europos kosmoso agentūra

Europos kosmoso agentūra (EKA) trečiadienį pristatė savo naujosios klasės karjeros astronautus – dvi moteris ir tris vyrus iš penkių skirtingų Vakarų Europos šalių. Iš daugiau kaip 22,5 tūkst. atrankoje dalyvavusių kandidatų, agentūra pasirinko Sophie Adenot iš Prancūzijos, Pablo Alvarezą Fernandezą iš Ispanijos, Rosemary Coogan iš Didžiosios Britanijos, Raphaelį Liegeois iš Belgijos ir Šveicarijai atstovaujantį Marco Sieberį.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė Lietuvai žada proveržį į kosmosą. Ministerija žada kad per penkmetį kosmoso sektorius paaugs dešimteriopai ir sudarys 1 procentą Lietuvos BVP. Tą įgyvendinti padės čia rudenį steigiamas Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centras, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą tokiems startuoliams.

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Europos kosmoso agentūrai ieškant astronautų, jais tapti norą pareiškė ir 80 lietuvių. Astronautų atrankoje dalyvaujantys jaunuoliai sako apie tai svajojantys nuo vaikystės. Nors jaudinasi, bet tikisi įveikti bent keletą atrankos etapų, o sėkmei nusišypsojus, pasiryžę pakeisti ir savo gyvenimus. Vilnietis Silvestras apie kosmosą ir dangų svajoja nuo vaikystės, jis jau tapo pilotu ir iš dalies išpildė savo svajonę, tačiau iki šiol kirba noras pakilti į kosmosą.

Europos kosmoso agentūros (ESA) skelbimas, kviečiantis tapti astronautu, nustos galioti birželio 18 d. Priimtiems į Europos astronautų būrį siūlomas 5400–8600 eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių, žadamas darbas Vokietijoje su komandiruotėmis į Hiustoną (JAV) ir Žvaigždžių miestelį (Rusija). „Kol kas arčiausiai žvaigždžių buvo priartėjęs lietuvis lakūnas Rimantas Stankevičius, ruošęsis skristi rusišku kosminiu daugkartinio naudojimo laivu „Buran“. Deja, viltis nutraukė žūtis aviacijos šventė...

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo subjektus kviečia teikti paraiškas pagal pirmąjį Lietuvai skirtą kvietimą. Paraiškas galima teikti iki š. m. gruodžio 8 dienos. Pagal EKA programą per dvejus metus Lietuvos verslo ir mokslo atstovams gali būti finansuota projektų už 2 mln. eurų.

Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį patvirtino išrinkusi vietą ant kometos paviršiaus, kur kitą mėnesį turėtų būti nutupdyta kibernetinė laboratorija. Šaldytuvo dydžio zondas „Philae“ turėtų nutūpti „J srityje“, prioritetinėje nusileidimo ant kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vietoje, sakoma agentūros pranešime. Lapkričio 12 dienos operacija bus pirmasis bandymas per visą kosmoso tyrimų istoriją nutupdyti kibernetinę laboratoriją ant toli kosmose skriejančios kometos paviršiaus.

Didžiulis palydovas, šią savaitę oficialiai paskelbtas nebeveikiančiu, orbitoje liks dar 150 metų, keldamas grėsmę kitiems aplink Žemę skriejantiems kosminiams aparatams. 2,9 mlrd. dolerių kainavęs „Envisat“ palydovas, kuris savo dydžiu prilygsta mokykliniam autobusui, paslaptingai nutilo maždaug prieš mėnesį. Iki tol jis 10 metų sėkmingai tyrinėjo mūsų planetą iš orbitos. Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį paskelbė nebetekusi vilties palydovą atgaivinti.

Europos kosmoso agentūra (EKA) į Jupiterį siųs zondą, kuris tirs planetos palydovus, informuoja BBC. EKA valstybių narių delegacijos per susitikimą Paryžiuje patvirtino zondo „Juice“ misiją į Jupiterį. Zondas bus paleistas 2022 metais, bet kol jis priartės prie Jupiterio, praeis dar aštuoneri metais. Erdvėlaivis pasinaudos Jupiterio trauka ir keletą kartų praskries netoli palydovų Kalistos ir Europos, o galiausiai ims skrieti pastovioje orbitoje aplink Ganimedą.

Iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje pakilo Europos kosmoso agentūros krovininis erdvėlaivis, praneša BBC. Nepilotuojamas erdvėlaivis ATV gabena maisto, vandens, deguonies ir degalų krovinį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Erdvėlaiviu taip pat gabenama įranga eksperimentams ir atsarginės TKS dalys. Erdvėlaivio raketa nešėja „Ariane 5“ pakilo 6.34 val. Lietuvos laiku ir po 63 minučių pasiekė Žemės orbitą. Tuomet erdvėlaivis atsiskyrė nuo raketos nešėjos.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

Europos kosmoso agentūros paleistas Marso palydovas „Mars Express“ šioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus, esančius vos 20 metrų gylyje nuo planetos paviršiaus. Pranešama, kad požeminės ledo sankaupos aptiktos kalnuotame Marso „Phlegra Montes“ regione. Požeminiai ledynai slūgso rajone, kurio centro koordinatės – 33 laipsniai šiaurės platumos ir 162 laipsniai rytų ilgumos.

Galiausiai pavyko užmegzti ryšį su Žemės orbitoje įstrigusiu rusų Marso zondu, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Agentūra praneša, kad jos stotis Perte, Australijoje, užfiksavo zondo „Phobos-Grunt“ signalą, informuoja BBC. ESA šiuo metu kartu su rusų inžinieriais bando nustatyti, kaip geriausiai išlaikyti ryšį su kosminiu aparatu. Lapkričio 9 dieną paleistas „Phobos-Grunt“ įstrigo Žemės orbitoje, kai neužsivedė jo variklis, turėjęs zondą nukreipti Marso link.

Į kosmosą gali pakilti ir lietuvis – tereikia būti geriausiam savo srityje, teigia lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolas J. Bobko ir buvęs Rusijos kosmonautas Igoris Petrovičius Volkas. ,,Jaunam žmogui siūlyčiau rodyti puikius rezultatus bet kurioje srityje. Kildamas antrą kartą į kosmosą skridau su inžinieriumi, mediku ir astronomu.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų stotys Kuru kosmodrome (Prancūzijos Gviana) ir Australijoje pabandys šiandien gauti telemetrinę informaciją iš Rusijos kosminio laivo „Phobos-Grunt“. Pasak ESA atstovybės Maskvoje vadovo, šiandien kosminio stebėjimo stotys Kuru ir Australijoje pradės periminėti „Phobos-Grunt“ siunčiamus telemetrijos siganlus. Jei šią informaciją pavyks gauti, ji bus perduota kolegoms Rusijoje, sakoma pranešime.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja įvykdyti itin ambicingos kosmoso misijos planus – ištirti Saulės elgseną iš palyginti labai arti. Bbc.co.uk ir newser.com rašo, kad „Solar Orbiter“ pavadinimo zondas veiks vos už 42 milijonų kilometrų nuo mūsų didžiosios žvaigždės. Tai mažiausias atstumas, kokiu prie Saulės yra prisiartinęs koks nors kosminis laivas. Ši įspūdinga misija bus rengiama po šešerių metų – 2017-aisiais. Kosminis laivas bus padengtas ypač karščiui atsparia medžiaga.

Nufotografuotas už 35 milijonų šviesmečių esantis Leo A galaktikų tripletas. Leo A galaktikų tripletą sudaro trys  tarpusavyje sąveikaujančios spiralinės galaktikos, labai panašios į Paukščių Taką. Keista tai, kad profesionali observatorija nufotografavo visas tris galaktikas kartu, tačiau tai leido padaryti naujasis 2,6 m VLT apžvalgos teleskopas (VST), apginkluotas 268 megapikselių CCD kamera, kuri ir užfiksavo šią šeimyninę nuotrauką.

Astronomai Paukščių Tako galaktikos centre aptiko susisukusį dujų žiedą, besidriekiantį daugiau kaip 600 šviesmečių. Dujų žiedo, kuriame gimsta naujos žvaigždės, centre yra kilpa, panaši į kosminį begalybės simbolį, rašo SPACE.com. Kai kurios žiedo dalys pastebėtos jau anksčiau, tačiau Europos kosmoso agentūros „Hershel“ kosminis teleskopas pirmą kartą stebėjo visą struktūrą.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Visi, turintys idėjų palydovinės navigacijos srityje, kviečiami dalyvauti Europos kosmoso agentūros iniciatyva rengiamame palydovinės navigacijos konkurse. Idėjų autoriai iki š. m. birželio 30 d. savo idėją turi užregistruoti specialioje duomenų bazėje. Konkurso tikslas – surasti naujų idėjų palydovinės navigacijos srityje, kurios gali būti realizuotos praktiškai ir atnešti komercinę naudą, taip pat paskatinti perspektyvių idėjų autorius įgyvendinti savo pasiūlymus.

Nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti jas mokslinėje veikloje ar gaminant produkciją.Tai leis ketvirtadienį Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros (EKA) pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.

Europa mano, kad jau šiemet turėtų būti priimtas sprendimas dėl Tarptautinės kosminės stoties (TKS) veiklos pratęsimo bent iki 2020-ųjų. Šiuo metu stoties naudojimo ir rėmimo programos sudarytos iki 2015 metų. Tačiau Europos kosmoso agentūros vadovas Jeanas Jacquesas Dordainas BBC teigė, jog nežinomybė trukdo išnaudoti visą stoties potencialą. Jis teigia esantis įsitikinęs TKS vertingumu bei išreiškė norą, kad stotis veiktų bent jau iki 2020 metų.

Švietimo ir mokslo ministerija nesanti pajėgi užmegzti sutarties su Europos kosmoso agentūra, o dalyvavimas kosmoso veikloje nėra vienas iš Lietuvos prioritetų ir interesų. Tokiu būdu Lietuvos mokslininkai praranda kūrybinės raiškos galimybes, verslas taip pat netenka savo galimybių. Šiuos mokslininkų kreipimesi išdėstytus teiginius apsvarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.