federalinis rezervų bankas

Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai. Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED). ,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln.

Atrodo, kad vėl prasidėjo karštos diskusijos dėl bankų kapitalo pakankamumo reikalavimų, rašo Johnas Carney’us iš CNBC. „JP Morgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas pasipiktino bankų priežiūros institucijų ketinimu įvesti papildomus reikalavimus, sisteminę riziką keliantiems bankams. Bankų priežiūros institucijos pasauliniu mastu sutarė dėl naujų reguliacinių taisyklių, kurias išdėstė Bazelio III susitarime. Be viso kito buvo nutarta įpareigoti bankus išlaikyti 7 proc.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos augimas yra per lėtas. Be to, ekonomikos atsigavimas susiduria su rizika, praneša BBC. C. Lagarde įspėjo apie vis dar tebesitęsiantį ekonomikos nuosmukį ir ragino imtis koordinuotų politinių veiksmų. Vadovė tai pareiškė per JAV federalinio rezervų banko posėdį. „Situacija šią vasarą parodė, kad mes esame naujoje pavojingoje fazėje, - teigė vadovė.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Jungtinių Valstijų Federalinis rezervų bankas (FED) perspėjo, kad šalies ekonomikos pagyvėjimas vis dar yra per lėtas, kad sumažintų nedarbo lygį, skelbia BBC. JAV centrinis bankas kartu patvirtino savo ketinimus įsigyti vyriausybinių obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių, kad paskatintų šalies ekonomiką. FED, kaip ir buvo tikėtasi, taip pat išlaikė JAV palūkanų normas ties 0–0,25 proc. Nedaro lygis šalyje lapkričio mėnesį siekė 9,8 proc., o per mėnesį buvo sukurta vos 39 tūkst.

Investuotojus neramina tai, kad JAV vietos vyriausybių įsipareigojimų nevykdymas vis stiprėja. Būtent tai rodo, kad kai kurių nustatyti tinkamas pašalpas ir sumažinti biudžeto deficitą besistengiančių JAV regionų situacija labai primena kai kurias euro zonos šalis. Dėl itin laisvos Federalinių rezervų politikos bendra vietos vyriausybių paskolų kaina išliko gana maža.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje didesnį pasisekimą turėjo su rizikingesniais aktyvais tapatinamos valiutos. JAV doleris ir Japonijos jena pigo prieš pagrindines porininkes. Rinkos dalyviai sulaukė naujienų iš euro zonos ir JAV, didesnis dėmesys buvo skiriamas Federalinio rezervų banko (FED) susirinkimui. Kaip ir buvo prognozuota, FED vakar nepakeitė bazinės palūkanų normos (0.25 proc.) ir priminė rinkai, kad jie dar nėra tam pasiruošę.

Pirmadienis finansų rinkoje buvo rami diena. Pagrindinių valiutų porų kursai prekybą baigė be ryškesnių pokyčių, žaliavų rinkoje kainų dinamika taip pat buvo labai nuosaiki. Tokios nuotaikos rinkose įprastai būna šventinėmis dienomis, tačiau vakar visos rinkos veikė pilnu pajėgumu. Galbūt trūko naujienų, kurių bus sulaukta šiandien ir visą šią savaitę. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 pirmadienį smuktelėjo atitinkamai 0.18 proc. ir 0.10 proc.

Pirmą kartą per daugiau nei trejus metus JAV centrinis bankas (FED) padidino tiesioginio skolinimosi palūkanų normą bankams nuo 0,5 proc. iki 0,75 proc., taip sukeldamas nerimą, kad, pasibaigus skatinimo programoms, pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtės. Tokį sprendimą FED pakomentavo kaip skolinimo „normalizavimą“, kuris neturės jokios įtakos pinigų politikai. Diskonto normos didinimas buvo atsakas į pagerėjusią finansų rinkos padėtį, kuri leidžia sumažinti JAV centrinio banko pagalbą.

Ketvirtadienį pasaulinėje valiutų rinkoje vyko labai permaininga prekyba. Galutinį akordą nulėmusį valiutų kursų pokyčius uždėjo Federalinis rezervų bankas (FED), kuris jau pasibaigus prekybai Volstrite pranešė, kad padidino diskonto normą. FED sprendimas padidinti diskonto normą (palūkanos, už kurias komerciniai bankai moka skolindamiesi tiesiogiai iš FED) 0.25 proc. punktais iki 0.75 proc. stipriai teigiamai paveikė JAV dolerį, kuris ženkliai pabrango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje karaliavo JAV doleris, kuris brango prieš visas pagrindines valiutas. Dolerio stiprėjimą palaikė geros JAV ekonomikos naujienos bei Federalinio rezervų banko (FED) ataskaita, kurioje buvo pateikta nemažai užuominų apie tikėtiną ekonomikos atsigavimą, rinkos likvidumo ribojimą. Europos akcijų rinkoje akcijų kainos pasiekė dviejų savaičių aukštumas. FTSEurofirst 300 indeksas kilo 1.2 proc.

Antradienį pasaulinėje finansų rinkoje didelės paklausos sulaukė rizikingesni aktyvai. Investuotojai atitraukinėjo lėšas iš JAV doleriais laikomų saugesnių pozicijų ir nukreipė jas į pajamingesnius aktyvus. Stipriu brangimu pasižymėjo Naujosios Zelandijos ir Australijos doleriai. Po keturių dienų kritimo euras taipogi ženkliai brango JAV dolerio atžvilgiu. Pajamingesnių aktyvų paklausą sukėlė sulauktos pakankamai geros ekonominės naujienos.

Ketvirtadienį JAV doleris vėl brango pagrindinių valiutų atžvilgiu. Pagrindinė valiutų pora nusileido žemiau 1.40 lygio. JAV dolerio brangimas buvo paremtas ne pakilia nuotaika apie atsigaunančią JAV ar pasaulio ekonomiką, o veikiau nuogąstavimais ir rizikos ribojimu. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai krito 1.13 proc. ir 1.18 proc. Akcijų kainas neigiamai veikė brangstantis JAV doleris ir keletas nuviliančių žinių apie JAV ekonomiką bei kompanijų uždarbius.

Trečiadienį JAV doleris brango beveik visų valiutų atžvilgiu. Rinkos dalyviai teigiamai reagavo į Federalinio rezervų banko (FED) komentarus apie JAV ekonomikos būklę. Regis, valdininkų optimizmo neužgesino šiek tiek suprastėję kai kurie JAV ekonomikos rodikliai. Europos akcijų rinkos indeksai krito žemyn. Neigiamai prekyba vakar prasidėjo ir JAV, tačiau po FED posėdžio akcijų kainos pakeitė kryptį. Dow Jones ir S&P500 indeksai dieną baigė atitinkamai 0.41 proc. ir 0.49 proc. prieaugiais.

Praėjusi savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje buvo labai sėkminga JAV doleriui. Pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta brango prieš visas porininkes, išskyrus Japonijos jeną. Penktadienį makroekonominių rodiklių kalendorius nerodė svarbių įvykių, tačiau rinkos dalyviai gaudė kiekvieną žinią iš Baltųjų rūmų. JAV prezidentas Barackas Obama dar ketvirtadienį paskelbė apie vyriausybės planus kištis į rinką ir kontroliuoti didžiausių bankų veiklą ir spekuliacijas.

Pasaulinėje valiutų rinkoje pirmadienį vyko dinamiška prekyba. Nuotaikų kaita buvo pakankamai dažna. JAV doleris pigo visų pagrindinių valiutų atžvilgiu, išskyrus Didžiosios Britanijos svarą. Europos ir JAV akcijų rinkose pirma naujųjų metų prekyba prasidėjo teigiamais ir pakankamai solidžiais indeksų prieaugiais. Pagrindiniai JAV biržos indeksai (Dow Jones ir S&P 500) pakilo į 15 mėnesių aukštumas.

Ketvirtadienį pasaulinėje valiutų rinkoje toliau dominavo JAV doleris. Ryškėja faktoriai, kad dolerio brangimą sukelia ne vien geri JAV makroekonominiai duomenys. Investuotojai, ko gero, vėl linkę JAV dolerį rinktis kaip saugią užuovėją. Pastaruoju metu sulaukti geri JAV makroekonominiai rodikliai ženkliai pagerino JAV dolerio pozicijas.

Vakar pagrindinės valiutų poros kursas prekybos metu nors ir svyravo nuo 1,4590 iki 1,4505, tačiau paskutinį kartą judėjo ties 1,4535, t.y. panašiame lygyje kaip ir dienos pradžioje. Bet šiandien JAV doleris toliau tęsia savo ženklaus stiprėjimo benefisą prieš eurą bei kitas pagrindines valiutas, teigia „Swedbank“ analitikai. Euro ir JAV dolerio kursas atsidarius Azijos rinkoms smuko beveik 1 proc.

Antradienį JAV doleris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu. Buvo sulaukta daug svarbių makroekonominių naujienų, tačiau viena pagrindinių JAV dolerio stiprėjimo priežasčių buvo laukiamas šiandieninis Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai smuko 0.47 proc. ir 0.55 proc. ir nutraukė keturias dienas trukusį kilimą. Naftos kaina kritusi devynias dienas paeiliui antradienį sugebėjo vėl pakilti virš 70 JAV dolerių už barelį atžymos.

Vakar eurui pavyko šiek tiek sustiprėti prieš JAV dolerį pagrindinės valiutų poros kursui kilus aukštyn nuo 1,4625 iki 1,4655. Pastaruoju metu išaugusi saugia investicija laikomo JAV dolerio paklausa vakarykštės prekybos metu sumažėjo paskelbus optimistiškesnes naujienas dėl Dubajaus skolos problemų, teigia „Swedbank“ analitikai. Pirmadienį paaiškėjo, kad Abu Dabis suteiks finansinę 10 mlrd. JAV dolerių pagalbą kaimyniniam Dubajaus emyrui, kuris šiuo metu susiduria su skolų mokumo problemomis.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris nelabai ženkliai susilpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Vakar kursai buvo labiau linkę į konsolidaciją, tačiau šią savaitę skelbiamos makroekonominės naujienos turėtų pagyvinti prekybą. Vakar ryte rinkos sulaukė gerų naujienų iš Jungtinių Arabų Emyratų. Abu Dabis sutiko padėti kaimyniniam Dubajui ir suteikti 10 mlrd. finansinę pagalbą. Dubajaus vyriausybė, gavusi šiuos pinigus, ketina sumokėti 4,1 mlrd.