhamas Alijevas atsikratė paskutinių kliūčių, neleidusių jam valdžia mėgautis neribotą prezidento kadencijų skaičių.

Kasmet sudaromame pasaulio valstybių politinių ir pilietinių laisvių reitinge Lietuva įvardijama kaip laisva šalis, skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Freedom House“. Lietuvai suteiktas 1 balo įvertinimas 1-7 balų skalėje, kai vienetas reiškia, jog šalyje yra įtvirtintos plačios politinės konkurencijos galimybės, gerbiamos pilietinės laisvės, egzistuoja nepriklausomas pilietinis gyvenimas bei veikia nepriklausoma žiniasklaida, o septynetas atspindi itin prastą politinių ir piliet...

Kasmet sudaromame pasaulio valstybių politinių ir pilietinių laisvių reitinge Lietuva 2008 metais įvardijama kaip laisva šalis, skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Freedom House“. Lietuvai suteiktas 1 balo įvertinimas 1-7 balų skalėje, kai vienetas reiškia, jog šalyje yra įtvirtintos plačios politinės konkurencijos galimybės, gerbiamos pilietinės laisvės, egzistuoja nepriklausomas pilietinis gyvenimas bei veikia nepriklausoma žiniasklaida.

JAV įsikūrusi organizacija „Freedom House“ savo kasmetinėje „Laisvės pasaulyje“ apžvalgoje pareiškė, kad plačioje geografinėje erdvėje įvairūs autoritariniai režimai kyla į kovą prieš laisvę. Pagrindiniai ataskaitos autoriai Archas Puddingtonas ir Christopheris Walkeris teigia, kad nuo 2001 metų vienintelis regionas, kuriame nuolat mažėjo politinių ir pilietinių teisių, yra buvusios sovietinės respublikos. Tiesa, ši tendencija, kaip teigiama, negalioja Baltijos šalyse.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Freedom House“ išplatino ataskaitą, skirtą žmogaus teisių bei laisvių padėčiai 12 valstybių, kuriuose autoritariniai režimai bando susilpninti pilietinę visuomenę, nagrinėti. Kaip skelbia dienraštis „Kommersant“, tarp šių 12 valstybių atsidūrė ir Rusija.

 Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog antradienį „Transparency International“ paskelbtas 2008 metų Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį. Kita vertus, Vyriausybės vadovas teigia, jog „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) esą „visuomet buvo priešiškas“ G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House“ pirmadienį paskelbtame pranešime teigia, kad Rusija tapo savo regiono antidemokratinių šalių lydere. „Pastaruoju metu mes matome, kai kylančios naftos kainos koreliuojasi su staigiai degraduojančiais demokratiniais procesais, ypač Rusijoje, Kazachstane ir Azerbaidžane“, pareiškė organizacijos tyrimų direktorius.

Prieš 2008 m. balandžio 2–4 d. Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kur iš esmės turėjo būti sprendžiamas Ukrainos ir Gruzijos būsimos narystės Aljanse klausimas, Lietuvoje nutiko neįprastas dalykas – internetinės žiniasklaidos puslapiuose bent trumpai buvo įsiplieskusi diskusija dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos.

Kaip ir kiekvienais metais organizacija „Freedom House“ paviešino pasaulinės žiniasklaidos laisvės indeksą, kuriame Lietuva kartu su Kanada, Čekija bei Didžiąja Britanija pasidalino 25 vietą. Estai liko 15 vietoje, o Latvija – 40 vietoje. Dar žemiau, vos 51 vietoje atsidūrė kita kaimynė – Lenkija. Kaip teigiama „Freedom House“ ataskaitoje, Lietuvos Konstitucija garantuoja spaudos bei žodžio laisvę ir šias garantijas Vyriausybė yra linkusi gerbti ir praktikoje.

Griežti įstatymai ir politikų kišimasis smarkiai riboja spaudos laisvę Rytų Europoje, tokią diagnozę pateikia įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Pastarosiomis savaitėmis Slovakijos pagrindiniai dienraščiai skaitytojus pasiekia visiškai baltu ir tik juodais rėmais apvestu pirmuoju tituliniu puslapiu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Tarptautinė organizacija „Freedom House“ neseniai Lietuvą pagal korupciją įvertino kaip vieną iš prasčiausių valstybių ES. Valdžios pastangos įgyvendinti antikorupcines inciatyvas ir priimti reikiamus įstatymus dūla politikų stalčiuose. Visuomenė taip pat nereikalauja iš valdžios radikalių sprendimų.

Jau kelerius metus tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ ir „Freedom House“ skelbia, kad žodžio laisvės reitingai Rusijoje vis krinta, pagal šį rodiklį priartindami šalį prie pačių nedemokratiškiausių valstybių sąrašo. Tačiau ne mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir tai, kad nemenkai daliai, o gal net ir didžiumai rusų stabilumas ar pseudonacionalinės idėjos įgyvendinimas yra svarbesni nei spaudos laisvė ir galimybė atvirai reikšti savo nuomonę.

Demokratijos plėtra pasaulyje įstrigo, konstatuoja JAV dienraštis „The Christian Science Monitor“. Jo teigimu Putinas ir Chavesas leidžia naftos dolerius alternatyviems demokratinės santvarkos modeliams kurti, o kitos valstybės paprasčiausiai žengė žingsnį atgal. Per paskutiniuosius 25 metus demokratijos plitimas pasaulyje buvo viena svarbiausių geopolitinių tendencijų, tvirtina „The Christian Science Monitor“. 1975 m. savo valdžią rinko 30 pasaulio šalių gyventojai.

Atrodo, kad įvaizdžio formavimo rūpesčiai jau visai rimtai užgulė mūsų valdžią ir mus pačius. Vis dažniau išgirsti, kad reikia vertinti Kernavės piliakalnius ar Vilniaus senamiestį, nes užsieniečiams jie patiks, bus pajamų iš turizmo. Ir kad Europos Sąjungos (ES) pinigus reikia taisyklingai „suvalgyti“ iki paskutinio cento (pavyzdžiui, parengiant gigantiškesnius ar šiaip brangesnius projektus) – nes antraip vėlgi įvaizdis būtų ne koks.

Italijoje brangsta makaronai. Tauta tuoj pat išreiškia nepasitenkinimą. Lietuvoje brangsta duona, pienas, mėsa, jų gaminiai, komunalinės paslaugos ir t.t. Tyla. Brango, brangsta ir dar brangs. O tauta rami, tyli. Kodėl Lietuvoje žmonės turėtų būti tokie ramūs, savo publikacijoje „Lietuva – iš arti ir iš toli“ („Veidas, Nr. 35, 2007-08-30) bando aiškinti politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.