fizinis aktyvumas

10 tūkst. žingsnių rekomenduojama kasdien nueiti kiekvienam, kadangi būtent menkas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kitos ligos. Vis dėlto, taip dažnai akcentuojami būtini 10 tūkst. žingsnių per dieną ne visiems gali suteikti papildomos naudos ir sveikatos gerinimo.

Nemažai žmonių visą darbo dieną praleidžia sėdėdami ir beveik nepakildami nuo kėdės. Taip pat keliaudami iš darbo sėdime automobilyje, o namuose skubame pailsėti priešais televizorių. Toks daugeliui įprastas gyvenimo būdas gali sukelti įvairiais ligas bei itin varginančius nugaros skausmus. Reabilitacijos centro „Gemma“ sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė nurodo, kaip galime efektyviai kovoti su šiais negalavimais.

Lepinant saulei sportuoti patalpoje, tikriausiai, norisi mažiausiai. Tokiu atveju tinkamiausias sprendimas – sportas gryname ore, kas gali padėti treniruotes paversti efektyvesnes ir greičiau atsikratyti papildomų kilogramų. Treneris Rimas Petraitis įvardina, kodėl vasarą sporto salę gerai iškeisti į gryną orą ir kaip pirmuosius žingsnius žengti pradedantiesiems. „Pirmiausia, renkantis sportuoti gryname ore, stenkitės tam atrasti vietą, kuri būtų kuo toliau nuo intensyvaus automobilių eismo.

Moterų nuolatinė kova su nereikalingais kilogramais ypatingai tampa aktuali atėjus vasaros sezonui. Kiekviena trokšta nesislėpti po papildomais drabužių sluoksniais, puikuotis dailiomis kūno linijomis, tačiau neretai tam pristinga ryžto. Siekiant, kad nepritrūktų motyvacijos, dalinamės Gabrielės (21) lieknėjimo istorija, kuri tik įrodo, kad esant dideliam norui viskas yra įmanoma. „Mano lieknėjimo istorija kiek kitokia, nei dažnai esame įpratę girdėti.

Net jei sulaukus vyresnio amžiaus nesiskundžiate sveikata ir jaučiatės puikiai, fizinis aktyvumas būtinas, o joga tokiu atveju išties geras pasirinkimas. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti visą kūną, pagerina lankstumą, koordinaciją bei padeda atsipalaiduoti ir atsikratyti streso. „Net nesigilinant į jogos filosofiją, o kreipiant dėmesį tik į tą dalį jogos praktikų, kuri skirta fiziniam kūnui, darbui su protu ir jausmais, šios fizinės veiklos nauda labai didžiulė.

Imant įsibėgėti pavasariui lauke ir sporto salėse galime išvysti kur kas daugiau besportuojančių. Vis dėlto, dažnai nutinka taip, kad ilgainiui sporto rutina atsibosta ir galiausiai fizinis aktyvumas užmirštamas. Siekiant, kad taip nenutiktų, galima nuolat užsiimti vis kitokiu sportu, todėl pateikiame kelis skirtingus būdus sveikatos bei ištvermės gerinimui. Funkcinės treniruotės Šios treniruotės skirtos ištvermės bei jėgos ugdymui.

Nerimo ir streso jausmas mus lydi nuolatos, vis kišdamas koją gyvenimo kokybei. Dažnai kovojant su nerimu griebiamasi vaistų, ilgainiui prie jų priprantama, o tai vėliau gali dar labiau pabloginti situaciją. Be abejonės, sveikiausias būdas kovoti su nerimu yra išvengiant vaistų, tad pateikiame natūralius būdus, kaip tai galite padaryti. Fizinė veikla Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad bet koks sportas, vaikščiojimas, įvairūs pratimai yra vienas iš geriausių būdų atsikratyti nerimo ir įtampos.

Kiekviena moteris trokšta stangraus bei dailaus užpakaliuko, tačiau sėdmenis verta treniruoti ne tik dėl gražios figūros. Pasirodo, jog šios kūno dalies treniravimas gali atnešti didelės naudos mūsų sveikatai. Kodėl verta mankštinti sėdmenis ir kokie pratimai tam efektyviausi, skaitytojams pasakoja asmeninė trenerė Neringa Gorelė. „Šiuo metu išties daug dėmesio skiriama riesto užpakaliuko formavimui.

Norėtum sugebėti ryte atsikelti anksčiau ir šį laiką išnaudoti sportui, tačiau nuolat nuspaudi žadintuvo skambėjimo nukėlimo mygtuką? Dažnas po ilgos ir sunkios darbo dienos grįžęs namo turi jėgų tik skaniai pavalgyti ir griūti prie televizoriaus ekrano, tad būti aktyviems ir tobulinti savo kūną, gerinti sveikatą tinkamiausias metas – ankstus rytas.

Akivaizdi tiesa, jog kasdieniai sveiki įpročiai ne tik padeda visapusiškai vystytis, išlaikyti pozityvumą, kūrybingumą, tačiau ir prailgina gyvenimą. Net nedideli gyvenimo būdo teigiami pokyčiai gali nulemti tiek gyvenimo kokybę, tiek metų skaičių, lemiantį, kiek galėsite džiaugtis gyvenimu. Pateikiame specialisčių rekomenduojamus paprastus, tačiau ypatingai efektyvius kasdienius įpročius, padėsiančius gerinti savijautą ir prailginti savo gyvenimo trukmę.

Kopenhagoje įsikūrusi Valdonė (22) neslepia, kad nuolat gyventi kamuojamai vidinių priekaištų bei aplinkinių skaudžios kritikos dėl savo kūno yra išties nelengva. Lietuvė prisimena, jog tokios apkalbos buvo privedusios net prie savęs alinimo bei badavimo, tačiau toks lieknėjimo būdas, žinoma, atnešdavo tik priešingus rezultatus. „Siekti pokyčių, kurie matomi šiandien, pastūmėjo troškimas keistis, išbandyti savo galimybes ir noras patikrinti, kiek savyje turiu ištvermės bei valios.

Moterys nuolatos trokšta būti lieknesnės: tai per storos kojos, tai atsikišęs pilvukas ir daugelis kitų galvos skausmų dailiajai lyčiai neduoda ramybės. Vis dėlto pasiryžus keisti situaciją ir siekti dailesnės figūros ilgainiui išblėsta motyvacija, ima stigti valios ir norai bei tikslai greitai pamirštami. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai moterys imasi iniciatyvos pasikliaudamos savo turimomis žiniomis, kurios ne visada būna teisingos.

  Sportas ir nėštumas – suderinami dalykai? Daugelis atsakytų, kad ne, tačiau ką sako specialistai? Apie nėščiųjų mankštas sporto salėje ir vandenyje tv3.lt pasakoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ Sporto medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Živilė Kairiūkštienė. „Nuolatinis fizinis aktyvumas, tiesiog, neatsiejamas nuo sveiko gyvenimo būdo nėštumo metu. Net vidutinio sunkumo fizinis krūvis yra naudingas tiek būsimoms mamos, tiek kūdikio sveikatai.

Sporto nauda mūsų fizinei bei psichologinei sveikatai nenuginčijama, judėjimas būtinas visiems, nepaisant nei amžiaus, nei fizinio pasiruošimo. Visgi, dažnai kyla abejonės, kur tinkamiausia rinktis sportuoti: namuose, treniruoklių salėje ar grupiniuose užsiėmimuose? Visi šie variantai turi savų trūkumų bei privalumų ir tinka ne kiekvienam, tad treneris Rimas Petraitis pasakoja, ko galima tikėtis visais atvejais.

Sunku prisiversti sportuoti? Vaikščiokite! Norint išsisukti nuo tokios fizinės veiklos pasiteisinimų rasti sudėtingiau, pastangų reikia įdėti mažiau, o rezultatai itin džiuginantys. Vaikščiojant, žingsnis po žingsnio ne tik gerinsite savo fizinę sveikatą, bet pasikrausite naujos energijos, pailsėsite ir net atjaunėsite. „Vaikščiojimas mums yra natūraliausias judėjimo būdas, susijęs su viso organizmo sveikata.

Besikaupiantys riebalai juosmens srityje trikdo ir nuotaiką gadiną ne vienai moteriai. Vienos šiuos figūros trūkumus bando slėpti po laisvesniais drabužiais, kitos pasitelkia drastiškas dietas, tačiau nepasitenkinimas savo kūnu taip ir nedingsta. Trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė skaitytojoms atskleidžia, kaip efektyviausiai atsikratyti riebalų juosmens srityje ir vėl jaustis lieknoms.

Baigiantis vasarai – poilsio metui, daugelis vėl pradeda naują sporto sezoną ir sugrįžta į sporto sales. Vis dėlto, atgauti fizinę formą po laikotarpio, kada leidome sau atsipalaiduoti, nėra taip paprasta. Kaip tikslingai ir rezultatyviai vėl imtis sporto, tv3.lt skaitytojams pataria aktyvaus laisvalaikio bei sporto iniciatyvos „Atsidavę sportui“ įkūrėjas Aurimas Šidiškis. MITYBA Ne paslaptis, jog vasarą „atleidžiame vadeles“ mityboje, juk aplink tiek pagundų.

Istorijos herojė Loreta (33) dar prieš tris mėnesius atrodė visiškai kitaip. Nuostabios dukrytės mama, namų šeimininkė ir dirbanti moteris, atrado savo gyvenime laiko sportui bei sveikai mitybai, niekas nepaneigs, rezultatai stulbinantys. Ne paslaptis, kaip ir dauguma moterų, Loreta mėgo skaniai bei daug pavalgyti. Beje, moteris tai daro iki šiol, tačiau šiek tiek kitaip. „Lūžis, po kurio supratau, kad būtina keistis, įvyko po labai sunkaus nėštumo.

Proteinas, o kitaip – baltymai, yra mūsų statybinė medžiaga, iš kurios sudaryti raumenys, vidiniai organai, oda, net smegenys ir trumpai tariant – be šios medžiagos, tiesiog, nebūtų mūsų. Sportuojančio žmogaus organizmas, be abejo, patiria kur kas didesnį krūvį, nei neaktyvaus žmogaus, tad jam atitinkamai reikia šios medžiagos papildymo.

„Važiavimas dviračiu – tai visiška laisvė“, – teigia šiuo metu ko gero populiariausias modelis Lietuvoje Solveiga Mykolaitytė. Tačiau tai dar ne viskas. Nuo šio paprasto veiksmo – dviračio mynimo – žmogus ima daug geriau jaustis ir fiziškai, ir psichologiškai. „Velomaratonas“ apžvelgia dviračio naudą keliais aspektais. „Dviratis – kaip seksas, net partnerio nereikia“, – juokiasi kalbėdamas apie dviračio naudą sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

Įsivaizduokite, kaskart ryte atsibundate be galvos ar nugaros skausmų, nelieka neapykantos visam pasauliui, kiekviename žingsnyje lydi šypsena – nuostabu, tiesa? Pradėti gyventi sveiką, fiziškai aktyvų gyvenimą, kuris ir suteikia šiuos privalumus, niekada nevėlu. Vis dėlto, kuo greičiau imsite mylėti savo kūną, tuo greičiau pajusite tikrąją gyvenimo kokybę. Sporto entuziastas, „Facebook“ puslapio ironman.

Judėjimas – sveikata. Šį teiginį girdime nuolatos ir net neabejojame jo tiesa, tačiau ar juo vadovaujamės? Lietuviai fiziniu aktyvumu nepasižymi, šalyje auga nutukusių žmonių skaičius, Europos Sąjungoje pirmaujame pagal mirtis dėl širdies kraujagyslių ligų, taigi, ar ne laikas susimąstyti? Daugelis klysta, manydami, jog fizinis aktyvumas apsiriboja tik sunkiu prakaito liejimu sporto salėje ir savęs kankinimu.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma dirbame sėdimą darbą ir judame mažai. Po sunkios savaitės jaučiamės išsekę, kamuoja energijos stygius ir savaitgalius pasirenkame leisti nekišdami nosies iš namų, taip tikėdamiesi pailsėti. Vėliau nekenčiame pirmadienių ir stebimės, kodėl net neprasidėjus naujai savaitei esame tokie pavargę. Problema – menkas fizinis aktyvumas. „Dauguma žmonių daro didelę klaidą, savaitgaliais vietoj fizinio aktyvumo mieliau rinkdamiesi sėdėti ant sofos priešais televizorių.

Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterių, žaisdami išmaniaisiais įrenginiais ir pamiršdami aktyvius, judesio reikalaujančius žaidimus lauke. Gerai Lietuvoje žinomas sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus įspėja tėvus apie ženkliai mažėjantį vaikų fizinį aktyvumą ir jo skaudžias pasekmes. Pasak gydytojo, tokių vaikų laukia ne tik silpnesnė fizinė sveikata, bet ir psichologinės problemos.

Atėjusi žiemas, šaltas ir niūrus metas, saulės trūkumas ir trumpos dienos ne vieną tarsi panardina į priverstinį žiemos miegą. Pastebima, kad šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku žmonės dažniau skundžiasi prasta nuotaika, nuovargiu ar net depresija. Prie to kartais prisideda ir skubotas, įtemptas pasiruošimas didžiausioms metų šventėms. Tačiau žiemą galima išgyventi ir be depresijos ar prastos nuotaikos.

Šaltajam sezonui įpusėjus, reikėtų susirūpinti, gal vertėtų prabusti iš žiemos miego. Asmeninė trenerė Ieva Juknytė pasakoja, kaip smagiu būdu geriausia deginti kalorijas ir budinti savo kūną iš sąstingio. „Fizinė veikla gerina mūsų kraujagyslių veiklą, ištvermę, savijautą. Mums svarbiausia yra rūpintis širdies veikla, nes daugiausia susirgimų šiandien yra susijusių būtent su ja“, - teigia Ieva.

Naujausi paskelbti moksliniai tyrimai patvirtino prielaidą, jog fizinis aktyvumas turi įtakos geresniems vaikų ir paauglių mokymosi rezultatams švietimo ir ugdymo įstaigose. Be to, mergaičių fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje glaudžiai siejasi su jų lyderiavimu, vadovavimo įgūdžiais vyresniame amžiuje, teigiama pranešime spaudai.

Pasaulio Sveikatos organizacijos teigimu, sveikatą ir gyvenimo trukmę lemia skirtingi veiksniai: 10 proc. nulemia medicininės priemonės, aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo veiksniai dar apie 20 proc., o likusią dalį – 50 proc. – gyvenimo būdas, teigiama pranešime spaudai.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas.

Lietuvos gyventojai, vertinant globaliu mastu, yra gana aktyvūs ir viršija rekomenduojamą pasaulinį vidurkį, tačiau nuo savo kaimynų – estų ir latvių – atsilieka. Tokius rezultatus atskleidė trijose Baltijos šalyse vykęs „Rexona“ eksperimentas „PATIRK: DAUGIAU“. Jo metu buvo stebimas Baltijos šalių gyventojų fizinis aktyvumas.

„Apple“ išmaniajam laikrodžiui „iWatch“ skirtų lengvojo kultūrizmo (fitness) ir sveikatingumo aplikacijų platforma gali būti paremta „App Store“ modeliu, praneša „Reuters“, remiantis savo vardo nepanorusiu atskleisti vienos mobiliąsias sveikatos sistemas kuriančių kompanijų vadovo teigimu. Anot pranešimo, jis neseniai kalbėjosi su „iWatch“ kūrimo komandos vadovu ir patikino, kad „Apple“ turi siekių eiti į dėvimų įrenginių rinką.

LRT.lt Daugiau nei pusė Lietuvos didžiųjų miestų teisininkų (64 proc.), komunikacijos (54 proc.) ir logistikos (52 proc.) specialistų pripažino po darbo visiškai nesimankštinantys ir neužsiimantys kitokia fiziškai aktyvia veikla. Tai paaiškėjo apklausus įvairių profesijų atstovus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nors dauguma, net 74 proc., apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų profesija yra fiziškai pasyvi, vis dėlto tiek pat jų nejaučia poreikio net fizinio aktyvumo pertraukėlėms darbe.

Tokius nieko nestebinančius rezultatus pateikė 6 – 7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas, kurį inicijavo projektas „Sveikatiada“, atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Šiandieniniai mokiniai tikrai negali pasigirti fiziniu aktyvumu. Pradėkime nuo ryto, nuo rytinės mankštos: jos nedaro pusė apklausoje dalyvavusių mokinių, tik 12,3 proc. teigė ją darantys kasdien.

Galime būti sveikesni ir gyventi ilgiau. Tereikia sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių. Tai pagrindinė žinia, kurią skelbs 2013-ieji – Sveikatingumo metai. Gintarė Aukštutytė Sveikatos formulė yra paprasta. Ar būsime sveiki, lemia mūsų gyvensena (50 proc.), aplinka, kurioje gyvename (20 proc.), paveldimumas (20 proc.) ir sveikatos apsaugos sistema (10 proc.

„2-3 kilogramai viršsvorio per žiemą - ne tragedija, o duoklė šaltam klimatui“ - tvirtina dietologai. Kūnas priimdamas šaltį skuba „prisidengti“ riebalų sluoksniu. Ir beveik nepriklausomai nuo maisto raciono, daugelis žmonių per žiemą priauga 2 - 3 kilogramus.

Rudens pradžioje pradėję gelsti lapai sukelia pakilią nuotaiką – gamta niekuomet nebūna tokia spalvota, o kaip smagu prisiminti vaikystę ir pasimėtyti lapais parke. Tačiau rudeniui perkopus į antrąją pusę ir artėjant šalnoms tenka nuspręsti, kur dėti žemę nuklojusius lapus. Laukia ir ne visuomet įkvepiantis darbas – juos sugrėbti. Tai privalu padaryti norint, jog pavasarį kieme ar sode laiku išdygtų ir tolygiai suvešėtų žolė.

Tose mokyklose, kur mokinių fizinė būklė geresnė, jie pasižymi geresniais moksliniais pasiekimais raštingumo ir matematikos srityse, skelbia Australijoje atlikti tyrimai. „Ta mokymo įstaiga, kurios moksleivių fizinė būklė geresnė, vidutiniškai pasiekia geresnius mokslinius rezultatus“, – sako Australijos nacionalinio universiteto fiziologas Dickas Telfordas, atlikęs tyrimą kartu su kolegomis.

Laisvalaikiu sportuoja tik 27 proc. Lietuvos gyventojų, o net 72,7 proc. neužsiima jokia fizine veikla, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos pagal tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną atliktos apklausos rezultatai. Fiziškai aktyvūs Lietuvos gyventojai aktyviam laisvalaikio leidimui skiria vidutiniškai 45 minutes per dieną 15-25 metų amžiaus grupėje, 51 minutę - 26-45 metų amžiaus grupėje, 50 minučių - 46-60 metų amžiaus grupėje ir 52 minutes - 61-74 metų amžiaus grupėje.

Aktyviems socialinių tinklų vartotojams trūksta fizinės veiklos, mano mokslininkai iš Olsterio universiteto (Airija). Jų teigimu, bendravimas socialiniuose tinkluose atima laiką iš kitų veiklos rūšių ir nesuteikia galimybės pakankamai judėti. Mokslininkai apklausė 350 studentų bei įvertino jų socialinį ir fizinį aktyvumą. Apklausos rezultatai parodė, jog dauguma studentų vidutiniškai per dieną maždaug valandą praleidžia socialiniuose tinkluose.

Europos judrioji savaitė yra labiausiai paplitusi kasmet vykstanti kampanija pasaulyje. Kiekvienais metais ji vyksta rugsėjo 16–22 dienomis. Šios kompanijos tikslas – padrąsinti Europos savivaldos institucijas skatinti ir stiprinti darnius su gamta ir žmogumi transporto priemonių mastus ir kviesti jų gyventojus išbandyti automobilio naudojimo alternatyvas.

Dirbantiems kompiuteriu gali atrodyti, kad klaviatūrą spaudantiems pirštams tikrai netrūksta fizinio aktyvumo, bet tai netiesa. Tinkamą pirštų fizinę formą palaikyti padeda specialus treniruoklis, kuriame reguliuojama kiekvieno piršto fizinė apkrova. Itin tinka muzikantams ir žaidėjams.

Naujo tyrimo rezultatai paneigė įsitikinimą, kad kovojant su nutukimu svarbesnė ne mityba, o sportas, pranešė BBC. Nutukimas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant perdirbtą maistą, kuriame daug cukraus ir riebalų, dideles porcijas ir sėslų gyvenimo būdą. Kai kurie ekspertai mano, kad nutukusių žmonių daugėja, nes žmonės vis mažiau juda, todėl jiems reikia mažiau kalorijų. Pasak jų, fizinio aktyvumo stoka daro didesnę įtaką nei pasikeitusi mityba.

Naujausio mokslininkų tyrimo duomenimis, fizinis neaktyvumas pasaulyje dabar lemia tiek pat mirčių, kaip ir rūkymas, skelbia BBC. Medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtame pranešime, kuris sutampa su ruošimuisi Londono olimpinėms žaidynėms, teigiama, kad apie trečdalis suaugusiųjų neatlieka pakankamai fizinių pratimų. Dėl to per metus miršta 5,3 mln. žmonių. Tai prilygsta vienai iš dešimties mirčių, kurią lemia širdies ligos, diabetas, krūties vėžys.

Kas rytą išlipkite bent viena stotele anksčiau ir iki darbo nueikite pėstute. Kasdien mažiausiai pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore. Panašių patarimų girdime apsčiai. Tačiau tokie lengvi pasivaikščiojimai – tik pradžių pradžia. Koks tolimesnis žingsnis pamėgusiems vaikščioti? Gal vaikščiojimas su lazdomis, dar vadinamas norvegiškuoju arba skandinaviškuoju ėjimu? Šiandien ir Lietuvos parkuose, vaizdingose vietovėse galima pamatyti žmonių, žingsniuojančių su slidžių lazdomis, bet be slidžių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius primena, kad nuo 2002 m. kasmet gegužės 10-ąją yra minima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuojama Judėjimo sveikatos labui diena. Valstybės narės yra raginamos kuo įvairesniais renginiais ir akcijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu lygmeniu. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) jau pasiekė epideminį lygį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulinė sveikatos diena (PSD) švenčiama kasmet balandžio 7 dieną ir yra skirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrimui (1948 m.) paminėti.

Per 300 organizacijų ir apie 500 fizinių asmenų pasirašė „Memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“. Šiame Lietuvos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Lietuvos žmonėms ir žiniasklaidai adresuotame dokumente prašoma 2013 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Memorandume, kurį penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. doc.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, jog tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC. Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, jog mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis.

Kai drabužių dizaineris Karlas Lagerfeldas metė iššūkį savo svoriui, jis pirmiausia nusprendė pasitarti su gydytoju-mitybos specialistu Jean Claude Houdret. Prižiūrimas dietologo, K.Lagerfeldas laikėsi ypatingo, specialiai jam sukurto, mitybos plano. Vos per metus vyriškis numetė 42 kilogramus. Kaip sako pats K. Lagerfeldas, jis tiesiog nusprendė „susiimti“, kad galėtų dėvėti savo mėgstamus rūbus.