eutanazija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per interviu, kurį sekmadienį paskelbė šalies žiniasklaida, pareiškė, kad gegužę parlamentui bus pateiktas įstatymo projektas dėl pagalbinės savižudybės.

Nepavyko nunuodyti, tad dabar bandys uždusinti. Tai – neįtikėtina žmogžudžio iš Alabamos istorija. Pareigūnai mirties bausmę jam įvykdyti mėgins jau antrą kartą. Tačiau į egzekuciją krypsta net Jungtinių Tautų pareigūnų akys – pirmą kartą istorijoje mirties bausmę siekiama įvykdyti panaudojus azoto dujas. Kennethui Smithui Alabamos pareigūnai ketina įvykdyti mirties bausmę ir tam pirmą kartą istorijoje žada panaudoti azoto dujas. Vyras mirti turėtų šių dujų įkvėpęs per deguonies kaukę.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Visai neseniai Vilniuje praūžė didelis renginys, kuriame kalbėjo įvairūs sėkmingais mūsų visuomenėje laikomi žmonės. Tarp jų buvo pakviestas eutanazijos kapsulės kūrėjas, o jo veidas nuolat mirgėjo medijose, siūlant pirkti bilietus į renginį.

Dar prieš kurį laiką viešumoje pasirodžiusi žinia apie sukurtą mirties arba pagalbinės savižudybės kapsulę „Sarco“ sulaukė itin prieštaringų vertinimų. Nors į Lietuvą atvykstantis jos kūrėjas teigia, kad tai „demedikalizuotas būdas numirti“ beviltiškiems ligoniams, kritikai įžvelgia labai pavojingus dalykus, kurie panašūs į pergalės prieš gyvybę propagavimą.

Portugalijos parlamentas penktadienį trečią kartą priėmė įstatymo projektą, kuriuo dekriminalizuojama eutanazija, po to, kai du ankstesnius bandymus vetavo konservatyvusis prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa. Įstatymo projektui, kuriuo dekriminalizuojama „mirtis medicininių priemonių pagalba“, pritarta absoliučią daugumą parlamente turinčios Socialistų partijos balsais ir keliais opozicijos balsais.

Kolumbijoje pirmą kartą istorijoje eutanazija įvykdyta pacientui, kuris nesirgo mirtina liga. 60-metis Viktoras Eskobaras dvejus metus varstė gydymo įstaigų ir teismų duris, kol galiausiai išsikovojo teisę oriai numirti.  Victoras Escobaras sunkiai sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga, kuria dažniausiai suserga ilgalaikiai rūkaliai arba ilgai užteršto oro sąlygomis dirbantys žmonės. Smarkiai pablogėjus oro apytakai plaučiuose, pakankamai deguonies negauna visas organizmas.

Ispanijoje nuo penktadienio įsigaliojus eutanaziją ir savižudybę su pagalba įteisinančiam įstatymui, šalis tapo viena iš nedaugelio valstybių, leidžiančių nepagydomomis ligomis sergantiems arba nuolatines nepakeliamas kančias kenčiantiems ligoniams nutraukti savo kančias. Kovą parlamento patvirtintas įstatymas „atsako į visuomenėje esamą poreikį šiuo klausimu“ ir turi būtinų „apsaugos priemonių“, susijusiu su eutanazijos įgyvendinimu, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Nepagydomai sirgęs prancūzas, pernai dukart skelbęs bado streiką, protestuodamas prieš eutanaziją draudžiančius įstatymus, Šveicarijoje įvykdė savižudybę su pagalba, antradienį pranešė velionio artimieji ir draugai. „Noriu informuoti jus apie mano orią mirtį, įvykdžius savižudybės su pagalba procedūrą“, – rašė 58 metų Alainas Cocqas atvirame laiške prezidentui Emmanueliui Macronui, paskelbtame jo draugų.

Istorinis žingsnis Ispanijoje – šalis tapo ketvirta valstybe Europoje, kurioje įteisinta eutanazija. Įstatymui pritarta nepaisant bažnyčios ir kraštutinių dešiniųjų pasipriešinimo. Teisės akte numatyti ir saugikliai, kad nutraukti kančias galėtų tik nepagydomi puikiai suvokiantys, ką daro, žmonės.   Rafaelui dabar 35-keri. Vyras žemiau kaklo paralyžiuotas ir prikaustytas prie lovos. Ispanas prieš 16 metų pakliuvo į avariją, kuri visiškai pakeitė jo gyvenimą.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį priėmė eutanaziją įteisinantį įstatymą.  Šalis bus viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nepagydomai sergantiems ar itin sunkiai sužalotiems pacientams leidžiama savanoriškai nutraukti savo kančias.   Per balsavimą 350 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose už įstatymą pasisakė 202 deputatai, 141 balsavo prieš, du parlamentarai susilaikė.

Naujoji Zelandija tapo septintąja šalimi pasaulyje, kurioje įteisinta eutanazija. Nuo kitų metų lapkričio šalies gyventojai su medikų pagalba galės nutraukti savo gyvenimą, jeigu daktarai patvirtins, kad jie sunkiai serga ir patiria nepakeliamas kančias. Be to, šalies gyventojai balsavo ir dėl marihuanos legalizavimo rekreaciniais tikslais. Tiesa, rezultatai suktinės gerbėjų nenudžiugino. Džiugiai eutanazijos legalizavimą sutinka šie Naujosios Zelandijos senjorai.

Nyderlandų aukščiausios instancijos teismas antradienį leido gydytojams atlikti eutanaziją demencija sergantiems pacientams, jeigu liga yra toli pažengusi ir jeigu pacientas yra anksčiau raštu išreiškęs prašymą padėti jam numirti. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas įstatymiškai įtvirtino jau dabar retais atvejais Nyderlanduose taikomą praktiką. Už eutanaziją pasisakanti olandų grupė NVVE pasveikino teismo sprendimą.

Dar vienas dviprasmiškas įrašas viešumoje – šį kartą apie eutanaziją ir virusų kilmę paskaitoje samprotauja Kauno kolegijos dėstytoja. Vieni jos pasisakymus vadina radikaliais ir tikina, kad dėstytojams reiktų įvesti cenzūrą, kiti tame nemato nieko blogo ir sako, kad visi gali išsakyti savo mintis, net jei jos ir kai kam atrodo neteisingos. „Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams.

Naujosios Zelandijos piliečiai kitais metais vyksiančiame referendume spręs, ar šalyje turi būti įteisinta eutanazija. Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai nubalsavo už eutanazijos įteisinimą, taip atverdami kelią tam, kad šalyje šiuo klausimu būtų surengtas referendumas. „Už“ pasisakė 69, „prieš“ 51 Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjas. Štai tokiu rezultatu šalyje buvo priimtas įstatymo projektas dėl eutanazijos legalizavimo.

Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, vien svarstymas – gaivinti mirštantįjį ar ne – skamba šventvagiškai.

Po avarijos daugiau nei dešimtmetį ligos patale gulinčio paralyžiuoto vyro likimas suskaldė ir jo šeimą, ir visą Prancūziją. Medikams žmonos prašymu atjungus vyro gyvybę palaikančius aparatus, kad jo gyvybė galėtų ramiai užgesti, teismas po dvylikos valandų liepė juos prijungti vėl. 42-ejų metų Vincentas Lambertas nė neįtaria, kokia makabriška jo gyvenimo istorija šiomis dienomis. Prieš vienuolika metų į avariją su motociklu papuolęs vyras yra visiškai paralyžiuotas, beveik nesąmoningas.

Šis įvykis plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Apie pusmetį dėl viso kūno nudegimų nežmoniškus skausmus kenčiančio 19-mečio sūnaus maldavimus padėti jam numirti girdėjusi motina ryžosi tam, kas iki pat šios dienos Lietuvoje yra griežtai draudžiama. O viskas vyko dar 1998-ųjų liepą... Ji suleido po nudegimų gydytam sūnui Šarūnui mirtiną vaistų, skirtų gydyti širdies nepakankamumą, dozę. Po šio poelgio medike dirbusi moteris pati bandė pasitraukti iš gyvenimo.

Pernai metų birželį savo motiną uždusinęs 33-ejų šachmatų meistras Aleksandras Jegorovas sukėlė didelį ažiotažą visoje šalyje. Šių metų sausį Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti ši nužudymo byla, o kaltinamasis ne sykį išliejo pyktį ant pačios sistemos. Laidai „Prieš srovę“ kalbinti medikai neslepia, jog Aleksandro atvejis ir situacija, į kurią jis pakliuvo rodo, jog Lietuvoje būtina pradėti kalbėti apie eutanaziją.

Latvijoje renkami parašai, siekiant šalyje įteisinti eutanaziją. Į parlamentą siūlymas kelią prasiskins tik tokiu atveju, jei už tai pasisakys mažiausiai dešimt tūkstančių latvių. Tačiau ir tai dar nereikš, kad eutanazija bus įtvirtinta. Daugelis Latvijos politikų mano, kad šalis tam dar nepasiruošusi. Nepagydomai sergantiems pacientams – galimybė iš gyvenimo pasitraukti oriai. To reikalauja eutanaziją palaikantys Latvijos aktyvistai.

Nepagydomai sergantis vaikas tapo pirmuoju nepilnamečiu, kuriam Belgijoje atlikta eutanazija, šeštadienį pranešė šalies spauda. Asmenų, kuriems leidžiama pasitraukti iš gyvenimo tokiu būdu, amžius Belgijoje neberibojamas nuo 2014 metų. Kaip rašo laikraštis „Het Nieuwsblad“, federalinės eutanazijos komisijos vadovas Wimas Distelmansas (Vimas Distelmansas) nesutiko atskleisti daugiau informacijos apie šį nepagydoma liga sirgusį nepilnametį. Pasak jo, šis atvejis buvo išskirtinis.

Belgijos parolimpietė Marieke Vervoort, sukrėtusi ir nuliūdinusi pasaulį savo prisipažinimu, jog norėtų eutanazijos, sako, kad visgi dar nėra pasirengusi mirti. M.Vervoort sekmadienį Rio de Žaneire sakė, kad tebemąsto apie eutanaziją, kad nutrauktų nepakeliamą fizinį skausmą, tačiau kol kas dar nenori mirti. Šeštadienį Rio de Žaneiro parolimpiados 400 metrų vežimėlių lenktynėse iškovotas sidabro medalis priminė šiai neįgaliai sportininkei gerus dalykus, dėl kurių ji gyvena.

Belgijos parolimpietė Marieke Vervoort po Rio de Žaneiro žaidynių galvoja apie pasitraukimą iš šio pasaulio. Ji invalido vežimėlyje įkalinta nuo 2000-ųjų. Neįgalioji teigia, kad kova dėl medalio parolimpinėse žaidynėse bus paskutinė. Tada ji nori, kad jai būtų įvykdyta eutanazija, kuri jos tėvynėje yra legali. Toks pritrenkiantis pareiškimas pasirodė žaidynių išvakarėse.

Siūlymas įteisinti eutanaziją bent šią sesiją Seimo salės nepasieks – parlamentarai socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės parengtą projektą išbraukė iš sesijos darbų programos. Išbraukti projektą iš darbotvarkės pasiūlė Sveikatos reikalų komitetas, Seimas tam šią savaitę pritarė 47 balsais už, 11 parlamentarų buvus prieš ir 13 susilaikius.

Šunų prieglaudoje gyvenusioms kalytėms Kalai ir Keirai gyventi tebuvo likusios kelios valandos. Tačiau po dviejų valandų ir šešių minučių, kuomet štai ši nuotrauka, kurioje rudaplaukė Kala yra apsikabinusi savo draugę Keirą atsidūrė socialiniame tinkle „Facebook“, šuniukams pavyko rasti naujus šeimininkus, pasiryžusius jas išgelbėti iš mirties gniaužtų. Šia šunų nuotrauka pasidalijo organizacija „Angels Among Us“, gyvūnų gelbėjimo draugija, įsikūrusi Džordžijos valstijoje, JAV.

Naujojoje Zelandijoje viena už teisę į eutanaziją pasisakiusi aktyvistė mirė penktadienį praėjus vos kelioms valandoms po to, kai teismas paskelbė nutartį, kuria buvo atmestas jos prašymas nusižudyti su pagalba, nurodė Aukštasis Teismas. Teisininkė Lecretia Seales (Lekreša Sils), kurios smegenyse buvo išsivystęs neišoperuojamas vėžinis navikas, buvo pradėjusi istorinę kovą, kad jos gydytojas būtų apsaugotas nuo teisinės atsakomybės, jeigu padėtų oriai numirti savo pacientei.

Opoziciniai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nepasirašys socialdemokratų siūlomo partijų susitarimo dėl žmogaus teisių. Pasak konservatorių pranešimo, siūlomas dokumentas prieštarauja pamatinėms TS-LKD vertybėms, nes jame būtų pabrėžiama moters teisė į abortą, leidžiama eutanazija ir homoseksualios santuokos.

 Seime įregistruotas atnaujintas Eutanazijos įstatymo projektas. Neabejojama, kad šis teisės aktas, kaip ir ankstesnis, prieš septynis mėnesius pateiktas, įžiebs diskusijų laužą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Tarp politikų netrūksta manančiųjų, kad civilizuotoje valstybėje apskritai negalima svarstyti eutanazijos klausimo, o projekto iniciatorė Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė laikosi nuomonės, kad mirti taip, kaip pats pasirenka, yra kiekvieno žmogaus teisė.

LNK pokalbių laidos „Valanda su Rūta” studijoje tema apie eutanaziją pravirkdė ne vieną pašnekovą. Tarp jų ir garsią dainininkę Katažiną Zvonkuvienę. Kai buvo filmuojama laida, jos tėtis dar buvo gyvas, tačiau atlikėjos šeimoje jau tvyrojo nelaimės nuojauta, nes medikai buvo įspėję laukti blogiausio. Jautrią diskusiją žiūrovai išvys šio ketvirtadienio vakarą 19.30 val. per LNK televiziją.

Lina Abromavičienė  Nebe pirmą kartą Lietuvoje ruošiamas eutanazijos įstatymas piktina gydytojus. Vien kratomasi minties, kad įteisinus įstatymą gydytojams teks atlikti eutanaziją sunkiai sergantiems pacientams. Šiaulių mieste dirbantys gydytojai vieningai pareiškė, kad jų prigimtis yra gydyti žmogų iki paskutinės jo gyvenimo minutės, todėl eutanazija jiems nepriimtina.

Sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad kol kas įteisinti eutanaziją Lietuvoje negalima. „Šiandien ir čia pat įstatymo, kuriuo būtų Lietuvoje leidžiama tiesioginė eutanazija, priimti dar negalime. Galime tik diskutuoti ir turime diskutuoti, nes nuomonės tiek tarp pačių medikų, tiek tarp piliečių yra skirtingos. Diskusijos kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, ar reikalingas toks įstatymas, vyksta jau 30 metų“, - trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo Lietuvoje įteisinti eutanaziją. Politikė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Eutanazijos įstatymo projektą. Ji siūlo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu.

Aušrinė Šėmienė Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kone pirmąją darbo dieną šaliai trinktelėjo pasiūlymą, kurio pastaruosius penkiolika metų kratosi ir visuomenė, ir medikai. Ministrė siūlo įteisinti eutanaziją. Dabar Lietuvoje galioja tik ligonio teisė atsisakyti gydymo.

Mes nesame visuotinės gerovės valstybė, kuri galėtų skirti pakankamai lėšų paliatyviajai medicinai, todėl reikėtų įteisinti eutanaziją, kad ligonis savanoriškai galėtų išvaduoti save ir artimuosius iš kančių-keistoka, jei iš tiesų taip mano institucijos, kuri turi rūpintis Lietuvos žmonių sveikata ir gydymu, tai yra - sveikatos ministerijos vadovė. Norėtųsi pabrėžti - rūpintis ne žmonių žudymu, o jų sveikata, gydymu ir ligų prevencija.

  Belgijos žemieji parlamento rūmai ketvirtadienį didele balsų persvara priėmė įstatymą, leidžiantį mirtina liga sergantiems nepilnamečiams iki 18 metų taikyti eutanaziją.   Belgija tapo antrąją pasaulyje šalimi, kurioje leidžiama gailestingai numarinti nepilnametį. Po pritarimo Senate gruodį, dabar šį įstatymą patvirtino 86 parlamentarai, prieš buvo 44, susilaikė 12. Šio įstatymo priėmimui priešinosi kai kurie belgų pediatrai ir katalikų dvasininkai.

LRT radijas, LRT.lt Belgijos parlamentas ketvirtadienį ketina balsuoti, ar leisti taikyti eutanaziją ir nepilnamečiams. Įstatymas numato, kad nepilnametis galėtų kreiptis dėl eutanazijos, jei jo liga yra nepagydoma, jis kenčia didelius skausmus ir gydytojai neturi galimybių jam padėti. Prašymui dar turėtų pritarti vaiko tėvai ir medikai. Pasak apžvalgininkų, Atstovų rūmai įstatymui turėtų pritarti. Senatas įstatymui jau yra išreiškęs paramą.

Ar vaikai turėtų turėti teisę prašyti savo mirties? Belgijoje, kur eutanazija šiuo metu yra legali vyresniems nei 18 metų žmonėms, vyriausybė svarsto, ar tikslinga šį įstatymą taikyti ir vaikams, nors to dar nėra dariusi nė viena pasaulio valstybė. Pagal tą patį įstatymo projektą teisė mirti būtų suteikta suaugusiems asmenims, kuriems pasireiškia ankstyva silpnaprotystė.

Belgijos valdžia planuoja įteisinti eutanazijos atlikimą nepilnamečiams vaikams. Kaip praneša vietos laikraštis „Le Soir“, pagrindinė valdžios idėja ta, kad būtina legalizuoti eutanaziją nepilnamečiams, sergantiems nepagydoma liga, ypač tiems, kurie negali to padaryti patys. Pažymima, kad 75 proc. belgų pasisako už tokio įstatymo būtinybę. 38 proc. pasisakė už, 36 proc. – „labiau už, nei prieš“. Belgijoje eutanazija legalizuota nuo 2002-ųjų.

Belgas po nepavykusios lyties keitimo operacijos pasirinko eutanaziją, praneša „The Independent“. 44-erių Nathanui Verhelstui šio pirmadienio popietę, remiantis „nepakeliama psichologine kančia“, buvo pritaikyta legali eutanazija. „Gydymą“ pritaikė tas pats gydytojas, kuris pernai eutanaziją atliko ir dviem kurtiems dvyniams. Kelios dienos prieš mirtį, Belgijos žiniasklaidai vyras pasakojo: „Aš buvau pasiruošęs švęsti savo naują gimimą. Tačiau pasižiūrėjau į veidrodį ir pasibaisėjau savimi.

Gydytojai reanimatologai teigia, kad priverstinis ligonio, kuris yra apimtas agonijos dėl lėtinės ligos, gaivinimas neetiškas ir nemoralus, tačiau įstatymų leidėjams atrodo kitaip. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projektą svarstęs Seimas atmetė medikų siūlymą leisti nepradėti gaivinimo, jeigu ligonis įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas.

Apie eutanaziją intensyviai diskutuojama visose šalyse, nesvarbu, kokia religija jose vyrauja, kokie įstatymai galioja. Tik ne Lietuvoje. Išgirdę žodį „eutanazija“, šalies medikai nutyla, o patys garsiai jo netaria. Nors dar praėjusiais metais atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik pusė lietuvių šį procesą vertina teigiamai, medikai yra atsargesni. Daugelis griežtai sako „ne“, o kiti tiesiai neatsako.

Belgijoje 2012 metais pasiektas absoliutus eutanazijos atvejų skaičiaus rekordas nuo 2002 metų, kai karalystėje buvo legalizuota ši praktika. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai gydytojai taikė eutanaziją 1432 kartus : šis skaičius 25 procentais viršija 2011 metų rodiklį. Ministerijos duomenimis, 81 procentas visų atvejų tenka Flandrijai - šiaurinei olandiškai kalbančiai šalies daliai, kur ši praktika buvo legalizuota pirmą kartą Europoje.

Pirmą kartą nuo eutanazijos legalizavimo prieš dešimt metų Belgijoje numirti padėta kaliniui, praneša agentūra AFP. Vyras sunkiai sirgo ir turėjo atlikti ilgą kalinimo bausmę, sakė Belgijos kalėjimų sveikatos tarnybos vadovas Francis Van Molas. Jam eutanazija pritaikyta jau prieš kelis mėnesius. Pareigūno duomenimis, eutanazijos prašo dar vienas kalinys, kuris dėl dvigubos žmogžudystės jau 27 metus praleido kalėjime.

58 metų vyras, kuriam prieš mažiau nei savaitę Jungtinės Karalystės aukščiausiais teismas neleido numirti padedant medikams, trečiadienio rytą mirė nuo plaučių uždegimo, skelbia šalies žiniasklaidos priemonės. Tony Nicklinsonas mirė savo namuose Melkšeme, Viltšyro grafystėje. „Man liūdna pranešti, kad trečiadienio rytą man paskambino Jane Nicklinson ir pranešė, kad jos vyras mirė.

Jungtinės Karalystės aukščiausiasis teismas atmetė sunkią negalią turinčio brito prašymą leisti medikams padėti jam numirti. Ketvirtadienį apie teismo sprendimą sužinojęs vyras negalėjo sulaikyti savo ašarų. Jis prašė teismo leisti medikams atlikti eutanaziją ir išvengti baudžiamojo persekiojimo. Kaip skelbia Britanijos žiniasklaida, 58 metų Tony Nicklinsonas prieš ketverius metus verslo kelionės į Atėnus metu patyrė insultą ir nuo tada yra visiškai paralyžiuotas.

Vokietijos teisingumo ministerija parengė įstatymo projektą, atleidžiantį nuo baudžiamosios atsakomybės žmones, kurie padeda pasitraukti iš gyvenimo savo sunkiai sergantiems giminaičiams ar draugams. Apie tai praneša „Neue Osnabrucker Zeitung“. Be to, pagal įstatymo projektą nuo atsakomybės gali būti atleisti ir gydytojai bei slaugės, jeigu tarp jų ir pacientų susiklostė asmeniniai santykiai. Kitaip tariant, eutanazija būtų legali tais atvejais, jei ji atliekama nekomerciniais pagrindais.

Tyrimas rodo, kad po aktyvios eutanazijos legalizavimo Nyderlanduose jos atvejų nepadaugėjo. Apie tai britų specializuotame žurnale „Lancet“ rašo Roterdamo ir Amsterdamo universitetinių klinikų mokslininkai. 2010 metais tik mažiau nei tris proc. mirčių lėmė aktyvi eutanazija. Tai atitinka rodiklius, buvusius iki eutanazijos legalizavimo 2002-aisiais. Taigi tyrimo rezultatai paneigia kritikų būgštavimus, kad legalizavus eutanaziją, prieš jų valią, bus padėta numirti daugiau pacientų.

„Aš esu už tai, kad ta tema būtų diskutuojama ir Lietuvoje. Labai džiaugiuosi, kad ta diskusija prasidėjo ir į ją įsitraukia ne tik medikai bei bažnyčios atstovai, bet ir žmonės. Jei žiūrėsime į žmones, kurie reiškia nuomonę internetinėje erdvėje, tai apie 60 procentų pasisako už“, – teigia Liberalų ir centro frakcijos atstovas Andrius Burba. Jis kartu su keliais kitais parlamentarais įregistravo nutarimo projektą, kuriuo minėti klausimai būtų grąžinti į darbotvarkę.

Vilniuje pirmadienį startuoja pirmasis mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalis „Eureka“. Iki kovo 23 dienos kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ bus galima pamatyti net 10 filmų, iš jų 4 dokumentinius ir 6 mokslinės fantastikos filmus.