foreign policy

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

Kreipdamasis į Rusijos Federacijos tarybą šių metų kovo 1-ąją V. Putinas sukėlė didžiulį viso pasaulio dėmesį prabilęs apie Rusijos vystomą branduolinę ginkluotę.

„Istorija atskleidė du visiems puikiai pasaulyje pažįstamus eksperimentus – Rytų Vokietija su Vakarų Vokietija, Šiaurės Korėja su Pietų Korėja. Tai tai juk akivaizdūs dalykai“, – 2012-aisiais pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vienoje iš savo kalbų.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

Po kibernetinių išpuolių pasinaudojus pinigų reikalaujančiu virusu „WannaCry“, pribloškusių visą pasaulį praėjusį mėnesį, kai kurie pirštais rodė į Šiaurės Korėją. „Tikriausiai, jie“, – rašoma „Foreign Policy“ politologo Marko Galeotti komentare. M. Galeotti pažymi, kad pirštu buvo rodoma į programišių grupę „Lazarus Group“, siejamą su 2014-ųjų išpuoliu prieš „Sony Pictures“ ir 81 mln. dolerių vagyste iš Bangladešo banko.

Kurios Europos šalys Rusijoje įžvelgia grėsmę? Ir kokių jos dėl to ėmėsi veiksmų? Atsakymą į tai pateikė „Europos vertybių“ centras Prahoje, rašoma „Foreign Policy“. Šios savaitės pradžioje paviešintoje ataskaitoje „Kaip Europos demokratinės šalys reaguoja į Kremliaus agresiją?“ yra pažymėti keli svarbiausi požymiai, išsiskiriantys iš bendrų tendencijų.

Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pasitrauks iš tarptautinės arenos ir užsidarys savo žemyne, atsiradusioje erdvėje jos vietą užims Rusija, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji interviu „Foreign Policy“ teigė, kad Rusija yra grėsmė Europai. „(Svarbiausia - BNS), kad JAV nepasitrauktų iš pasaulinės arenos. Jei JAV užsidarys savo žemyne, Rusijai atsiras per daug tuščios erdvės užimti jos vietą“, - interviu teigė prezidentė.

„Plutonio utilizavimas“ – sudėtinga sąvoka, sausas techninis terminas. „Užtektų man leptelėti ją kokteilių vakarėlyje ir pašnekovas suskubs pasišalinti pasipildyti savo taurės,“ – „Foreign Policy“ pripažįsta masinių ginklų neplatinimo režimo paisymo programos Rytų Azijoje direktorius Jeffrey Lewisas. Tačiau iš plutonio yra gaminamos bombos, tęsia jis. Po Šaltojo karo JAV ir Rusija susitarė atsikratyti tonų plutonio, kad jo nebūtų galima vėl patalpinti į bombas.

Rusijos atstovai visai neseniai, rugpjūtį, užsiminė apie potencialų siurprizą spalio mėnesį, rašoma „The Washington Post“. Anot straipsnio autoriaus Dana Milbanko, praėjusią savaitę amerikiečiai sužinojo, jog rusai, prieš viešindami pavogtą informaciją, kai kuriais atvejais falsifikuoja dokumentus. Tuo metu vienas JAV senatorius dėl Rusijos grėsmės kreipėsi į FTB.

Istorijoje būna momentų, kai laikas atrodo tarsi suspaustas ir tiek šokiruojančių bei svarbių įvykių vyksta greta, kad jų faktiškai nespėjame sekti, „Foreign Policy“ rašo Davidas A. Bellas. Leninui priskiriama frazė „yra dešimtmečiai kai nieko nevyksta, ir yra savaitės per kurias prabėga dešimtmečiai“. Dar anksčiau prieš jį prancūzų rašytojas Francois Chateaubriandas pastebėjo, kad per ketvirtį prancūzų revoliucijos ir Napoleono režimo amžiaus prabėgo daug šimtmečių.

Kremlius daugelį metų nesėkmingai bandė suskaldyti NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau dabar Didžioji Britanija, balsavusi už pasitraukimą iš ES, padeda išsipildyti Vladimiro Putino svajonei dėl susiskaldžiusios Europos, kuri bus pernelyg užsiėmusi savo nesutarimais ir kurioje sumažėtų Londono įtaka, rašoma „Foreign Policy“. „Šiandien Kremliuje išgers daug degtinės“, – leidiniui netrukus po referendumo rezultatų paskelbimo pareiškė buvęs Pentagono valdininkas Derekas Cholletas.

Analitikų skelbiami duomenys, jog NATO būtina sustiprinti Baltijos šalių karinį saugumą, yra „geras įspėjimas sąjungininkams“, mano krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Labai gerai, kad tokios simuliacijos vyksta, kad tokie faktai yra pateikiami - jie stiprina ir mūsų, čia gyvenančių ir besiruošiančių apsiginti, darbus ir tai yra geras įspėjimas mūsų sąjungininkams“, - BNS ketvirtadienį sakė J.Olekas.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

Šiandien Graikijos premjeras Aleksis Cipras susitinka su Rusijos prezidentu Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume, teigia „The Guardian“. „Graikijos akligatvis“ gali suteikti Rusijai papildomą impulsą. Nejaugi V. Putinas, mainais į Graikijos ES sankcijų veto, pasiūlys padengti skolas? Jeigu Maskva nuspręstų taip pasielgti, finansų krizė virstų geopolitine, įsitikinęs leidinys.

Ugnies nutraukimas tarp Rusijos ir Ukrainos, palaimintas JAV, daugelio yra vadinamas prezidento Vladimiro Putino pergale, – tai teigia „The Foreign Policy“ apžvalgininkas Davidas Francisas. Tačiau, pasak jo, būtent tai leis Ukrainai išvengti ekonomikos griūties, nes šalis gaus piniginių lėšų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip reikalingų jai gelbėti. Grivina praėjusią savaitę krito 50 proc.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) antradienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame veikiausiai matoma amerikiečių žurnalisto Jameso Foley (Džeimso Folio) egzekucija, taip pat pagrasino nužudyti kitą reporterį, jeigu Jungtinės Valstijos nesustabdys aviacijos smūgių Irake. Vaizdo įraše, paskelbtame tos islamistų grupuotės, matomas kaukėtas kovotojas, stovintis šalia klūpančio vyro, panašaus į J.Foley, kuris buvo pagrobtas Sirijoje 2012 metų lapkritį.

Nutrūktgalviškoje Rusijos karinės žvalgybos žinyboje pilna žudikų, ginklų prekeivių ir banditų. Ir tai, ką ji padarė Ukrainoje, tik pradžia. Yra du būdai, kaip šnipinėjimo žinyba gali įrodyti savo vertę valstybei, kuriai tarnauja.

Pasaulio bendrija priartėjo prie didžiosios painiavos ir chaoso epochos. Tai leidinyje „Foreign Policy“ teigia žinomas politologas, buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas saugumo klausimais Zbigniewas Brzezińskis. Pasak eksperto, situaciją stabilizuoti galėtų geopolitinė sankloda, kurioje esminį vaidmenį atliks vadinamasis Didysis dvejetas – Kinija ir JAV.

Būtent Berlyno sienos griūtis yra laikoma Šaltojo karo pabaiga. Tai „Foreign Policy“ publikacijoje rašo Jeffrey Lewisas, kuris vadovauja branduolinio ginklo neplatinimo Rytų Azijoje programai. Tuomet Michailas Gorbačiovas nepanaudojo jėgos, o Vakarai beveik neteko priežasčių pyktis su Maskva. „Susitarimai po Šaltojo karo buvo paremti iš esmės M. Gorbačiovo sprendimu susilaikyti nuo jėgos panaudojimo siekiant išlaikyti kaimynų kontrolę“, – teigia autorius.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

Pasak kasmetinio Rusijos URM pranešimo apie žmogaus teises Europos Sąjungoje, Europa – tai tamsi ir niūri vieta, kur pilna nacių ir ksenofobų, rašo „Foreign Policy“. 153 puslapių ataskaitoje pateikiami duomenys apie žmonių teisių pažeidimus visose 28 ES valstybėse. Pagrindinės europiečių nuodėmės – kankinimai, masinis elektroninis sekimas, kalinių laikymo sąlygos, fiasko kovoje su prekyba žmonėmis, netinkamas elgesys su bėgliais ir migrantais, netgi moterų apipjaustymas.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ daug metų laikė savo energetikos gniaužtuose visą Euraziją, tačiau dabar ji pati yra priversta lipti ant to paties grėblio, skelbia „Foreign Policy“. Energetikos ekspertas daktaras Alexandros Petersenas žurnalo paskelbtame straipsnyje rašo, kad „Gazprom“ prasidėjo sunkūs laikai.

„Foreign Policy“ duomenimis naujajame „WikiLeaks“ skelbiamų dokumentų rinkinyje iš 1,7 mln. dokumentų, datuotų 1973-1976 metais, „mažai siurprizų, bet yra keletas įdomių atradimų“. Pavyzdžiui, jame rasime „Maroko karaliaus Hasano II užklausimą JAV su prašymu pateikti informaciją apie neatpažintą skraidantį objektą, pastebėtą prie Maroko pakrantės 1976 metų rugsėjo 19 dienos ankstų rytą“, rašo „inopressa.

Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Amerika – BRICS šalys – sparčiai kyla pasaulyje. Tačiau ar iš tiesų jos yra pasaulio ekonomikos ateitis? „Foreign Policy“ išaiškina, kiek plačiai paplitę įsitikinimai apie BRICS šalis yra teisingi ir ne. BRICS šalys yra vienos klasės atstovės Ir taip, ir ne. Be abejonės visos BRICS yra didelės šalys. Tiek populiacijos, ploto ir ekonomikos dydžiu. Kartu jos sudaro 40 proc. pasaulio populiacijos, 25 proc. – žemės ploto, ir apie 20 proc.

Atėjo laikas sugriauti Šaltojo karo mitą – istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy veiksmus, siekiant sureguliuoti Karibų krizę. Tai padaryti „Foreign Policy“ rekomenduoja „Council on Foreign Relation“ garbės prezidentas Leslie H. Gelbas. Pagal visuotinai priimtą versiją, J. Kennedy dėl savo geležinės valios ir karinio JAV pranašumo privertė SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą išgabenti savo raketas iš Kubos. JAV žaidė su Sovietų Sąjunga žaidimą, ir Maskva neatlaikė pirmoji.

Norvegų žudikas pasiekė savo: oficialiai buvo pripažinta, jog ekstremistinė ideologija nereiškia, kad jis išprotėjęs, rašoma „Foreign Policy“. Praėjusį penktadienį Andersas Behringas Breivikas už 2011 metų liepą įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo 77 žmonės, buvo nuteistas kalėti 21 metus.

Rusijos ir ES viršūnių susitikimu gimtajame Sankt Peterburge baigėsi trečiąkart Rusijos prezidento V.Putino turnė po Europos šalis. Dabar jis jau pasuko į Kiniją, kur birželio 6-7 d. numatytas Šanchajaus sandraugos organizacijos viršūnių susitikimas, o grįždamas aplankys Uzbekistaną bei Kazachstaną – šias dvi autoritarines Vidurio Azijos valstybes, o Astanoje Rusijos prezidentas  atšvęs draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Kazachstanu 20-ąsias metines.

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP) tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien. Klausimai buvo patys įvairiausi, o atsakymai dažnai nedžiuginantys.

Naujasis Rusijos prezidentas suvokė, kad G8 viršūnių susitikime jam ne vieta. Taip savo straipsnyje „Foreign Policy“ teigia ekonomistas Andersas Aslundas. Jis ragina likusią „G7“ tinkamai įvertinti Vladimiro Putino atsisakymą vykti į susitikimą.

Azerbaidžanas paneigė amerikiečių žiniasklaidos pranešimus apie tariamą karinį bendradarbiavimą su Izraeliu prieš Iraną, praneša agentūra AFP. JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė, kad Izraelio naikintuvai bombarduoti Irano branduolinių objektų gali kilti iš Azerbaidžano. „Ši informacija yra absurdiška ir neturi visiškai jokio pagrindo“, - pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Teimuras Abdulajevas.

Mikrofonas gali tapti tiek geriausiu politikų draugu, tiek ir aršiausiu jų priešu, pastebi „Foreign Policy“. Štai JAV prezidentas Barackas Obama savo sąskaitoje jau turi mažiausiai keturis epizodus, kurių metu jam teko kiek „nusišnekėti“, nežinant, kad mikrofonas yra įjungtas. Pastarasis kartas įvyko pirmadienį Seule.

Kuomet susimąstome apie valstybes, kuriose moterims gyventi geriausia, dažniausiai prisimename Šiaurės Europą, rašoma „Foreign Policy“. Tačiau 2011 metų lyčių lygybės reitinge, kurį sudarė Tarptautinis ekonominis forumas, yra ir keletas pakankamai netikėtų lyderių. Siūlome pažvelgti į penkis iš jų. Filipinai Filipinai sudarytame reitinge užima aštuntąją vietą, tačiau pirmauja pasaulyje ir pagal keletą atskirų kategorijų – išsilavinimo prieinamumu ir sveikatos apsauga.

JAV ekonomistas Nourielis Roubini ir politikos apžvalgininkas Ianas Bremmeris žurnalui „Foreign Policy“ duotame interviu atskleidžia netikėtus artėjančių metų verslo nugalėtojus bei nevykėlius. Ekspertai taip pat pasidalina savo mintimis apie tai, ar Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose posėdžiaujantys didieji pasaulio protai gali išgelbėti pasaulio ekonomiką nuo dar vienos krizės.

Kurios iš konfliktinių situacijų ateinančiais metais gali virsti karais? Foreign Policy pasidomėjo International Crisis Group, kokių karų mes galime sulaukti 2012 metais. Analizės rezultatas – 10 pagrindinių konfliktinių zonų, kuriose karo rizika yra pati didžiausia. Be jokios abejonės kiekvienas sąrašas turi dalį subjektyvumo ir reliatyvumo. Šis sąrašas nėra išimtis.

Kinija ir Rusija vis labiau suartėja savo nuomonėmis apie įvykius Artimiuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, savo publikacijoje pastebi „Foreign Policy“ apžvalgininkas Dmitrijus Treninas, kuris yra Maskvos Carnegie centro direktorius. Jungtinių Tautų Saugumo taryboje Rusija ir Kinija arba pasisako prieš Vakarų iniciatyvas, arba jas vertina santūriai.

Ne taip seniai politologai ėmė plačiai vartoti sąvoką „žlugusi valstybė“ (failed state). Įtakingas JAV žurnalas „Foreign Policy“ kasmet skelbia „Žlugusių valstybių indeksą“, kuriame pagal 12 kriterijų klasifikuojamos visos 177 pasaulio valstybės. Lietuva šiame gana formaliame sąraše atrodo visai neblogai.

Foreign Policy pateikia 10 pagrindinių priežasčių, dėl kurių nebereikėtų abejoti, kas kitais metais laimės JAV prezidento rinkimus. Anot leidinio, prezidentu dar kartą bus išrinktas Barackas Obama. Štai kodėl: 1. B. Obama yra dabartinis prezidentas. Tai yra svarbu. Obama dabar savimi pasitiki dar labiau ir naudoja atitinkamą pamokslavimo retoriką. Kol kas statistika teigia, kad rinkiminė kova bus įtempta.

Nevedusiam 33 metų sunkvežimio vairuotojui Ahmedui Nori Faqiarui meilės reikalai Muammaro Gaddafio valdomoje Libijoje klostėsi prastai. Jo išvaizda būtų buvusi kiek patrauklesnė, jei vyriškio tėvai būtų turėję galimybę kada nors nuvesti sūnų pas odontologą. Tokių galimybių nebuvo ir tiek Faqiaro vaikystė, tiek jo brandos laikotarpis vyriškiui laimės nesuteikė. Vedybos, nuosavas namas, vaikai – dalykai, apie kurias sunkvežimio vairuotojas jau buvo nustojęs svajoti.

Šį antradienį Libijos pareigūnai pagaliau leido palaidoti buvusį šalies diktatorių Muammarą Gaddafį. Libijos diktatorius buvo palaidotas neskelbiamoje vietoje šalies dykumoje. Kapavietės lokacija buvo nuslėpta tam, jog buvusio šalies vadovo amžinojo poilsio vieta netrauktų bereikalingo jo pasekėjų dėmesio bei netaptų jo priešininkų taikiniu.

Kol Libijos sukilėliai džiūgauja dėl diktatoriaus Muamaro Gadaffio žūties, Vakarų valstybių politiniai režimai taip pat gali ramiau atsikvėpti, teigia „Foreign Policy“. Tai, ar brutali Gaddafio egzekucija jo sulaikymo vietoje buvo atlikta su NATO ir Vakarų šalių lyderių žinia, greičiausiai niekada nebus išsiaiškinta. Viskas, ką galima įžvelgti Gaddafio nužudymo video medžiagoje, yra tik tai, kad Libijos lyderis nebuvo rastas negyvas ar nukautas NATO karinių oro pajėgų.

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

Demografija – nėra likimas, kaip kartais yra teigiama: visa žmonijos rasė gali būti nušluota maro, asteroido smūgio ar kokios nors stichinės nelaimės. Bet nežiūrint į tai, šiandieniniai gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodikliai taip pat turi nemažą įtaką ateities kartoms. Naujausias Jungtinių Tautų projektas ragina padidinti žmonių populiaciją iki 8 milijardų imtinai iki 2025 metų ir iki 10,1 milijardo iki amžiaus pabaigos. Dar visai neseniai gyventojų skaičiaus augimą lėmė gimstamumas.

Hibridinis amžius nuo ankstesnių visuomenės raidos etapų skirsis bent penkiais aspektais: visuotinu technologijų paplitimu, augančiu technologijų dirbtiniu intelektu, technologijų tapimu socialinių sąveikų subjektu, gilesniu technologijų integravimu bei platesniu jų pritaikomumu, augančia technologijų galia keisti ir reformuoti.

Organizacija „Fund of Peace“ ir žurnalas „Foreign Policy“ sudarė „valstybių-nevykėlių“ reitingą („Failed States Index“), kuriame Lietuva užėmė 149 vietą iš 177, aplenkdama Latviją 135-oje ir Estiją 140-oje vietoje. Rusija užima 82 vietą, Baltarusija - 83, Lenkija – 146. Visą reitingą galite peržiūrėti čia. Žurnalas kasmet publikuoja pasaulio šalių sąrašą, kuriame atsispindi jų valdžios efektyvumas. Pirmą vietą užima šalis, kurioje daugiausia trūkumų, trukdančių šalies vystumuisi.

Lapkričio 9 dieną sukako 20 metų nuo to laiko, kai griuvo pagrindinis Šaltojo karo laikų simbolis – Berlyno siena. Tačiau įvariausių barjerų pasaulyje netrūksta ir šiandien. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 5 barjerus, kurie vis dar dalija tautas ir smarkiai apsunkina kasdienį eilinių žmonių gyvenimą.

Apie šias istorijas nuolatos kalbama žiniasklaidoje, tačiau jų pabaigos ir sprendimo kol kas nematyti. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 10 naujienų, kurios nuolatos šmėžuoja pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir bent jau artimiausiu metu nesirengia iš jų pradingti.

Lisabonos sutarties, kuri numato naują Europos Sąjungos prezidento posto sukūrimą, kol kas neratifikavo tik Čekija. Tačiau ekspertai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Čekijos prezidentas parašą po sutartimi padės. Tad jau dabar nerimsta diskusijos apie tai, kas pirmasis iš Europos politikų įžengs į naujai kuriamą ES prezidento postą. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato potencialiausius kandidatus ir įvertina jų galimybes.

Norvegijos Nobelio premijos komitetas Nobelio premija yra apdovanoję tokias prieštaringai vertinamas asmenybes kaip Henry Kissingeris ar Yasiras Arafatas. Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia 7 žmonių, kurie tikrai nusipelnė Nobelio taikos premijos, tačiau niekada jos taip ir negavo, sąrašą. Mahatma Gandis Pasiekimai: Mohandas K. Ghandis buvo dvasinis ir politinis Indijos judėjimo už nepriklausomybę lyderis ir pasisakė už nesmurtinį pasipriešinimą kaip priemonę socialiniams pokyčiams pasiekti.