europos vadovų tarybos

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo. Pasak Ch. Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą. „Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis. ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį prasidėjusiame viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje, dar vienai dvejų su puse metų kadencijai perrinko Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį) Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Jo naujas mandatas prasidės birželio 1 dieną, pasibaigus dabartinei kadencijai, ir tęsis iki 2024 metų lapkričio 30 dienos, sakoma EVT pareiškime.

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.

Bulgarija atšaukia konsultacijoms į Sofiją savo ambasadorių Rusijoje, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas. Toks sprendimas priimtas po pastarosiomis dienomis įvykusio pikto apsikeitimo nuomonėmis tarp K. Petkovo ir Maskvos pasiuntinės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos: premjeras pareiškė protestą dėl vieno ambasadorės padaryto pareiškimo, o ši tuomet pavadino jį vyriausybės „klerku“. „Darysime štai ką: iškviesime mūsų ambasadorių Rusijoje atgal į Bulgariją konsultacijoms...

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai kreipėsi Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkus. „Rusijos invazija į Ukrainą atnešė kančias ir mirtį daugybei civilių gyventojų ir sukėlė beprecedentę pabėgėlių krizę. Iki šiol savo šalį buvo priversti palikti daugiau nei 3,5 milijono ukrainiečių. Rusijos beatodairiškos ir neteisėtos atakos prieš civilius objektus, įskaitant mokyklas, ligonines ir vaikų darželius, jau tapo įprastu dalyku.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje. „Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Vakarai negali vis tiesti Rusijai alyvmedžio šakelės, kol ji didina įtampą Ukrainos pasienyje, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). „Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Ch. Michelis. „Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga ir Kinija planuoja kovo pabaigoje surengti aukšto lygio susitikimą, penktadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, tvyrant susirūpinimui dėl Pekino pastangų blokuoti Lietuvos eksportą. „Planuojamas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas, preliminariai – kovo pabaigoje. Tai man suteiks galimybę nuvykti į Kiniją jam pasiruošti“, – po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijos mieste Breste paskelbė J. Borrellis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), telefonu pasikalbėjęs su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu, trečiadienį paragino izraeliečius ir palestiniečius sustabdyti kovas ir vengti civilių aukų. „Labai susirūpinęs dėl pastarojo meto smurto suintensyvėjimo ir nesirenkamų taikinių. Prioritetas turėtų būti deeskalavimas ir nekaltų civilių aukų prevencija abiejose šalyse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje, joje su Belgijos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiais aptarti skiepijimo iššūkiai, o Lietuvos vadovas paragino laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, pranešė Prezidentūra. G. Nausėda teigė, jog būtina užtikrinti savalaikį vakcinų tiekimą siekiant, kad visos ES išsikelti tikslai paskiepyti 70 proc. suaugusių piliečių būtų įgyvendinti iki vasaros pabaigos.

Už tyrimus ir inovacijas atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Mariya Gabriel šeštadienį pranešė, kad jai buvo testu patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. M. Gabriel – pirmoji aukšto rango Briuselio pareigūnė, sulaukusi tokios diagnozės – pirmadienį jau sakė nusprendusi izoliuotis, nes vienam iš jos komandos narių buvo patvirtintas koronavirusas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį paragino Azerbaidžaną ir armėnų separatistus nutraukti susirėmimus dėl Kalnų Karabacho regiono ir „nedelsiant grįžti prie derybų“. „Kariniai veiksmai turi būti skubiai sustabdyti, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – parašė jis tviteryje, paraginęs „nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų grįžti prie derybų“. Sekmadienį prie Kalnų Karabacho regiono fronto linijos kilo įnirtingų susirėmimų, per kuriuos, kaip skelbia B...

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žada siekti didesnės kompensacijos naujajame bendrijos biudžete dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis. Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 metų ES biudžeto. Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.

Daugiau kaip pusantro šimto Lietuvos ūkininkų ketvirtadienį surengė protesto akciją Briuselyje, reikalaudami, kad jų gaunamos tiesioginės išmokos pasiektų Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Į demonstraciją Belgijos sostinėje žemdirbiai susirinko prieš ES vadovų derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto. Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį perspėjo nebeeskaluoti situacijos Irake, kur JAV pajėgos nužudė įtakingą Irano generolą. „Šis smurto, provokacijų ir keršto ratas, kurį pastarąsias kelias savaites matėme Irake, turi liautis“, – sakė Ch. Michelis, buvęs Belgijos premjeras.

Praėjęs gruodis pasiuntė aiškų įspėjimą apie didžiulius iššūkius, su kuriais šįmet teks susidurti Europos Sąjungai.   Neįprastos audros kėlė sumaištį Europos pietuose, parodydamos, kaip ekstremalių oro sąlygų poveikis 2020 metais darys įtaką Bendrijos požiūriui ir klimato kaitos politikai. ES jau paskelbė, kad yra pasirengusi skirti lėšų ir pastangų, kad toliau liktų pasauline kovos su klimato kaita lydere.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį už biudžetą atsakingam Europos Komisijos nariui Johannesui Hahnui (Johanesui Hanui) pristatė Lietuvos pastabas dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto. Lietuva kritikuoja dabartiniame biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus sanglaudos politikai. Taip vadinamos lėšos, skirtos mažinti ES šalių atskirtį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį patvirtino, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos terminas pratęstas iki sausio 31 dienos, bet perspėjo, kad tai „gali būti paskutinis“ pratęsimas. „Mano draugai britai, ES 27 [valstybės narės] oficialiai pritarė pratęsimui. Tai gali būti paskutinis [kartas]. Prašau, kuo geriau išnaudokite šį laiką“, – parašė jis tviteryje.

Briuselio pareigūnai sekmadienį toliau tęsia darbus, siekdami ratifikuoti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį, bloko lyderiams svarstant britų premjero Boriso Johnsono nenoriai pateiktą prašymą atidėti „Brexit“. Sekmadienį derybų susitiko ambasadoriai ir aukšto rango pareigūnai iš 27 ES narių, o išvakarėse britų įstatymų leidėjai privertė B. Johnsoną išsiųsti Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui prašymą atidėti JK išstojimą iš Bendrijos.

Lenkijos valdančiajai dešiniojo sparno partijai sekmadienio visuotiniuose rinkimuose žadama pergalė dėl dosnių socialinių išmokų ir griežtos nacionalistinės retorikos, bet jos turimai daugumai yra iškilusi grėsmė, nes, kaip rodo apklausos, patekti į parlamentą šansų turi ir opozicinės politinės jėgos.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį bandė įtikinti Europos Sąjungos (ES) lyderius naujajame ES biudžete nemažinti finansavimo žemės ūkiui ir sanglaudai. Vadinamosios sanglaudos lėšos skirtos mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą nuo labiau išsivysčiusių. ES biudžetą G. Nausėda aptarė su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Europos Sąjungos vadovai antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad naujoji Bendrijos vadovybė nekeis kurso ir nesiūlys nuolaidų dėl „Brexit“ susitarimo su Londonu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė esąs „visiškai tikras“, kad nauji Bendrijos vadovai, dėl kurių buvo sutarta po kelias dienas trukusio derybų maratono, elgsis ryžtingai.

Sekmadienį skubos tvarka sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą. „Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Bendrijos narėms pateiks pasiūlymą, kad „Brexit“ būtų atidėtas vieniems metams, ir Jungtinė Karalystė turėtų pakankamai laiko pasiruošti sklandžiam išstojimui.  „Tai – Tusko idėja, – naujienų agentūrai AFP patvirtino vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Valstybėms narėms ji bus pristatyta šiandien.

Europos Sąjunga penktadienį sušaukė valstybių narių lyderių susitikimą, perspėdama, kad dabar yra „tikėtinas scenarijus“, kad Jungtinei Karalystei balandžio 12-ąją gali tekti palikti Bendriją neturint jokio susitarimo. „Atsižvelgęs į tai, kad Bendruomenių Rūmai atmetė išstojimo susitarimą, nusprendžiau balandžio 10-ąją sušaukti Europos Vadovų Tarybą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas.

Aukšto rango ES pareigūnai nagrinėja planus, kurie leistų atidėti „Brexit“ iki 2021 metų, pirmadienį remdamasis Europos diplomatais informavo laikraštis „The Guardian“. Šiuo metu numatyta, kad „Brexit“ įvyks kovo 29 dieną, o vėliau turi prasidėti 21 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Briuselis svarsto, ar pakeisti šį laikotarpį „Brexit“ nukėlimu, pažymi leidinys. Tikimasi, kad papildomas laikas leistų Jungtinei Karalystei ir ES susitarti dėl būsimų santykių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai, paskelbtas dėl Maskvos vaidmens Ukrainos konflikte, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl praeitą mėnesį įvykusios konfrontacijos Kerčės sąsiauryje. ES šias priemones įvedė 2014 metų liepą, kai virš Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Dėl šios atakos Bendrija kaltina Rusijos remiamus Ukrainos separatistus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį sušaukė Europos Sąjungos lyderių susitikimą dėl „Brexit“, tačiau perspėjo, kad pasiekto susitarimo su Didžiąja Britanija persvarstyti neketinama. Britų premjerei Theresai May atidėjus planuotą parlamento balsavimą dėl susitarimo patvirtinimo, D. Tuskas sakė, kad Bendrijos lyderiai susitiks šį ketvirtadienį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė esąs "įsitikinęs", kad Europos Sąjunga ateinantį mėnesį iš naujo pratęs sankcijas Rusijai dėl Maskvos agresijos Ukrainoje. "Padėties eskalavimas Azovo jūroje mums yra didelio susirūpinimo priežastis. Rusijos jėgos panaudojimas prieš laivus - nepriimtinas", - į Argentiną atvykęs D. Tuskas sakė žurnalistams prieš prasidedant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui.

Lenkijos Seimas atšaukė prieštaringai vertinamą Aukščiausiojo teismo reformą, kurią Europos Teisingumo Teismas įvardijo kaip galinčią pakenkti teismų nepriklausomumui šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad tai dar nereiškia paliaubų tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos valdžios, tačiau Lietuva šioje situacijoje gali laimėti. 2015 m. kai Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (lenk.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pranešė, kad Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija suderino politinę deklaraciją dėl jų ateities ryšių po „Brexit“. D. Tusko tviterio žinutėje sakoma, kad „(Europos) Komisijos pirmininkas mane informavo, kad tai buvo suderinta derybininkų lygiu ir iš principo sutarta politiniu lygiu“. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pridūrė išsiuntęs politinės deklaracijos projektą kitoms 27 ES narėms.

Lietuvos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai bei Latvijos ir Estijos parlamentų atstovai kreipėsi į Europos Sąjungos institucijų vadovus ragindami didinti spaudimą Rusijai dėl politinių kalinių.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, atskridęs į sunkiausią per daugelį metų NATO viršūnių susitikimą, paragino Aljanso sąjungininkes „kompensuoti“ Jungtinėms Valstijoms išlaidas gynybai. Briuselio oro uoste D. Trumpo lėktuvas nutūpė iškart po Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūno griežto perspėjimo, kad Amerika turėtų „vertinti“ savo sąjungininkes.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį, po visą naktį trukusių derybų, sudarė susitarimą dėl priemonių migracijai valdyti, išsprendus įtemptą ginčą su Italijos naujuoju premjeru, griežtosios linijos šalininku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad nuo šio susitarimo gali priklausyti tolesnis bloko likimas. Ji pati yra atsidūrusi keblioje padėtyje, Vokietijoje aštrėjant nesutarimams dėl migracijos.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadorius trečiadienį priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su jais aptarė bendrijos biudžeto, migracijos, saugumo klausimus.

Pirmadienį užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame vyks pirmasis nuomonių apsikeitimas dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, posėdyje taip pat bus aptarta birželio pabaigoje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, teisės viršenybės klausimas Lenkijoje.

Grupė Europos Parlamento narių siūlo plėsti sankcijų paketą, kurį šiuo metu su Kremliumi susijusių asmenų ir įmonių atžvilgiu taiko Europos Sąjunga (ES). „Mes siūlome įvesti naujas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie, siekdami padėti V. Putinui vykdyti jo antidemokratinę veiklą, užsiima nelegalių pinigų plovimu ES valstybėse narėse“, – rašoma kreipimesi, kurį inicijavo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdohaną tvirtai palaikantis dienraštis pirmadienį savo pirmajame puslapyje išspausdino nuotrauką, kurioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel panaši į Adolfą Hitlerį, ir apkaltino ją „nacistiniu mentalitetu“. Griežta pozicija Turkijos užsienio politikos klausimais garsėjantis dienraštis „Yeni Akit“ išspausdino A. Merkel nuotrauką, kurioje specialia kompiuterine programa kanclerei buvo pripaišyti ūsiukai, ant rankovės uždėtas raištis su svastika, įstrižai krūtinė...

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė po buvusio šnipo apnuodijimo Britanijoje neketinąs sveikinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino su perrinkimu. „Po išpuolio Solberyje neturiu nuotaikos švęsti prezidento V. Putino perrinkimo“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją, kai išvakarėse Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) išsiuntė V. Putinui sveikinimo telegramą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko trečiadienį pristatytos Europos Sąjungos „Brexit“ prekybos derybų gairės numato laisvosios prekybos susitarimą su Didžiąja Britanija, tačiau aiškiai parodo, kad nemažai Londono pageidavimų nebus įgyvendinti. Pateikiame svarbiausius šių gairių, kurioms kovo 22 dieną Briuselyje vyksiančiame susitikime turėtų pritarti 27 Bendrijos valstybių lyderiai, akcentus.

Lietuvoje viešintis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris ketvirtadienį pareiškė, kad kitame Europos Sąjungos (ES) biudžete turi būti numatytas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. „Aš manau, kad klausimo, apie kurį jūs kalbate, mes neišspręsime iki 2020 metų. Pagalba ir palaikymas iš ES pusės tęsis ir po šios datos, todėl tai turi būti įtraukta, integruota į kitą finansinę perspektyvą“, – žurnalistams Vilniuje sakė J. C. Junckeris, atsakydamas į BNS klausimą.

Sveikindamas Lietuvą valstybės atkūrimo šimtmečio proga, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pabrėžė, kad tik vieningos Europos šalys gali išsaugoti savo nepriklausomybę. „Tik būdamos vieningos Europos tautos gali būti suverenios ir nepriklausomos nuo didžiųjų galių. Lietuva pernelyg gerai visa tai supranta, ir todėl ji visuomet vaidina aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį“, – žurnalistams sakė D. Tuskas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pareiškė, kad džiaugtųsi, jeigu Britanija po „Brexit“ vėl norėtų įstoti į ES, daugėjant spėlionių, kad gali būti rengiamas pakartotinis referendumas. Ankstesnę dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas irgi sakė, kad bloko „širdys tebėra atviros“, jei Britanija nuspręs apsigalvoti dėl išstojimo iš ES.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Bendrijos „širdys tebėra atviros“ Didžiajai Britanijai, jei šalis pakeistų savo nuomonę dėl „Brexit“. Tai buvo naujausias pasiūlymas iš ES išstoti pasiryžusiai Jungtinei Karalystei, kad ji pakeistų savo nuomonę šiuo klausimu. D. Tusko komentarai pasirodė pasigirdus kalboms, kad Britanijoje galėtų būti surengtas antras referendumas dėl narystės ES.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė dar šešiais mėnesiais pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens konflikte Ukrainoje, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „ES susivienijo dėl ekonominių sankcijų Rusijai pratęsimo“, – parašė D. Tuskas tviteryje, ES lyderiams aptarus šį ribojamųjų priemonių klausimą viršūnių susitikime Briuselyje.

Europos Sąjungą palikti nusprendusiai Didžiajai Britanijai per pastaruosius pusantrų metų teko nueiti sudėtingą kelią: pradedant netikėtu referendumu dėl išstojimo iš Bendrijos ir baigiant penktadienį Londono ir Briuselio pasiektu „Brexit“ susitarimu. Toliau apžvelgiami kai kurie svarbiausi šio proceso momentai. „Brexit“ referendumas 2016-ųjų birželio 23-ąją 17,4 mln. britų atėjo į referendumą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Rinkėjai 4 proc. persvara (52 prieš 48 proc.