europos žmogaus teisių teismo

Lietuva kol kas neplanuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją dėl sprendimo „Romuvos“ byloje. „Pagal labai preliminarų vertinimą aš nematyčiau, kad šioje byloje būtų perspektyvu teikti prašymą dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai“, – praėjusią savaitę per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. 93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Seime registruota Konstitucijos pataisa dėl Rolando Pakso galimybių kandidatuoti: kelias į Seimą būtų galimas praėjus dešimčiai metų po apkaltos. Konstitucijos pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

 Seime planuojama grįžti prie per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso galimybių kandidatuoti: siūloma leisti dalyvauti rinkimuose tik į Seimą. „Frakcijų dauguma jau pasakė, kad jie yra pozityvios nuomonės, norėtume net įdėti į antradienio darbotvarkę, jei spėsime surinkti parašus ir turėsime pozityvų pritarimą visų frakcijų“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė prašymą peržiūrėti istorinį sprendimą, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra. Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Pirmadienį Vilniuje apipaišytas dainininko Egidijaus Dragūno-Sel prabangus namas. Ant kampinės namo sienos raudonais purškiamaisiais dažais buvo parašytas žodis „Ramybės“, šalia užrašo matėsi žalsvos dėmės. Dėl tokio palinkėjimo buvo kreiptasi į policijos pareigūnus. Tiesa, po pietų naujienų portalo tv3.lt fotografui nuvykus prie E.Dragūno namo, užrašo nebebuvo.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino bausmę iki gyvos galvos nuteistam Rimui Bražinskui ir skyrė 5-erių metų laisvės atėmimo bausmę. Tai pirmasis atvejis, kuomet švelninama bausmė nuteistajam iki gyvos galvos, šiemet įsigaliojus naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms. Pagal šių metų kovą Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro skundą, kuriuo jis prašė sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.  H. Daktaras prašė, kad paskirta bausmė atitiktų Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus. EŽTT sprendime nurodyta, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme galimybė ir tvarka.

Ketvirtadienį Seimas planuoja įteisinti galimybę iki gyvos galvos nuteistiems asmenims išeiti į laisvę. Parlamentarai žada balsuoti dėl tai numatančių Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisų priėmimo. Pagal projektą, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas apskundė teismo sprendimą pripažinti jį padarius žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas sausį paskelbė, kad V. Bakas padarė žalą, kai lygino koncerną su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Pasak teismo, politiko teiginiai neatitinka tikrovės.

Pamilę žmogų neretai „paveldime“ ir jo vaikus iš buvusių santuokų. Pamotės ir patėviai – taip pat svarbūs vaiko gyvenime, kaip ir biologiniai tėvai. Šiandien pasaulis visiškai kitoks, skyrybų skaičius vis auga, tad tenka taikytis su naujomis gyvenimo realijomis. Juolab, jos ne tokios ir naujos – visuomet žmonės sakydavo, kad tėvas ne tas, kuris paleido į pasaulį, o tas, kuris užaugino. Su meile.

Europos Taryba gruodžio mėnesį gali paskelbti rezoliuciją, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, nes nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo atverti kelią Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose. Vyriausybės atstovas Donatas Murauskas sako, kad šį klausimą Europos Tarybos Ministrų komitetas svarstys gruodžio 4-6 dienomis vyksiančiame posėdyje. „Šiame posėdyje bus viešai svarstomas Pakso bylos vykdymas.

Seime dar kartą žlugo bandymas įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui atverti kelią į rinkimus. Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Konservatorių kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas sako, kad CŽV kalėjimo tyrime teisėsaugos institucijos turėtų atsakyti, kas leido vykdyti pažeidimus ar slėpė informaciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismo penkių teisėjų kolegija antradienį paskelbs, ar priima svarstyti Lietuvos Vyriausybės prašymą peržiūrėti sprendimą, kad šalyje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Lietuva prašė perduoti šią bylą teismo Didžiajai kolegijai. Europos Žmogaus Teisių Teismas gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kur amerikiečiai tardė įtariamuosius terorizmu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo penkių teisėjų kolegija pirmadienį renkasi svarstyti Lietuvos Vyriausybės prašymą peržiūrėti sprendimą, kad šalyje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Teisėjai turėtų apsispręsti, ar perduoti bylą Didžiajai kolegijai. Sprendimą dėl Lietuvos skundo žadama skelbti antradienį.

Seimas antradienį žengė pirmą žingsnį link įstatymo, kuris suteiktų viltį nuteistiesiems iki gyvos galvos išeiti į laisvę. Parlamentarai po pateikimo pritarė, kad praėjus 20 metų nuo įkalinimo pradžios bausmė galėtų būti peržiūrėta. Už šį įstatymo projektą balsavo 83 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, penki susilaikė. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, o į plenarinį posėdį įstatymas turėtų grįžti gruodžio mėnesį.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad teisėsauga turi išnaudoti visas galimybes ištirti galimo slapto amerikiečių kalėjimo Lietuvoje steigimo aplinkybes. „Norisi iš ikiteisminio tyrimo, ką vykdo prokuratūra, kad būtų išnaudotos visos galimybės (...), išnaudoti visas įrodinėjimo priemones čia, šalies viduje“, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriausybėje sakė premjeras. S. Skvernelio teigimu, teisėsauga negali apsiriboti vien formaliais teisinės pagalbos prašymais.

Vyriausybė pateikė skundą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad Lietuvoje prieš daugiau nei dešimt metų slaptame amerikiečių kalėjime neteisėtai buvo tardomas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis. Paskutinę termino dieną penktadienį Vyriausybės atstovai pateikė prašymą Strasbūro teismui perduoti bylą Didžiajai kolegijai, BNS pirmadienį patvirtino Teisingumo ministerijos atstovai.

Vyriausybė pakeitė poziciją ir nusprendė skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, paskelbė premjeras Saulius Skvernelis. „Turime elgtis nuosekliai ir iki galo laikytis tos pozicijos, kuri buvo suformuota (...). Mes kreipsimės į Didžiąją kolegiją“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį nusprendė netrumpinti laisvės atėmimo iki gyvos už dviejų sūnų nužudymą nuteistai Almai Svirbutavičienei, anksčiau turėjusiai Jonaitienės ir Bružaitės pavardes. Nuteistosios skundas dėl bausmės švelninimo atmestas, BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Įtariamasis baikerio Aivaro Kilkaus nužudymu visą dieną turės būti namuose ir dėvėti apykoję, sako jo advokatas Saulius Juzukonis. Kaip skelbta, teismas nepratęsė suėmimo termino įtariamajam Laurynui Baltrūnui, kaip prašė prokuratūra, nusprendė skirti intensyvią priežiūrą ir paimti dokumentus. Tokia kardomoji priemonė galios tris mėnesius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl reklamos su Jėzaus ir Marijos personažais pavojingai atveria kelią verslui pasipelnyti skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją, sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. „Šis EŽTT sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita.

Šią savaitę turėjęs įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį. Bet trečiadienį nutarta, kad procesas atidedamas iki rugpjūčio.

Plataus atgarsio visuomenėje sulaukusi dizainerio Roberto Kalinkino byla dėl religinių simbolių naudojimo kolekcijos pristatyme pagaliau pasiekė atomazgą. Anot Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkės Julijos Miliun, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas taps svarbiu precedentu, jei į teismą persikeltų ginčas dėl skandalingos „Keulė Rūkė“ reklamos.

Šią savaitę turintis įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, gali būti atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį nusprendė, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėtų įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį atvyko į Europos Žmogaus Teisių Teismo posėdį, kuriame aiškinamasi, ar Rusijos valdžia pažeidė jo teises, kai jis buvo daugybę kartų areštuotas. Pernai EŽTT nusprendė, kad septyni iš tų areštų buvo neteisėti, ir nurodė Rusijai sumokėti A. Navalnui 63 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau šią nutartį Rusijos vyriausybė apskundė.

Medininkų žudynių byloje kalėti iki gyvos galvos nuteistas Konstantinas Michailovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. „Laikantis visų įstatymo reikalavimų viskas yra atlikta ir lauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Taip, faktas toks egzistuoja – skundas teisme gautas, toliau laukiame teismo procedūros“, – BNS sakė K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius. Pagal egzistuojančius procedūras pareiškėjui pranešama apie gautą skundą.

Pagal seksualinių mažumų teises Lietuva užima 40-tą vietą iš 49 Europos šalių, rodo naujas tyrimas. Per metus Lietuva pagal šį rodiklį nukrito keturiomis pozicijomis. Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje Lietuva šiemet dalinosi 39-40 pozicijomis su Latvija, o Estija kartu su Albanija pasidalino 23-24 vietas, pranešė nevyriausybininkai.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad tragiško gaisro sukėlimu Žirmūnuose kaltinamas Arturas Dailidė ir toliau turi būti laikomas suimtas. Kaltinamojo šešių žmonių nužudymu gynėjas teismo prašė panaikinti beveik pustrečių metų trunkantį suėmimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad A.Dailidei taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant įstatymuose įtvirtinto proporcingumo principo.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas rekomendaciją sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 metų sprendimu byloje prieš Moldovą.

Rusijos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį nutarė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas „Jukos“ byloje, kuriuo Rusija įpareigota buvusiems žlugusios naftos milžinės akcininkams sumokėti beveik 1,9 mlrd. eurų kompensaciją, Rusijoje neturi teisinės galios, nes jis prieštarauja šalies pagrindiniam įstatymui.

Kadenciją baigiančio Seimo darbą parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė įvertintų septynetu dešimtbalėje sistemoje. „Vertinu septynetui“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji. Vardydama pagrindinius parlamento darbus L.Graužinienė minėjo tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, šauktinių grąžinimą, krašto apsaugos finansavimą. „Išskirčiau tiesioginių merų rinkimų įstatymų priėmimą, po ilgų diskusijų keletą kadencijų parlamente žmonės turėjo galimybę tiesiogiai išsirinkti merą.

Seime trečiadienį bus aptarta, kaip veikia prieš penkerius metus priimtas įstatymas prieš smurtą artimoje aplinkoje. Pasak vienos iš jo iniciatorių, liberalės Dalios Kuodytės, priėmus šį įstatymą su laiku pasimatė, kad smurto šeimoje mastai – dideli, kartu ji pasidžiaugė, jog pagalbos sistema veikia, nors norėtųsi didesnio finansavimo. „Įstatymas davė aiškumą, kad mūsų visuomenėje smurto kultūra labai gaji.

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas asmeniškai rūpinsis, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui Rolandui Paksui būtų leista dalyvauti rinkimuose, teigia europarlamentaras. „Schulzas besąlygiškai sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas, ir jis kaip vienos iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijų pirmininkas pats asmeniškai rūpinsis tuo klausimu“, – BNS sakė R.Paksas.

Gvantanamo kalėjime kalinamo Saudo Arabijos piliečio advokatė kreipėsi į teismą, prašydama suteikti Mustafa al Hawsawiui nukentėjusiojo statusą, nes jis galėjo būti kalinamas slaptame CŽV kalėjime netoli Vilniaus. Advokatė Ingrida Botyrienė teigia, kad įtarimus apie galimą vyro kalinimą Lietuvoje pagrindžia Jungtinių Valstijų Senato paskelbta ataskaita ir nevyriausybinių organizacijų surinkti duomenys. Prokurorai šiuos duomenis vadina prielaidomis ir interpretacijomis.

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.

Graikijos parlamentas trečiadienį paryčiais priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualioms poroms sudaryti civilines sąjungas, nors tokiam žingsniui griežtai priešinosi įtakinga šalies Ortodoksų Bažnyčia. Įstatymas buvo priimtas 193 balsais prieš 56. „Tai svarbi diena žmogaus teisėms“, – premjeras Alexis Tsipras sakė deputatams. A.Cipras pareiškė, kad naujasis teisės aktas suteikia vienalytėms poroms „lygias teises gyvenant ir mirus“, užbaigdamas „atsilikusią ir gėdingą“ praktiką Graikijoje.

Vilniaus apygardos teismui apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys, kuriomis naujienų agentūros BNS redaktorė įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, o jos namuose atlikta krata. BNS yra įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai apribojo žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Šią teisę gina Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Pagal svarstomą įstatymo pakeitimą Seimo nariu negalės būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka buvo pašalinęs iš einamų pareigų ar panaikinęs jo Seimo nario mandatą, jei nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos nebus praėję ketveri metai. Už šią pataisą antradienį balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 21 parlamentaras. Tam, kad įstatymo pakeitimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad, norint, jog daugiau nepasikartotų tokie atvejai, kai už kalėjime mirtinai sumuštą sūnų iš Lietuvos jo tėvai prisiteisė per 100 tūkst. litų, reikia reformuoti kalėjimų struktūrą. „Iš tikrųjų Strasbūro teismas priėmė galutinį sprendimą dėl atvejo, kuris buvo 2000 metais, kai asmuo įkalinimo įstaigoje dėl sumušimo mirė ir teismas konstatavo, kad valstybė ne viską padarė, kad būtų suteikta teisinė ir medicininė pagalba ir įvykis ištirtas laiku.