europos vadovų tarybos

Europos Sąjungos (ES) išreikštas solidarumas su Lietuva dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės yra svarbi ir aiški žinia Minskui, teigia prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį iškėlė klausimą, ar susidariusi įtampa tarp Lenkijos dešiniųjų pažiūrų vyriausybės ir Ukrainos bei Europos Sąjungos nėra „Kremliaus planas“. „Atsargiai !, – savo asmeninėje tviterio paskyroje parašė buvęs liberalus Lenkijos premjeras D. Tuskas. – Intensyvus ginčas su Ukraina, izoliacija Europos Sąjungos viduje, nutolimas nuo teisės viršenybės ir teismų nepriklausomybės, puolimas prieš nevyriausybinį sektoriuje ir laisvą žiniasklaidą.

Baltarusijos opozicijos atstovai skeptiškai vertina Briuselio sprendimą į mėnesio pabaigoje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą kvietimą išsiųsti autoritarinės Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga pirmadienį pradeda ketvirtąjį „Brexit“ derybų raundą, šalims viliantis pasiekti persilaužimą po atsargiai palankių vertinimų sulaukusios britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) kalbos. Per šį keturias dienas truksiantį derybų ratą ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) stengsis sužinoti daugiau detalių iš kolegos brito Davido Daviso (Deivido Deiviso), Th.

Lenkijos Senatas šeštadienį paryčiais patvirtino prieštaringai vertinamą teisės aktą, suteikiantį politikams reikšmingą įtaką spręsti dėl Aukščiausiojo Teismo sudėties, nors Europos Sąjunga griežtai kritikuoja šią reformą. Kad konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytos pataisos įsigaliotų dabar betrūksta prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) parašo. Valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs su valdančiaisiais ir iki šiol palaikydavo jų politiką.

Buvęs oponentas Konservatorių partijoje sekmadienį Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei) pavadino „pasmerktąja“, jai skubant užsitikrinti paramą, kad po pragaištingų rinkimų liktų valdžioje. Th.May biuras vėlyvą šeštadienio vakarą turėjo atsiimti pranešimą, kad su Šiaurės Airijos dešiniojo sparno Demokratine junionistų partija (DUP) buvo pasiektas preliminarus susitarimas formuoti vyriausybę, ir pripažinti, kad derybos dar tęsiasi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pradėjo susitikimą su Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnais, siekdamas pagerinti ryšius su bloku, smarkiai susirūpinusiu dėl jo reikšto palaikymo Britanijos išstojimui iš Bendrijos.

Didžioji Britanija trečiadienį oficialiai pradėjo išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą įteikdama Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui laišką, kuriuo blokas informuojamas apie šį žingsnį, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. Britanijos ambasadorius prie ES Timas Barrow asmeniškai įteikė premjerės Theresos May pasirašytą laišką D.Tuskui jo biure Briuselyje, nurodė reporteris.

Europos Sąjungos vadovai perrinko Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nepaisydami Lenkijos vyriausybės prieštaravimų. Diplomatiniai šaltiniai BNS pranešė, kad už D.Tuską balsavo 27 šalių vadovai, Lenkija vienintelė buvo prieš. Lenkija liko izoliuota po D. Tusko perrinkimo Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį perrinko Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nepaisydami jo gimtosios Lenkijos vyriausybės prieštaravimų.

Lenkija šeštadienį paskelbė siūlanti vieną lenkų europarlamentarą į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus vietoje Donaldo Tusko, kurio antrai kadencijai šiame poste nepritaria valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). D.Tuskas, kuris Europos Vadovų Tarybos pirmininku dirba nuo 2014 metų gruodžio, iki šiol buvo vienintelis kandidatas.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmadienį susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais, baigdamas kelionę po Europą, per kurią jis stengiasi padrąsinti sąjungininkus, susirūpinusius, kad nuo jų gali nusigręžti prezidentas Donaldas Trumpas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis rengiasi dviejų dienų vizitui į Briuselį, kur su NATO ir Europos Sąjungos vadovais aptars saugumo bei politikos klausimus. Su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu premjeras antradienį ketina aptarti Aljanso karių dislokavimą, saugumo grėsmes ir Europos santykius su JAV. Trečiadienį numatomi premjero susitikimai su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude Junkceriu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Būgštavimai, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia egzistencinę grėsmę Europai, temdys šią savaitę Maltoje vyksiančias Europos Sąjungos lyderių derybas dėl įvairių krizių. Penktadienį Valetoje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkės pagrindinės temos turėjo būti pastangos pažaboti imigrantų srautus iš Libijos bei tolesni veiksmai po britų sprendimo trauktis iš ES.

Belgijos Valonijos regiono parlamento pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad regionas nesilaikys Europos Sąjungos paskelbto referendumo dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada.

Už euro reikalus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys mano, jog vis dar yra šansų, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – bus taikus ir „minkštas“, tačiau pabrėžia, kad dėl to turi apsispręsti Londonas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad nebus jokių kompromisų dėl ES principų derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, ir įspėjo, kad Londonui gresia „kietas“ išėjimas. „Mūsų užduotis bus apsaugoti visos ES ir kiekvienos iš jos 27 narių interesus“, – sakė D.Tuskas. Jis pareiškė, kad Britanija negali tikėtis apriboti migrantų iš ES judėjimą ir tuo pačiu likti Europos bendrojoje rinkoje.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo antradienį susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o jo atstovas sakė, kad vyriausybės vadovė reikalavo didelių Europos Sąjungos reformų. Antradienio susitikimas įvyko prieš neformalų ES viršūnių susitikimą be Didžiosios Britanijos, penktadienį vyksiantį Bratislavoje.

Didžioji Britanija kitais metais nepirmininkaus Europos Sąjungai (ES), kaip buvo planuota, ir po referendumo už „Brexit“ atsisako to vaidmens, trečiadienį paskelbė naujosios ministrės pirmininkės Theresos May biuras. T.May antradienį telefonu informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską apie savo sprendimą ir pažymėjo, kad jos vyriausybė bus „labai užsiėmusi derybomis dėl išstojimo iš ES“, sakė atstovas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė esąs visiškai tikras, kad naujoji Didžiosios Britanijos vyriausybė ir toliau turės įsipareigojimų Aljansui, nepaisant balsavimo referendume dėl „Brexit“ – Britanijos išstojimo iš ES – ir ministro pirmininko Davido Camerono atsistatydinimo.

Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkų kampanijos veidas, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė nesieksiantis perimti ministro pirmininko posto iš atsistatydinti nusprendusio Davido Camerono, nors daugelis prognozavo, kad po „Brexit“ stovyklos pergalės referendume jis pasielgs priešingai.

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, kuri pareiškė, kad yra pasiryžusi ginti Škotijos vietą Europos Sąjungoje po referendume Jungtinės Karalystės priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos. Susitikimas įvyks apie 17 val. (18 val.

Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas sekmadienį paragino Britanijos premjerą Davidą Cameroną per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą oficialiai pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) nežus, jei Didžioji Britanija birželio 23-iosios referendume balsuos už išstojimą iš Bendrijos, bet pažymėjo, kad pamokas reikia išmokti.   Šios pastabos pareikštos tokiu metu, kai dvi naujos nuomonių apklausos parodė, kad dauguma britų rinkėjų per referendumą, kuris rengiamas po savaitės, būtų už pasitraukimą iš Bendrijos.

Popiežius Pranciškus penktadienį paragino Europą „nugriauti“ sienas, kurios statomos siekiant sulaikyti migrantus, ir pasirinkti radikalią „socialinę ekonomiką“, kuri tarnautų daugeliui, o ne keliems. Primindamas Europos Sąjungos (ES) kūrėjus ir laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, pontifikas sakė, kad jie „išdrįso radikaliai pakeisti modelius“, privedusius prie karo.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo. Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo ekonominius migrantus nevykti į Europos Sąjungą ir kritikavo Bendrijos nares, kurios mėgina spręsti pabėgėlių antplūdžio krizę vienašališkais veiksmais. „Noriu kreiptis į visus neteisėtus ekonominius migrantus, kad ir iš kur būtumėt: nevykite į Europą. Netikėkite (žmonių) kontrabandininkais. Nerizikuokit savo gyvybėmis ir savo pinigais.

Europos Sąjunga ir Turkija kovo pradžioje surengs „specialų susitikimą“, kuriame bus tariamasi dėl Ankaros bendradarbiavimo mainais į pagalbą, siekiant suvaldyti migrantų antplūdį Senajame žemyne, penktadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad nėra „jokių garantijų“, kad per dviejų dienų viršūnių susitikimą Europos Sąjungos lyderiams pavyks sudaryti susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos. Tai D.Tuskas pareiškė netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą Londono reikalavimams imtis reformų.

  Europos Sąjunga antradienį pristatys planuojamas svarbias reformas, įskaitant „raudonosios kortelės“ sistemą, suteiksiančią nacionaliniams parlamentams galią blokuoti Briuselio teisės aktus, tikėdamasi šiomis priemonėmis įtikinti Didžiąją Britaniją netapti pirmąja Bendriją palikusia šalimi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sekmadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo, kuriuo siekiama išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje, bet susitarė tęsti diskusijas kitą dieną. Abi pusės tikėjosi, kad susitikimas per darbo vakarienę premjero rezidencijoje suartins ES ir Londono pozicijas, Britanijai reikalaujant suteikti daugiau priemonių imigracijai kontroliuoti.

 Latvijos paskirtasis ministras pirmininkas Maris Kučinskis iš centristinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) žada Europos Sąjungoje tvirtai laikytis pozicijos, kad jo šalis negali priimti daugiau naujų pabėgėlių nei jau yra įsipareigojusi. Atsistatydinimo pareiškimą pateikusi premjerė Laimduota Straujuma palinkėjo suformuoti naują vyriausybę iki kito vasario mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas pabėgėlių klausimas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė ieškoti kompromiso dėl Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono prieštaringai vertinamų reikalavimų imtis Bendrijos reformų, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Lyderiai išsakė susirūpinimą, bet taip pat pademonstravo norą ieškoti kompromiso“, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją, pridūręs, kad jis dabar nusiteikęs „daug labiau optimistiškai“ negu prieš šias diskusijas.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

Lenkijos darbą baigiančios vyriausybės vadovė Ewa Kopacz paskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą, jos liberaliajai Pilietinei platformai (PO) pralaimėjus parlamento rinkimus konservatyviajai varžovei „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijai.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas antradienį pareiškė, jog neabejoja, kad per derybas dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų pavyks pasiekti keturis svarbiausius tikslus. Tačiau jis taip pat įspėjo, kad Jungtinė Karalystė turės „dar kartą pagalvoti“ apie narystę bloke, jei šie tikslai nebus įgyvendinti.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) triuškinama pergale laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų, nutraukdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą. Euroskeptiška PiS, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, užsitikrino absoliučią daugumą, kaip rodo vėliausios vietos televizijos prognozės, ir galbūt net pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo išstūmė iš parlamento kairiųjų partijų atstovus.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turėtų imtis priemonių šalies piliečiams apsaugoti, jeigu būtų nuspręsta priimti migrantų, kurie gali atnešti „tikėtinų epidemijų“. Šie pareiškimai bus potencialiai nepatogūs buvusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir kritikavo didėjantį Europos Sąjungos šalių nusiteikimą įrengti naujas užtvaras, siekiant atgrasyti pabėgėlius iš Sirijos ir kitur...

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį nurodė, kad ateinančio mėnesio pradžioje atskleis ilgai lauktus reikalavimus, dėl kurių Londonas ketina derėtis su Europos Sąjunga, didėjant nekantrumui tarp jo partnerių Europoje. D.Cameronas išdėstys tuos reikalavimus lapkritį savo laiške ES prezidentui Donaldui Tuskui, o gruodį turėtų įvykti didelės diskusijos dėl šių planų su kitais Europos lyderiais.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą. Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad migrantų krizė, su kuria susidūrė Europa, yra dalis „egzodo“ iš karinių konfliktų krečiamų karštųjų taškų, kuris gali tęstis daug metų. „Dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“, - sakė D.Tuskas, kalbėdamas Briuselyje įsikūrusiame Bruegelio (Breigelio) institute.

Šimtai migrantų, kelias paras buvusių įstrigusių Budapešto pagrindinėje Rytinėje traukinių stotyje, penktadienį pajudėjo iš šios teritorijos, ketindami pėsčiomis pasiekti sieną su Austrija, pranešė padėtį vietoje stebintis AFP reporteris. Milžiniškoje minioje yra ir neįgaliųjų vežimėliuose, ir vaikus ant pečių nešančių tėvų; visi jie pasiryžę pėsčiomis įveikti 175 kilometrus iki sienos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Keturi raiteliai šuoliuoja Europa: graikų finansinė krizė, nelegali migracija Viduržemio jūroje, Rusijos agresija ir britų galimybės trauktis iš ES. Bet kuris iš šių klausimų gali užimti pagrindinę vietą Europos Vadovų Tarybos susitikime, teigiama „independent.co.uk“. Didžiausia grėsmė – tai Graikijos nemokumo ir šalies pasitraukimo iš Euro zonos rizika. Graikijos pasitraukimas turėtų nenusakomas pasekmes, ir net tik Graikijai, tačiau ir pačiai ES.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Graikija pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius vykdytą neatsakingą finansų politiką ir paaiškinti tai savo žmonėms. Pasak Lietuvos vadovės, kuri ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, norėdama susitarti, Graikija turi tartis. „Europos Vadovų Taryba tik išklausys situaciją.