finansų krizė

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Vertybinių popierių kainos pagrindiniuose JAV akcijų biržose jau viršijo visų laikų rekordus arba yra arti jų. Vis garsiau kalbama apie naują pasaulinę finansų krizę. Kas iš tikrųjų vyksta rinkose, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Vienas iš pagrindinių akcijų indeksų „Standarts&Poors 500“, atspindintis didžiausių ir bene svarbiausių pasaulio kompanijų vertybinių popierių kainą, šiemet jau antrą kartą viršijo visų laikų rekordą. Kitų indeksų vertės taip pat yra netoli rekordų.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis aplinkybes, lėmusias 2009–2010 metų krizę Lietuvoje, trečiadienį apsispręs, ką kvies liudyti parlamentiniame tyrime. Pasak komiteto vadovo Stasio Jakeliūno, ketinama kviesti ne tik Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pareigūnus, bet ir komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį.

Po aštuonerių metų skausmingų aukų, kurių pareikalavo tarptautinių kreditorių pagalbos programos, Graikija pagaliau perėmė savo likimą į savo rankas, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras.

Antrasis pagal dydį JAV bankas „Bank of America“ perspėjo apie 1998-ųjų finansų krizės galimo pasikartojimo grėsmę. Pasaulinių rinkų požymiai yra panašūs į praėjusio amžiaus globalios ekonomikos būklę, mano „Bank of America“ analitikai. Anot jų, tai gali būti artėjančios naujos krizės, panašios į 1997-1998 metų sukrėtimus, požymiai.

Per Jonines pabudusi Europa buvo šokiruota – Didžioji Britanija, išvakarėse vykusiu referendumu sprendusi savo narystės Europos Sąjungoje ateitį, nusprendė pasirinkti BREXIT kelią ir išstoti iš Europos Sąjungos. Naujiena buvo pakankamai netikėta tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek ir visai Europos Sąjungai.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Graikijos finansų viceministrė Nadia Valavani atsistatydino trečiadienį, parlamentui ruošiantis balsuoti dėl nepopuliarių reformų, turinčių atverti euro zonos kreditorių didelio finansinės pagalbos paketo įgyvendinimą. „Neketinu balsuoti dėl šios pataisos, vadinasi, negaliu pasilikti vyriausybėje“, – N.Valavani sakė žurnalistams. Apie savo atsistatydinimą ji informavo premjerą Alexį Tsiprą pirmadienį išsiųstu laišku.

Pasaulio finansų krizė parodė, kad nekilnojamojo turto kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik bankams, bet ir valstybėms, o galiausiai – ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl reikalinga pertvarka, kuri padėtų užkirsti kelią naujiems burbulams, konstatuota diskusijoje su lietuvių kilmės JAV ekonomistu, šių metų Nobelio premijos laureatu, Jeilio universiteto profesoriumi Robertu J. Shilleriu.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prisimenant Antrojo pasaulinio karo laikų žaizdas ir skolas, Graikijoje po truputį atsiranda siūlymų nurašyti valstybės skolą Vokietijai, išaugusią per finansinę krizę. Regis, tokie siūlymai – ne be pagrindo. Distomo kaimas – graikiški Pirčiupiai. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai čia nužudė daugumą kaimo gyventojų. Išgyvenusieji žudynes tikina iš Vokietijos negavę jokios kompensacijos.

Islandijos rinkėjai grąžino į valdžią centro dešiniąją koaliciją, dar neseniai kaltintą dėl didžiausio finansų kracho per šalies istoriją. Šios Atlanto vandenyno šiaurinės salos gyventojai, išvarginti ketverius metus kairiosios vyriausybės vykdytų griežtų taupymo priemonių, nusprendė suteikti galimybę dešiniajai Nepriklausomybės partijai ir centristinei agrarinei Pažangos partijai.

Krizės ir sumaišties metas Europos Sąjungai (ES) baigėsi, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, informuoja AFP. Paklaustas, ko jis tikisi kitais metais, F. Hollande‘as atsakė, kad norėtų matyti „labiau susivienijusią, stipresnę Europą, kuri tiki savimi ir nesukelia problemų pasauliui“. "Tas laikotarpis baigėsi. Šiemet mes padarėme daug gero darbo ir todėl apie 2013-uosius galime galvoti optimistiškai", - sakė Prancūzijos prezidentas.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai „pasaulis pasikeitė“, rašo „The Guardian“. Tačiau kas nutiko ekonominio nuosmukio architektams? Ar pasikeitė jų pasaulis? Vadovas Adamas Applegarthas buvo priverstas 2007 metais palikti skęstanti JK banką „Northern Rock“. Per penkis metus iki banko bankroto pradžios jis gavo apie 10 mln. svarų sterlingų bei pardavė akcijas už 2,6 mln. svarų sterlingų. Jo pensija, kai jam sueis 55 metai bus verta 304 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Šveicarijos bankas „Julius Baer“ pradėjo derybas dėl „Merril Lynch“ verslo įsigijimo iš „Bank of America“, pranešama Šveicarijos banko tinklapyje. Pranešime patikslinama, kad derybos tik pradėtos, todėl galimo sandorio detalės neskelbiamos. Apie „Bank of America“ ir „Julius Baer“ derybas birželio 18 d. pranešė CNBC televizija. Jos duomenimis, sandorio vertė gali siekti 1,5-2 mlrd. dolerių.

Dėl euro zonos kilusi suirutė finansų rinkose gali tęstis dar 12–24 mėnesius, mano Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis yra įsitikinęs, kad Prancūzija ratifikuos naująją Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį, nes joje bus ir augimo skatinimo strategija. "Kiek tai susiję su pasitikėjimo euro zona krize, per 12–24 mėnesius padėtis finansų rinkose turėtų nurimti", – radijo stočiai "Europe 1" penktadienį sakė W. Schaeuble.

Jungtinių Valstijų ekonomika ir vėl sparčiai auga, tačiau susiduria su sunkiais iššūkiais, teigia JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. Kaip didžiausią iššūkį JAV ekonomikai T. Geithneris išskyrė augančias naftos kainas. „Greito šios problemos sprendimo būdo nėra, tačiau iš pačios problemos galime spręsti, kad būtina plėtoti visų formų papildomus energijos šaltinius“, - Niujorke vykusios konferencijos metu kalbėjo T. Geithneris.

Reaguodama į finansinę krizę, Europos Sąjunga išleido iki šiol neregėtą skaičių teisės aktų, paneigdama net savo pačios atvirumo ir atsakingumo principus. Vien per 40 mėnesių priimti 68 teisės aktai, kurie gali pakenkti ES šalių narių ekonomikoms.

Pernai infliacija Rusijoje siekė 6,1 proc. – žemiausią lygį per visą posovietinį laikotarpį, remdamasi federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis praneša „RIA Novosti“. „Vartotojų kainų indeksas pernai gruodį siekė 100,4 proc., o visų metų indeksas – 106,1 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 1991-ųjų“, - teigiama „Rosstat“ pranešime. Rusijos vyriausybė ne vienus metus kovojo su infliacija, kad sukurtų palankų investicinį klimatą ir pritrauktų užsienio investicijas.

Kaip Rusijos verslininkų santykių aiškinimasis griauna Vakarų politikų karjeras. Noksta tarptautinis skandalas Siekdami pranašumo kovoje dėl nuosavybės, Rusijos verslininkai naudoja visas turimas priemones. 1990 metų pradžioje geras argumentas buvo šarvuotas automobilis „Mercedes“ ir ištikimas automatas „Kalašnikov“, o šiandien verslo problemos sprendžiamos pasitelkiant sunkiąją politinę artileriją.

„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.

„Aš galbūt būsiu pirmasis Lenkijos Užsienio reikalų ministras, kuris pareiškia, kad bijo ne Vokietijos galybės, bet jos neveiklumo“, – pirmadienį savo kalboje Berlyne pareiškė Lenkijos Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Kaip praneša „Economist.com“, visa R. Sikorskio kalba pasižymėjo pakankamai griežtu ir netgi įsakmiu tonu ir sukėlė nemenką atgarsį. Teigiama, kad ministro kalba rodo ir galimai kintantį Lenkijos suvokimą apie savo vaidmenį Europos Sąjungoje.

Graikija oficialiai atmetė planus rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, informuoja „RIA Novosti“. Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos paskambino Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisarui Olli Rehnui, Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schauble ir Euro grupės pirmininkui Jeanui Claude'ui Junckeriui.

Spalio 15 d. dešimtyse pasaulio miestų vyko protesto akcijos. Romoje netgi smurtauta – dužo langai ir degė automobiliai. O Vilniuje – didžiam revoliucijos ideologų nusivylimui – Vinco Kudirkos aikštėje pasirodė „ne tie žmonės“ ir tai vos keli.

Anglijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas išreiškė gilų susirūpinimą dėl šalies ir pasaulio ekonominės būklės perspektyvų, rašo „The Guardian“. Anot jo Britanija atsidūrė ant pavojingiausios krizės slenksčio per visą šalies istoriją. Šis pareiškimas buvo paskelbtas iš karto po sprendimo įlieti į Britanijos ekonomiką 75 mlrd. svarų sterlingų.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Dėl valdžios veiksmų, sukėlusių finansinę krizę, Baltarusijos rublio devalvaciją ir staigų kainų augimą, šalies aktyvistai surengė protesto akcijas, kurios vyko nauja forma. Užuot kėlę šūkius ir transparantus, žmonės tylėjo ir kartkartėmis plojo, taip išreikšdami nepasitenkinimą dabartiniu režimu. Pirmoji protesto akcija, surengta iniciatyvinių grupių per socialinius tinklalapius „V kontakte“ („В контакте“) ir „Facebook“, įvyko birželio 1 d., tačiau teisėtvarkos organų nebuvo pastebėta.

Vartojimo kainos Baltarusijoje šiemet sausį-liepą išaugo 41 proc., palyginti su 4,4 proc. per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Tai pranešė Baltarusijos nacionalinis statistikos komitetas. Tuo tarpu infliacija liepą Baltarusijoje sulėtėjo nuo 8,6 proc. birželį iki 3,5 procento. Baltarusijos vyriausybė šiemet prognozavo 7,5-8,5 proc. infliaciją, tuo tarpu 2010 metais infliacijos rodiklis šalyje sudarė 9,9 procento.

Pasak ekspertų, savižudybių skaičiaus augimas Europoje „beveik neabejotinai“ yra susijęs su finansų krize, praneša BBC. Remiantis JAV ir Didžiosios Britanijos tyrėjų atliktomis analizėmis, savižudybių skaičiaus padidėjimas buvo užfiksuotas tarp darbingo amžiaus žmonių nuo 2007 metų iki 2009 metų devyniose iš dešimties tirtų šalių. Savižudybių skaičiaus padidėjimas tarp jaunesnių nei 65 metai svyruoja nuo 5 proc. iki 17 proc.

Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC. Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.

Rusijos premjeras užsibrėžė „ambicingą tikslą“ – per dešimtmetį pasiekti, kad Rusija taptų viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų. „Numatėme ambicingą tikslą per artimiausią dešimtmetį paversti Rusiją viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų“, – 100-ojoje Tarptautinės darbo organizacijos konferencijoje Ženevoje kalbėjo Vladimiras Putinas. „Kalbant apie BVP vienam gyventojui, sieksime jį padidinti nuo 19,7 tūkst. iki daugiau kaip 35 tūkst. dolerių vienam žmogui“, – pridūrė jis.

Rusijos BVP I ketv. augo 4,1 proc. metiniu tempu ir nuvylė rinkos prognozes. Konsensusas rodė ekonomistus tikintis 4,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos plėtra atrodo neįgauna pagreičio nepaisant kylančių žaliavų kainų. Ketvirtį prieš tai ūkio plėtra siekė 4,5 proc., rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. O atsižvelgiant į įplaukusias ir išplaukusias lėšas, Rusijos ekonomiką I ketv. paliko 21,3 mlrd.

Šiandieninėje Europoje politikai vis dažniau tampa finansų institucijų ir rinkų vergais. Reikalingi skubūs pokyčiai Europos demokratijai atgaivinti. Kapanojantis iš krizės kai kurie bankai nusipelno ypatingų sveikinimų, tačiau kyla klausimas, kaip su demokratija. Juk visi esame piliečiai ir demokratinės visuomenės nariai. Mums nepridera švęsti. Nusimenama, kad demokratija neatrodo patikimai ar bent patenkinamai. Ji pamažu tampa finansų krizės auka. Įniršis dažnai nukreipiamas į politikus.

Baltarusija pajėgi įveikti finansinę krizę per 15–18 mėnesių, o TVF teikiama ekonominė parama turėtų padidinti efektyvumą tų priemonių, kurios numatytos kaip Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo finansinės paramos suteikimo sąlyga, antradienį pareiškė žurnalistams Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčakas, praneša „RIA Novosti“. Birželio 4 d buvo priimtas galutinis sprendimas dėl dešimties metų 3 mlrd.

39 proc. pasaulio turto valdo maždaug vienas procentas pasaulio gyventojų, rodo antradienį paskelbtas tyrimas.Praėjusiais metais milijonierių skaičius pasaulyje išaugo 12 proc., teigiama „The Boston Consulting Group“ ataskaitoje, o jiems priklausanti turto dalis, palyginti su 2009 metais, išaugo 2 proc. punktais (nuo 37 proc.). Praėjusiais metais daugiausiai milijonierių turėjo pasaulinės finansų krizės epicentre atsidūrusios Jungtinės Valstijos – 5,2 mln. milijonierių, o tai 1,3 proc.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje dvi temos – poslinkiai Artimuosiuose Rytuose ir finansinė korupcija Amerikoje. Jeigu taikos nebuvimas tarp izraeliečių ir palestiniečių vis dar yra bene sunkiausia problema Artimuosiuose Rytuose, tai Amerikoje, be daugelio kitų rūpesčių, skausmingai tebeieškoma teisybės ir kaltųjų dėl 2008 metų finansų krizės.

Ekonomikos ir finansų krizė, apėmusi Portugaliją, įrodė vyriausybių priklausomumą nuo rinkos diktatūros ir keliamą pavojų demokratijai. Tokią išvadą padarė Mario Sarešas, savo gyvenimą paaukojęs kovai už demokratines vertybes, ir užsidirbta reputacija jam leidžia būti vienam iš aršiausių kritikų to, ką jis vadina „mūsų laikų monstru“. Amiranda, euronews: „Pone Soarešai, Jūs du kartus buvote išrinktas Portugalijos prezidentu ir laikote, kad ES dabar išgyvena patį sunkiausią laikotarpį nuo su...

Stipriai pasaulinės finansų krizės paveiktos Rytų Europos ekonomikos šiemet ir kitąmet atsigaus, teigiama antradienį paskelbtoje Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje.„Rytų Europos ekonomikų atsigavimo tempas 2011 ir 2012 metais paspartės“, - teigiama Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje. Slovakijos ir Lenkijos ekonomikos išliks stiprios dėl mažo ikikrizinio disbalanso, Europos Sąjungos (ES) lėšų ir, kaip Lenkijos atveju, solidaus vartojimo.

Pentagono pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad teroristų ar priešiškų valstybių ardomoji veikla prisidėjo prie 2008 metų ekonomikos žlugimo. Tai buvo daroma slapta pasinaudojant Jungtinių Valstijų finansinės sistemos trūkumais, rašo „The Washington Times“. Finansų analitiko Kevino D .Freemano ataskaitoje „Ekonominis karas: pavojai ir atsakomybės“ (angl.

Barselonos bankas „La Caixa“, valdantis didžiausią mažmeninį tinklą Ispanijoje, nutarė susijungti su kompanija „Criteria“ ir taip tapti viešąja korporacija, rašo „The Financial Times“. Jungtinės bankininkystės struktūros kapitalizacija sieks 20,6 mlrd. eurų ir ji taps dešimtu pagal šį rodiklį banku Europoje.  Sandorį užbaigti planuojama 2011 m. liepą.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sulėtės, o didžiausią postūmį ūkiui duos Indija ir Kinija, prognozuoja Pasaulio bankas. Jo vertinimu, pasaulinis BVP šiemet augs 3,3 proc., lyginant su 3,9 proc. augimu pernai. Tačiau šių rodiklių nepakaks nedarbui labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse sumažinti, praneša BBC.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

Žymus investuotojas Jimas Rogersas laukia obligacijų rinkos burbulo sprogimo ir teigia, kad bankams užpildžius rinkas grynaisiais pinigais, kurie turėjo padėti išeiti iš krizės, pasaulio ekonomika susidurs su dar rimtesnėmis problemomis, skelbia CNBC. Pasak J. Rogerso, šiuo metu padėtis yra daug prastesnė nei finansų krizės pradžioje, o rinkas netolimoje ateityje užklups daug sunkumų. Investuotojas teigia, kad obligacijų rinka yra vienas iš keleto šiuo metu besivystančių pasaulio burbulų.