europos komisijos

Europos Sąjunga turėtų įkurti vadavietę, koordinuojančią pastangas sukurti bendras karines pajėgas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. „Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir... siekti sukurti bendras karines pajėgas“, – sakė J.-C.Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

Europos Komisijos pirmininkas pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą. „Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C. Junckeris Europos Parlamente Strasbūre per savo metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį. „Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd.

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką. Graikijai sunkiai sekasi laiku įgyvendinti ekonomines reformas, kurių kreditoriai reikalauja mainais į tolesnes finansinės pagalbos išmokas. Vis dėlto Atėnai tikisi iki metų pabaigos pradėti derybas dėl švelnesnių skolos išmokėjimo sąlygų. Kad gautų naujausią 2,8 mlrd.

Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas Claude Junckeris liepė pareigūnams parengti naujus Europos Sąjungos (ES) nemokamo tarptinklinio ryšio politikos planus, po to, kai pasiūlytas 90 dienų terminas sulaukė aršios kritikos. „Pirmininko J.C. Junckerio nurodymu Komisijos tarnybos atsiėmė projektą ir dabar rengia naują versiją“, – rašoma Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos svetainėje paskelbtame pranešime.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį siekė pradėti formuoti savo šalies prieigą prie pasaulio rinkų po to, kai šalis išstos iš Europos Sąjungos, tačiau iš karto susidūrė su iššūkiais: Japonija perspėjo dėl savo įmonių, o JAV pareiškė, kad derybos su JK nebus prioritetas. Apsisprendusiai palikti Europos Sąjungą Britanijai teks iš naujo derėtis dėl prieigos prie pasaulio rinkų, dėl ko iki šiol visų ES valstybių narių vardu derėdavosi Briuselis.

Airijos trapi mažumos vyriausybė penktadienį sutarė rekomenduoti skųsti Europos Komisijos sprendimą nurodyti Jungtinių Valstijų technologijų kompanijai „Apple“ šaliai sumokėti 13 mlrd. eurų, kurių ji nesumokėjo dėl jai taikytų lengvatinių sąlygų. Vyriausybė taip pat pranešė, kad bus šaukiamas specialus parlamento posėdis šiam klausimui aptarti. „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau paragino Airijos vyriausybę skųsti Komisijos sprendimas, kad šalis užsitikrintų būsimas investicijas.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanijos „Apple“ vadovas Timas Cookas politiniu ir nesąžiningu pavadino Europos Komisijos sprendimą reikalauti iš bendrovės sumokėti 13 mlrd. eurų neva Airijoje nesumokėtų mokesčių. Interviu Airijos televizijos kompanijai RTE jis pareiškė manęs, kad sprendimas per žiūrėtas „Apple“ naudai. „Mes nedarėme nieko neteisėto, ir Airijos valdžia nedarė nieko neteisėto“, – pabrėžė T. Cookas.

Europoje uždirbtas pelnas, viena būstinė „vaiduoklė“ ir dvi įmonės – štai ir jis, „Apple“ receptas, kaip išvengti mokesčių. Schema, kurią Briuselis antradienį pripažino neteisėta ir technologijų milžinei liepė sumokėti 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, yra gana paprasta, nors ir susijusi su milžiniškomis sumomis.

Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys antradienį išreiškė abejones dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), pareiškęs, kad už „Brexit“ „nestatytų“. Interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ Guentheris Oettingeris pareiškė manąs, kad birželį vykusiame referendume priimtas sprendimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES yra „privalomas“. „Tačiau visai įmanoma, kad po „Brexit“ balsavimo pablogėjus ekonominei padėčiai visuomenės nuomonė pakryps į kitą pusę...

Buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallas ir didžiausios opozicinės Centro partijos frakcijos parlamente vicepirmininkė Mailis Reps antradienį pateko į kitą Estijos prezidento rinkimų etapą. Per antradienį parlamente vykusį antrąjį rinkimų turą S.Kallas surinko 45 įstatymų leidėjų balsus, M.Reps – 32. Buvęs teisės kancleris Allaras Jõksas gavo 21 balsą ir liko trečias. Vienas balsalapis buvo neužpildytas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė, kad Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ privalo sumokėti rekordinę sumą – 13 mlrd. eurų – nesumokėtų mokesčių po to, kai bendrovės mokestiniai susitarimai su Airijos valdžia buvo pripažinti neteisėtais.  „Europos Komisija priėjo prie išvados, kad Airija „Apple“ suteikė 13 mlrd. eurų vertės nepagrįstų mokestinių lengvatų.

Prancūzija prašys Europos Komisijos stabdyti laisvosios prekybos derybas tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, antradienį pranešė Prancūzijos jaunesnysis prekybos ministras. „Prancūzijoje nebėra daugiau politinės paramos šioms deryboms“ ir „Prancūzija ragins stabdyti šias derybas“, radijo stočiai RMC sakė Matthiasas Feklis. ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties pradėjo dar 2013 metais.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

Europos Sąjungoje vis labiau nerimaujama, kad jau mėnesį gyvuojantis susitarimas su Turkija kaip pažaboti migrantų srautą, gali žlugti dėl pernelyg griežtų Ankaros priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo. Turkija piktai atmeta ES kritiką, esą valymai po pučo galbūt pažeidžia žmogaus teises, kurių Ankara privalo laikytis, sutarus dėl bevizio režimo įvedimo turkams ir paspartintų derybų dėl Turkijos narystės Bendrijoje. „Pavojus yra didelis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį paskelbė norintis, kad Julianas Kingas užimtų naujai įkurtą Europos Sąjungos saugumo komisaro postą ir taptų Didžiosios Britanijos atstovu Bendrijos vykdomosios valdžios institucijoje, nors Jungtinė Karalystė yra apsisprendusi išstoti iš ES. „Pirmininkas Junckeris paskelbė ketinimą skirti sąjungos saugumo portfelį serui Julianui Kingui“, – sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę ES pateikė savo rekomendacijas, kuriose Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ veiksmai, dėl kurių buvo faktiškai sutrikdyta šalies Konstitucinio teismo veikla, yra vertinami neigiamai. Šaliai yra suteikiami 3 mėnesiai imtis atitinkamų veiksmų, kitokiu atveju yra kalbama net apie galimą balso teisės pačioje sąjungoje panaikinimą.

Europos Sąjunga trečiadienį nurodė Lenkijai per tris mėnesius atšaukti įstatymo, reguliuojančio šalies konstitucinio teismo darbą, kontroversiškus pakeitimus, atsižvelgiant į Bendrijos nuogąstavimus dėl teisinės valstybės principų ir demokratijos normų laikymosi šioje šalyje.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paskyrė Prancūzijos politikos veteraną ir buvusį Europos Sąjungos komisarą Michelį Barnier vadovauti deryboms dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sąlygų. „Labai džiaugiuosi, kad mano draugas Michelis Barnier priėmė šią svarbią ir sunkią užduotį. Norėjau, kad šio darbo imtųsi patyręs politikas“, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.

Ateityje Šveicarija, kuri nors ir nėra Europos Sąjungos narė, tačiau yra su ja tampriai susijusi ekonominiais saitais, gali susilaukti rimtų problemų santykiuose su ES – net iki pat visų tarpusavio sutarčių nutraukimo, pranešama „Der Spiegel“. To priežastimi, anot leidinio, gali būti Šveicarijoje 2014-ais įvykdytas referendumas dėl užsieniečių atvykimo ribojimo, atitinkamai pakeičiant Konstituciją. Atitinkamas įstatymas turi būti priimtas iki 2017-ųjų vasario.

 Ispanijai ir Portugalijai nesugebėjus suvaldyti savo biudžeto deficito, Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti struktūrinių fondų paramą šioms šalims, rašoma Europos Komisijos (EK) laiške, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP. Šį mėnesį euro zonos finansų ministrai biudžeto deficito taisyklių nesilaikančioms Ispanijai ir Portugalijai sutarė skirti precedento neturinčias sankcijas.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad nebesvarstys, ar Kinija yra ar nėra rinkos ekonomika. Vietoj to, Bendrija ketina dėmesį sutelkti į naujas priemones spręsti kiniško dempingo ir nelegalių subsidijų klausimus. Prieštaringai vertinamas klausimas dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijoje yra svarbus todėl, kad komunistinei Kinijai suteikus tokį statusą, prekybos partnerės turės ją laikyti lygiavertę rinkos ekonomika ir atitinkamai spręsti prekybinius nesutarimus.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad buvusio Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso naujas darbas – JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ konsultavimas dėl „Brexit“ padarinių – yra „moraliai nepriimtinas“. Prancūzija trečiadienį paragino J.M.Barroso atsisakyti šių pareigų, o Europos ministras Harlemas Desiras pareiškė, kad taip jis „padeda antieuropiečiams“. J.M.Barroso taps šio banko tarptautinio padalinio Londone „Goldman Sachs International“ (GS...

Briuselio pareigūnai kaskart pamini žodį „kieta“, kalbėdami apie savo patirtį bendraujant su Theresa May – Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretore, kuri trečiadienį taps ministre pirmininke ir vadovaus deryboms dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Diplomatai ir pareigūnai ES sostinėje turėjo progų susipažinti su ta gerai pasiruošusia derybininke, dalyvaudavusia posėdžiuose Briuselyje pastaruosius šešerius metus.

Būsimoji Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May yra pragmatikė, nenukentėjusi nuo „Brexit“ referendumo chaoso ir vadinanti save lydere, kuri išves šalį iš Europos Sąjungos. Th.May, kuri bus tik antra moteris, stovėsianti prie Britanijos vyriausybės vairo po charizmatiškos euroskeptikės, taip pat konservatorės Margaret Thatcher, oficialiai pasisakė už tolesnę šalies narystę Bendrijoje, nors darė tai be didelio entuziazmo.

Europos komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris griežtai kritikavo „Brexit“ kampanijos „liūdnuosius didvyrius“ Nigelą Farage'ą ir Borisą Johnsoną, kurie nusprendė atsistatydinti, o ne vadovauti Britanijai per išstojimo iš Europos Sąjungos procesą, kurio jie patys reikalavo. „Tiesiog norėčiau pastebėti, kad praeitos savaitės išdidūs „Brexit“ didvyriai dabar yra liūdni „Brexit“ didvyriai“, – J.-C.Junckeris sakė per Europos Parlamento posėdį Prancūzijos mieste Strasbūre.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė esąs visiškai tikras, kad naujoji Didžiosios Britanijos vyriausybė ir toliau turės įsipareigojimų Aljansui, nepaisant balsavimo referendume dėl „Brexit“ – Britanijos išstojimo iš ES – ir ministro pirmininko Davido Camerono atsistatydinimo.

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai Škotijoje buvo paskelbta apie pirmąjį pasaulyje klonuotą žinduolį – avį Dolly, vartotojams gali kilti pagrįstų klausimų, ar jų geriamas pienas ir valgoma mėsa yra gaunama iš klonuotų karvių arba jų palikuonių. Paprastas atsakymas – „tikriausiai“. Pasak ekspertų, šito neįmanoma tiksliai nustatyti, tai keblu netgi Europoje, kuri yra labiausiai negu bet kuris kitas pasaulio regionas priartėjusi prie maisto produktų, gaunamų iš klonuotų gyvulių, uždraudimo.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, kuri pareiškė, kad yra pasiryžusi ginti Škotijos vietą Europos Sąjungoje po referendume Jungtinės Karalystės priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos. Susitikimas įvyks apie 17 val. (18 val.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pareiškė, kad nebus jokių pakartotinų derybų su Britanija po jos referendumo dėl narystės ES. „Britų politikos kūrėjai ir britų rinkėjai turi žinoti, kad nebus jokių pakartotinų derybų“, – J.-C.Junckeris sakė žurnalistams Briuselyje. Pasak jo, ES neis toliau pirmųjų pakartotinų derybų susitarimo, kurį ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasirašė su savo kolegomis per viršūnių susitikimą vasario mėnesį.

Jei Didžioji Britanija šį ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume nubalsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, tai bus politinis žemės drebėjimas Bendrijai. Pateikiame kai kuriuos galimus „Brexit“ padarinius: Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, patyręs pralaimėjimą referendume, atsistatydina iš premjero ir Konservatorių partijos lyderio postų.

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį pasakė Rusijai, kad „vienintelis būdas“ 28 valstybių Europos Sąjungai (ES) panaikinti ekonomines sankcijas Maskvai yra visiškas Ukrainos taikos susitarimo įgyvendinimas. „Kitas žingsnis yra aiškus: visiškas susitarimo įgyvendinimas, nei daugiau, nei mažiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys performuoti savo įvaizdį ir pasirodyti patikimesniu partneriu Vakarams – Maskvai stengiantis susigrąžinti pripažinimą per savo svarbiausią ekonominį forumą Sankt Peterburge. V.Putinas per ketvirtadienį prasidedančią konferenciją priims Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Italijos premjerą Matteo Renzi.

Birželio 23 dieną Didžiosios Britanijos gyventojai referendumu nutars, ar jų šalis liks Europos Sąjungos (ES) nare, ar pasitrauks iš ES. Referendumas yra nepaprastai svarbus, nes nutarimas palikti ES turėtų gilias, ilgalaikes ir veikiausiai kenksmingas pasekmes. Kartais net nuogąstaujama, kad pasitraukimas reikštų ES pabaigos pradžią.

Kritikos dėl savo planų dalyvauti ekonominiame forume Sankt Peterburge susilaukęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pabrėžė, kad jo vizitas į Rusiją nereiškia, jog Europos pozicija švelnėja.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris susilaukia kritikos iš Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, dėl birželį planuojamo vizito Rusijoje. Diplomatinių šaltinių, kuriais remiasi leidinys „Politico“ , teigimu, baiminamasi, kad J. C. Junckerio vizitas sustiprins Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją prieš pat svarbų sprendimą dėl Maskvai taikomų ekonominių sankcijų pratęsimo.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos abi proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas ir joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai santuokai.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia liūdną žinią – Lietuvoje daugėja be žinios dingusių žmonių. Daugiausiai jų – nepilnamečiai. O štai pilnametystės sulaukę taip susižavi užsieniu, kad kartais nenori turėti jokių ryšių su artimaisiais, paskelbusiais jų paiešką. Ir Lietuvos įstatymai tokį jų norą gerbia, namiškiams belieka tik lieti ašaras. Tiesa, netrūksta ir kur kas liūdnesnių istorijų, kai vienas ar kitas žmogus dingsta itin mįslingomis aplinkybėmis be jokių pėdsakų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiemet nebus svarstomi nauji nekilnojamo turto (NT) ar automobilių mokesčiai, nes Seimo kadencija eina į pabaigą, ir tai svarstyti turėtų naujasis Parlamentas. „Šiemet jau tikrai ne. Šie metai jau suplanuoti. Aš tikrai nenorėčiau, kad šiemet turint patvirtintus visus biudžetus - valstybės socialinio draudimo ir sveikatos draudimo - kad jie keistųsi. Mums reikia įprasti prie normalaus biudžetinio ciklo. Dėl ateities šnekėti labai sunku.

Vilniuje trečiadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sukritikavo Europos Komisijos (EK) siūlymus skirti baudas už nepriimamus migrantus, sakydamas, jog sankcijos nieko nesprendžia. „Bendrais bruožais manau, kad teisingas problemos sprendimas yra rasti proaktyvių sprendimų, o ne susikaupti į sankcijas, nes sankcijos nieko nesprendžia“, - bendroje spaudos konferencijoje su prezidente Dalia Grybauskaite sakė Rumunijos vadovas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį apkaltino Europos Sąjungą „veidmainyste“ dėl reikalavimo, kad Ankara pakeistų savo kovos su terorizmu įstatymą mainais už bevizes keliones į Šengeno zonos valstybes. „ES atsistoja ir pasako: „Sušvelninkite savo požiūrį į teroristinę organizaciją“, – sakė prezidentas Ankaroje, galvoje turėdamas Turkijos kovą su Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliais.

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos sukeltų „neprognozuojamų pasekmių“ europiniam bendradarbiavimui, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo interviu Vokietijos žiniasklaidai. Europa su nerimu laukia birželio 23-iosios, kai Britanija surengs referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar šalis turi pasilikti 28 valstybių Bendrijoje. Apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis dar nėra apsisprendusi.

Popiežius Pranciškus penktadienį paragino Europą „nugriauti“ sienas, kurios statomos siekiant sulaikyti migrantus, ir pasirinkti radikalią „socialinę ekonomiką“, kuri tarnautų daugeliui, o ne keliems. Primindamas Europos Sąjungos (ES) kūrėjus ir laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, pontifikas sakė, kad jie „išdrįso radikaliai pakeisti modelius“, privedusius prie karo.

Europos Komisija pageidauja sukurti kompiuterinę programą, kuri apskaičiuotų, kiek atskiros Europos Sąjungos narės turėtų priimti prieglobsčio ieškančių asmenų pagal tų valstybių gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Tokiu būdu planuojama depolitizuoti šį įnirtingus ginčus kurstantį procesą, priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai įstrigo ES lygio pastangos perskirstyti prieglobsčio ieškotojus tarp Bendrijos šalių.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV gvildena planus sukurti milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje būtų suvienodintos taisyklės, pastebimai sumažinti muitų tarifai ir galiausiai sukurta bendrą 850 mln. vartotojų rinka. Štai penki pagrindiniai faktai apie vadinamąją Transatlantine prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį: Tikslas TTIP tikslas yra padidinti ES ir JAV tarpusavio prekybos apyvartą siekiant kurti gerovę verslui ir, teoriškai, darbo jėgai bei platesnei ekonomikai.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

Trys Prancūzijos piliečiai antradienį stojo prieš Liuksemburgo teismą, kuris juos kaltina „neįtikėtinu“ konfidencialių dokumentų nutekinimu, atskleidusiu neskaidrias Liuksemburgo mokesčių lengvatas didelėms tarptautinėms kompanijoms, sulaukusių padėjusio dėmesio dėl „Panamos popierių“ skandalo.

Žaislai ir elektronikos prietaisai pernai Lietuvoje paskelbti pavojingomis prekėmis, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) ataskaita. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad 2015 metais Lietuva išsiuntė 74 pranešimus apie pavojingus ne maisto produktus, iš kurių daugiausiai - 49 - dėl žaislų, o 10 - dėl elektros prietaisų. Be to, gauti 7 pranešimai apie iš Lietuvos atkeliavusį produktą.