fluxus

Daugiafunkcis kultūros centras - Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus „Hermitage/Guggenheim Vilnius“(HG), sumanytojų teigimu, turėtų sostinę paversti neabejotinu regiono lyderiu.

Politikų rietenos į nežinią klampina vos prieš pusmetį atidarytą Jono Meko vizualiųjų menų centrą. Panašu, kad iš intrigomis apipinto centro jau ėmė trauktis ir milijonus anksčiau žadėję rėmėjai. Daugybė klausimų dėl centro ateities, migloti rėmėjų pažadai ir didžiulės skolos.

Inžinieriaus, Vilniaus Socialinės rūpybos komisijos nario Česlovo Lapinsko laiškas redakcijai. Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc.

Vilniui bent jau porai dienų tapus NATO būstine, Lietuvos sostinėje ne tik diskutuojama aktualiais aljanso politikos klausimais. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad į sostinę sugužėjus visų NATO valstybių narių bei aljanso partnerių gynybos ministrams bei gausybei žurnalistų, Vilnius įgavo progą pristatyti planuojamus Europos kultūros sostinės renginius. Sprendimų nepriimta Pirmoji neformalaus NATO narių gynybos ministrų susitikimo diena prabėgo be jokių didelių netikėtumų.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, išnagrinėjusi sostinės vicemero A. Paleckio kreipimąsi dėl Jurgio Mačiūno kolekcijos įsigijimo aplinkybių, atsisakė kreiptis į teismą.Kaip praneša DELFI, prokuratūra atmetė sostinės mero pavaduotojo Algirdo Paleckio kaltinimus Jono Meko vizualiųjų menų centrui (JMVMC) neteisėtai sudarius sutartį su J. Meku bei neįžvelgė viešojo intereso pažeidimų.

Drauge su mokytojų streikų banga nuvilnijęs kalėdinis šurmulys ir aukščiausių šalies vadovų, bažnyčios hierarchų, žinomų politikų ir įtakingų valdininkų viešas kreipimasis į Lietuvos gyventojus, tradicinėmis sveikinimo kalbomis bei naujametiniais palinkėjimais bandant retušuoti esamą padėtį ir sumažinti įkaitusią iki žarijų raudonumo socialinę įtampą, visų pirma, nuskamba nenuoširdžiai, neįtikinamai ir iš esmės nieko nekeičia.

Gyventi viešųjų ryšių eroje nėra labai įdomu. Aišku, kad viskas, pasitelkus tam tikras išbandytas ir efektyviomis pripažintas komunikacines technologijas, gali būti pateikta patraukliai ir motyvuojančiai. „Nesvarbu, kas tai, svarbu, kaip tai pateiksi” – šis principas senas kaip pasaulis, bet dabar jis tapo praktiškai visos viešosios realybės pagrindu.Kai kalbama apie Vilniaus įvaizdį, patrauklumą ir žinomumą pasaulyje, mažiausiai norisi būti skeptiku.

Lietuva per plauką liko neįstumta į avantiūrą, tačiau laiku susigriebta: visuomenėje kyla pasipriešinimas idėjai užkasti milijardą litų statant Solomono Guggenheimo muziejų Vilniuje. „Fluxus“ idėjomis (viena jų – karas nacionaliniams menams) prisidengęs žmonių būrys perša mintį, esą Guggenheimas – šis JAV kultūrinės politikos McDonalds – taptų avangardinio meno centru. Guggenheimo muziejų tinklui visame pasaulyje būdinga įmantri, brangi architektūra.

Vilnietiškoje Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcijos „Fluxus“ istorijoje - naujas posūkis. Atlikusi tyrimą ir įtardama, kad buvo pažeistos privalomos darbų pirkimo procedūros, sostinės valdžia žada kreiptis į prokuratūrą, rašo „Lietuvos žinios“.Lapkričio pabaigoje naujieji Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos nariai ėmė aiškintis, kas ir kodėl nusprendė pirkti beveik 13 mln. litų kainuojančią avangardinio meno kolekciją.

Žymus kino avangardistas Jonas Mekas teigia, kad jo turėtos „Fluxus“ lyderio J.Mačiūno kolekcijos darbų verte abejojantys valdininkai nepažįsta meno, kuris yra lygiavertis garsiausių 20 amžiaus modernistų kūrybai.

Jau kurį laiką Lietuvos kultūroje galima stebėti labai įdomius procesus, panašius į tai, kas vyksta ugnikalnio viduje prieš išsiveržimą. Kyla temperatūra, kyla įtampa, ir kuo toliau, tuo labiau nevienareikšmiška visa tai atrodo. Kultūra ir menas vis dažniau kaktomuša susiduria su politiniais ir verslo interesais, ir šių kolizijų pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

Premjeras Gediminas Kirkilas parėmė dabartinės Vilniaus valdžios kritikuojamą Gugenheimo - Ermitažo kultūrinio centro idėją, argumentuodamas, be kita ko, kad jis taptų turistų traukos centru.„Galima nieko nedaryti ir tada nieko nebus. Kiekvienas kultūrinis projektas - papildoma kultūrinė vertė Vilniui, kuris 2009 metais taps Europos kultūros sostine“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Žinios apie Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcijos įsigijimo aplinkybes pribloškė 1978-aisiais mirusio menininko artimuosius. Paaiškėjo, kad jo sesuo Nijolė Valaitienė nežinojo, jog „Fluxus“ palikimas buvo parduotas. Kaip rašo "Lietuvos žinios", buvusi Vilniaus valdžia už vėlyvojo modernizmo atstovo J.Mačiūno kolekciją "Fluxus", dokumentus ir vaizdo filmus sumokėjo per 12 mln. litų. Iš viso įsigyta 2600 darbų, daugiausia - iš Jono Meko, už kuriuos sostinė turės mokėti dar dvejus metus.

Dalį visuomenės papiktino žinia, kad miesto valdžia už avangardinio meno atstovo J.Mačiūno kolekciją „Fluxus“, judėjimo objektus ir dokumentus, skulptūras ir videofilmus sumokėjo beveik 13 mln. litų, rašo „Vilniaus diena”. Iš viso įsigyta 2600 darbų, už kuriuos sostinės valdžia mokės dar dvejus metus.Lietuvos tradicinio meno atstovai viešame laiške kelia klausimą, kokie ekspertai nusprendė, kad specifinio meno kolekcija verta tokios milžiniškos sumos.

Vilniuje įsikūręs Jono Meko vizualiųjų menų centras kviečia į pirmąją parodą, skirtą avangardiškojo meno istorijai. Sekmadienį centro patalpose Gynėjų gatvėje atidaroma paroda "Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" pristatys svarbiausias avangardo figūras ir įvairias meno rūšis: kino filmus ir jų kadrus, literatūrą, "Fluxus" judėjimo meno kūrinius ir dokumentus, skulptūras.

Pirmą kartą Jono Meko filmus pamačiau 1993 metais tuometiniuose Menininkų rūmuose (dabartinė Prezidentūra). Jie buvo rodomi didelėje salėje, žiūrovai gulėjo ant čiužinių. Dėl tų filmų įdomumo ar meninės vertės ginčytis neverta, tai skonio ir interpretacijos reikalas. O J. Meko požiūrį į kino kūrimą industrija jau įvertino. Džiugu, kad J. Mekas yra vienas iš nedaugelio lietuvių (greta A. J. Greimo, M. Gimbutienės, J. Mačiūno), pasaulyje žinomų ir už savo srities ribų.

Vilniuje veikiantis Jono Meko vizualiųjų menų centras netrukus ketina pakviesti į pirmąją parodą, skirtą avangardiškojo meno istorijai. Lapkričio 4 dieną centro patalpose Gynėjų gatvėje atidaroma paroda "Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" pristatys svarbiausias avangardo figūras ir įvairias meno rūšis: kino filmus ir jų kadrus, literatūrą, "Fluxus" judėjimo meno kūrinius ir dokumentus, skulptūras.

Ketvirtadienį Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į kultūros ministrą su prašymu tarpininkauti Lietuvos prezidentui išimties tvarka suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę vienam iškiliausių XX amžiaus menininkų Jonui Mekui.Jonas Mekas yra įtrauktas į 80 žymiausių XX a. Amerikos menininkų grupę.

Šiandien Vilnių pasiekė pirmoji Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekcijos dalis. Įsigyjamą „Fluxus“ kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų – apie 500 jų galima rasti kitose kolekcijose, kiti 2100 yra unikalūs. Pirmoji „Fluxus“ darbų paroda įvyks jau šių metų spalio mėnesį. Ją rengs Vilniuje įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras kartu su Maya Stendhal galerija. Foto: Audriaus Žygavičiaus.