finansinis raštingumas

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Komunikacijos specialistė, knygų autorė, verslininkė ir nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė neslepia – pinigai jos šeimoje vaidina itin svarbų vaidmenį. Žinoma moteris jau nuo mažų dienų savo atžaloms bando skiepyti žinias, jog su finansais reikia elgtis labai atsakingai. O savo patirtimi ir patarimais, kaip tinkamai ugdyti vaikų finansinį raštingumą, jau šį šeštadienį ji pasidalins ir su TV3 laidos „Sėkmės istorijos“ žiūrovais.

Vasara – metas, kuomet galime pailsėti nuo darbų, rūpesčių, mėgautis geru oru ir mėgstamomis veiklomis, praleisti daugiau malonaus laiko su šeima arba draugais. Visa tai skamba kaip... atostogos! Ši vasara jau įpusėjo, ar jau spėjote susiplanuoti savo atostogas? Skirk minutę ir pagalvok, kaip jos gali atrodyti – poilsis sodyboje prie ežero, išvyka prie jūros, o galbūt skrydis į išsvajotą šalį? Deja, nuo svajonių atostogų mus dažnai sustabdo ne kas kita, o pinigų trūkumas.

Bandydami savo atžalas mokyti efektyvaus ir sumanaus finansų valdymo, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kas geriau – leisti mokytis iš savo klaidų ar kontroliuoti ir stengtis diktuoti teisingus sprendimus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. vaikų turinčių tėvų apklausa rodo, kad 85 proc. tėvų daugiau ar mažiau kontroliuoja savo 7–15 m. atžalų išlaidas, vėliau kontrolė kiek mažėja. Vaikų finansinio raštingumo ugdyme vieno visiems tinkančio recepto ieškoti nereikėtų.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Lietuvos bankas sako, kad be pajamų ilgiau nei tris mėnesius galėtų išgyventų vos viena šeima iš keturių. Tačiau nors lietuviai žino jau ir kaip taupyti, ir investuoti, tačiau to nedaro. Bene dažniausias atsakymas esą nėra iš ko taupyti. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant, nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe.

Kovo–balandžio mėnesiais bus atliekamas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). Tai bus dalis bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos  (EBPO) tyrimo.   LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė teigia, kad tyrimas parodys, kokių priemonių reikia imtis, kad Lietuvoje didėtų finansinis žmonių raštingumas, atsparumas sukčiams.

Tikriausiai visi nors kartą yra patyrę, ką reiškia gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Nemaloni situacija neretai skatina sau pasižadėti, jog nuo kito mėnesio savo biudžetą imsite planuoti atsakingiau. Ir vis dėlto kai kuriems tai taip ir lieka tik pažadais.

Po septynerių metų pertraukos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ruošiasi palyginti Lietuvos ir kitų jos narių gyventojų finansinį raštingumą – bus atliekama speciali apklausa.  Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio raštingumo žinias Lietuvos banko (LB) įsteigtas Finansinio raštingumo centras rengiasi atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą ir gyventojų apklausą, kurių rezultatai bus teikiami EBPO.

Dar vienas gyventojas atidavė santaupas sukčiams. Bankais apsimetantys verteivos žmones apgaudinėja siųsdami SMS žinutes ir apgaulingus elektroninius laiškus. Tyrimai rodo, kad penktadalis lietuvių vis dar nekaupia ateičiai. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad Lietuvos gyventojams trūksta finansinių žinių ir įgūdžių, o šios problemos ištakos slypi dar mokykliniame amžiuje.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kalbant apie Lietuvos finansinį raštingumą statistiniai duomenys nedžiugina. Lietuvos banko asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai gali atlikti paprastus finansinius veiksmus, tačiau tuo daugumos žinios ir pasibaigia. TV3 laida „Mano pinigai“ domėjosi, kaip su savo asmeniniais finansais tvarkosi ir Lietuvoje žinomi žmonės, o humoristas Justinas Jankevičius netgi atskleidė, kad savo asmeninius finansus yra patikėjęs dviems moterims.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

Pradėtas nuosavas verslas jau per pirmuosius penkerius metus imtų generuoti didesnę ar mažesnę investicijų grąžą – tuo įsitikęs kas antras Lietuvos gyventojas. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research” atliktos apklausos duomenimis, lūkesčiai tarp santūrios ir didelės investicijų grąžos pasiskirsto beveik tolygiai, o net iki 50 proc. siekiančios grąžos tikėtųsi ketvirtadalis apklaustųjų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje prasideda Europos pinigų savaitės renginiai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ugdyti. Ši nauja iniciatyva vyks visoje Europoje. Lietuvos bankų asociacijos atstovai keliose rajonų mokyklose ves pamokas apie pinigų ir bankų vaidmenį visuomenės gyvenime, kiti bankų darbuotojai kviečiami tai daryti savanoriškai mokyklose, kuriose patys mokėsi. Iniciatyva siekiama padėti jaunimui įgyti praktinių pinigų valdymo įgūdžių.

Tradicinėje Finansinio raštingumo olimpiadoje jėgas išbandyti panoro daugiau kaip 150 komandų iš visos Lietuvos. Olimpiadoje beveik vienodai aktyviai registravosi ir miestų, ir regionų mokyklų komandos. Pirmojo etapo metu dalyviai varžėsi atlikdami keturias interaktyvias užduotis – misijas, kuriose demonstravo savo teorines ir praktines žinias. Sėkmingai įveikė misijas ir į kitą etapą pateko 122 komandos.

Mažiau nei pusė (41 proc.) 10-15 m. Lietuvos moksleivių teigia mokykloje besimokantys apie pinigus. Tačiau beveik trys ketvirtadaliai (64 proc.) šios amžiaus grupės moksleivių sako norintys apie pirkinius, pinigų uždirbimą, pajamas ir išlaidas bei kitus dalykus sužinoti daugiau. Tai rodo naujausi „Danske“ banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Siekiant ugdyti vaikų finansinio raštingumo žinias, šią savaitę prasideda tradicinė Finansinio raštingumo olimpiada.

Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.

Banko „Snoras“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Daugiau kaip pusė tėvų nori, kad vaikai finansų valdymo pagrindų mokytųsi naudodamiesi keletu priemonių. Kas antras tėvas (55 proc.) mano, kad geriausiai vaikai išmoksta elgtis su pinigais turėdami ir grynųjų, ir banko kortelę, 35 proc. mano, kad tam užtenka tik grynųjų. Tai rodo Danske banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Labai svarbu, kad pinigų tema šeimoje nebūtų ignoruojama - juk būtent vaikystėje formuojasi vaikų požiūris ir įpročiai, kuriuos vėliau keisti labai sunku.

Vaikų finansinio raštingumo ugdymui skirtas edukacinis internetinis žaidimas „Pinigėnai“ (www.pinigenai.lt) Lietuvoje muša populiarumo rekordus. Prie kovo pradžioje pasirodžiusio internetinio žaidimo, skirto 5–9 metų amžiaus vaikams, prisijungė daugiau nei 163 000 vartotojų.

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas. Verslas miršta pabandžius tik kartą Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke.