europos komisijos

Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Briuselio atsakas į koronaviruso grėsmę iš pradžių buvo vangus, tačiau tam dabar metamos įspūdingos lėšos. Jie pirštu bedė ir į Lietuvos valdžią, kuri, daugelio europarlamentarų nuomone, nesugeba dorotis su iškilusiomis problemomis. Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai Velykų savaitgalis valdant koronaviruso plitimą gali tapti lūžio tašku, po kurio, esant stabiliai situacijai, būtų galima švelninti dalį suvaržymų socialiniam gyvenimui. Premjeras interviu BNS kalbėjo apie savaitgalį numatomus judėjimo ribojimus, paramos verslui plano įgyvendinimą, medikų apsaugą, politikų testavimą, bendradarbiavimą su prezidentu Gitanu Nausėda ir savo planus Seimo rinkimuose.

Kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir išskirtinių įvykių – natūralu patirti nerimą, baimę. Situaciją sunkina tai, kad tokiam ypatingam laikui, kokį išgyvename dabar, vargiai galima pasiruošti. Bet visgi yra būdų šį laiką priimti ramiau, objektyviau, mažiau pakenkiant sau ir aplinkiniams.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos valstybėms bus papildomai sušvelninti reikalavimai dėl biudžetų, siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos padarinius šalių ekonomikoms. „Šiandien – tai naujas, precedento neturintis sprendimas. Aktyvavome straipsnį, numatantį bendrą atleidimą nuo [biudžeto] apribojimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešimesakė EK vadovė.

Investicijoms Baltijos šalių smulkiajam verslui planuojama suteikti paskolų už 10 mln. eurų. Apie tai paskelbė Europos investicijų fondas (EIF) ir nebankinių verslo paskolų teikėja „Noviti Finance“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Pagal šį susitarimą labai mažos įmonės ir ūkininkai galės lengviau gauti iki 25 tūkst. eurų dydžio finansavimą.

Lietuva ir dar trys Rytų Europos šalys antradienį paragino Europos Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos finansavimą priemonėms, kurios palengvintų karių ir karinės technikos judėjimą konflikto atveju. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos gynybos ministrai pareiškė, kad Europos Komisija diskredituoja ES ambicijas, siūlydama nefinansuoti vadinamosios karinio mobilumo programos.

Didėjant rizikai, kad Lietuva sulauks baudos, šaliai vėluojant prijungti visus miestų ir miestelių gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų, aplinkos ministras žada, kad iki 2023 metų visi jie bus prijungti, įvykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai.  Teisingumo ministerija, koordinuojanti Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimą, perspėja, kad nepaisant pastaruoju metu Aplinkos ministerijos žengtų svarbių žingsnių, vertėtų situaciją prižiūrėti geriau.

Daugiau kaip pusantro šimto Lietuvos ūkininkų ketvirtadienį surengė protesto akciją Briuselyje, reikalaudami, kad jų gaunamos tiesioginės išmokos pasiektų Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Į demonstraciją Belgijos sostinėje žemdirbiai susirinko prieš ES vadovų derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto. Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Baltarusijoje apsilankęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Minskas ima konstruktyviau kalbėti apie Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą. Ministras trečiadienį žurnalistams sakė sveikinantis Baltarusijos sprendimą priimti ekspertus iš Europos Komisijos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, likus trims savaitėms iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, Londone susitiks su britų premjeru Borisu Johnsonu. ES atstovas sakė, kad kitą savaitę įvyks pirmasis U. von der Leyen susitikimas su B. Johnsonu nuo jos kadencijos pradžios. Be to, EK pirmininkė sakys kalbą Londono ekonomikos mokykloje.

Kai kuriuos darbus dirbantys žmonės net mokėdami tokias pačias įmokas kaip visi mirtingieji gauna dvi ar daugiau pensijas, net jeigu jų stažas mažesnis ar pensinis amžius trumpesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ne vienerius metus planuoja reformuoti valstybines pensijas. Ar tai pavyks padaryti 2020 m.? Pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, signatarai, sportininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę į ypatingas pensijas arba rentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Komisija pasiūlys sprendimų, kaip riboti importą iš trečiųjų šalių, apimant ne tik elektros energiją. „Būtina, kad trečiosios šalys taip pat laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkos apsaugos ir saugumo standartų“, – pranešime spaudai penktadienį teigė G. Nausėda po susitikimo su aplinkos eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį už biudžetą atsakingam Europos Komisijos nariui Johannesui Hahnui (Johanesui Hanui) pristatė Lietuvos pastabas dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto. Lietuva kritikuoja dabartiniame biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus sanglaudos politikai. Taip vadinamos lėšos, skirtos mažinti ES šalių atskirtį.

Estijos valstybės kontrolė, atlikusi Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo Estijoje auditą, pranešė abejojanti, ar jį pavyks pabaigti laiku, tai yra 2026 metais. Audito ataskaitoje teigiama, projekto darbų Estijoje užbaigimo terminai pradelsti arba gali būti pradelsti vidutiniškai dvejais metais, o dalies darbų sąmatos gali išaugti.

Klimato kaita suteikia ne tik iššūkių, bet ir galimybių verslui, valstybei ir visuomenei, įsitikinęs nuo gruodžio Europos Komisijos nariu pradedantis dirbti ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.  „Klimato kaita nėra tiktai kova, tai yra taip pat ir galimybė – galimybė verslams ir valstybėms. Klimato kaitos paskatinti pokyčiai tradicinius energetikos verslus sustūmė į šoną užleisdami vietą saulės, vėjo ir vandenynų bangų energetikai.

Vokietija pateikė apeliaciją dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutarties, kuria apribojamos Rusijos koncerno „Gazprom“ galimybės naudotis „Opal“ vamzdynu – pagrindine dujotiekio „Nord Stream 1“ sausumos atšaka Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. ESTT rugsėjį atšaukė Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų.

Europos Sąjungos institucijos antradienio paryčiais be susitarimo baigė derybas dėl griežtesnių taisyklių vilkikų vairuotojams, kurios, Lietuvos vežėjų teigimu, galėtų išstumti juos iš rinkos. Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo, suskaldžiusio Rytų ir Vakarų Europą, tarėsi valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.  „Šiąnakt ilgai derėjomės su Europos Parlamentu dėl visų trijų Mobilumo paketo I dalių.

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su šiuo reiškiniu bandoma aktyviai kovoti, sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.     „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – pareiškė ji penktadienį Seime surengtoje konferencijoje apie kovą su šešėliu.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė buvo pakviesta prisijungti prie išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen komandos. Ji taps patarėja ekonomikos klausimais, praneša Finansų ministerija. „Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo kolegės profesiniais pasiekimais ir kompetencijomis, kurie ne tik atnešė vertės mūsų šaliai, bet ir buvo įvertinti aukščiausiame lygmenyje.

Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono antradienį laukia du itin svarbūs parlamento balsavimai dėl „Brexit“, galintys nulemti, ar išliks reali galimybė įgyvendinti jo planus užtikrinti šalies išstojimą iš Europos Sąjungos iki numatyto termino ateinančią savaitę. JK žengia į neprognozuojamą finalą plėtojantis dramai, supriešinusiai netgi kai kurias šeimas ir kursčiusioje sumaištį politikoje nuo pat 2016 metų, kai britų rinkėjai pritarė pasiūlymui atsiskirti nuo Bendrijos.

Liko viso labo pora savaičių iki paaiškės, ar Virginijus Sinkevičius taps Europos Komisaru. Nors iki tol jis tebėra ekonomikos ir inovacijų ministras, viešojoje erdvėje jau netyla kalbos, kas gali pakeisti ministrą jo kėdėje. Tiesa, kol kas niekas nesiryžta garsiai minėti konkrečių pavardžių. Spalio 23 dieną Europos Parlamento nariai Strasbūre balsuos už galutinę Europos Komisijos sudėtį. Tuomet ir paaiškės, ar V. Sinkevičius ministro postą iškeis į eurokomisaro portfelį.

Priešais Europos Sąjungos būstinę kaltinimus dėl korupcijos bloke trečiadienį šūkavęs vyras apsiliejo kažkokiu skysčiu ir grasino save padegti, bet policija ir ugniagesiai jam sutrukdė. Trumpas protestas priešais Europos Komisijos pastatą įvyko trečiadienį maždaug vidurdienį. Netrukus ugniagesiai apliejo protestuotoją vandeniu, o policija paėmė jo su savimi turėtą skystį ir sulaikė vyrą.

Globalūs klimato pokyčiai gali turėti esminės įtakos Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimui, priežiūrai ir eksploatavimui. Tokią išvadą padarė šio projekto įgyvendinimą koordinuojančios Baltijos valstybių bendros įmonės „RB Rail“ užsakytą atitinkamą tyrimą atlikę ekspertai.

Europos Parlamento įstatymų leidėjai ketvirtadienį nepatvirtino Rumunijos ir Vengrijos siūlomų kandidatų į įtakingą Europos Sąjungos vykdomosios valdžios instituciją, nes EP narių nepatenkino jų atsakymai į pateiktus klausimus dėl galimo interesų konflikto. Šis kandidatų atmetimas yra pirmas skaudus smūgis būsimai Europos Komisijos vadovei Ursulai Von der Leyen, renkančiai savo 26 komisarų komandą iš nacionalinių vyriausybių atrinktų kandidatų.

Lietuvoje bus kuriamas Europos judėjimas, veiklą jis galėtų pradėti jau kitąmet, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  Šiai iniciatyvai skirtame susitikime Vilniuje sudarytas steigiamasis komitetas, iki kitų metų atliksiantis pasiruošimo darbus.

„Apple“ antradienį pradeda epinį teismo mūšį su Europos Sąjunga (ES), siekdama užginčyti istorinį Europos Komisijos nurodymą „iPhone“ gamintojai sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių.

Europos Sąjungos teismui ketvirtadienį atmetus koncerno „Achemos grupės“ valdomos Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ skundą dėl valstybės pagalbos Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui, bendrovė ketina bylinėtis toliau. ES Bendrasis Teismas patvirtino, kad visa pagalbos derinimo su Europos Komisija (EK) procedūra prieš 6-7 metus vyko teisėtai, įskaitant pasirinktą SGD terminalo dydį ir projekto įgyvendinimo bei finansavimo modelį, pranešė Energetikos ministerija.

Belgijoje gimusi Ursula von der Laeyen, naujoji Europos Komisijos prezidentė, atskleidė savo pasirinktus patikėtinius. „Politico“ surašė šmaikštų gidą, remdamiesi kuriuo skaitytojai gali susidaryti įspūdį apie būsimus Europos lyderius. Šaržuotos kritikos kliuvo ir Lietuvos atstovui – Virginijui Sinkevičiui. Ursula von der Leyen (Vokietija), prezidentė Ji taps pirmąją Komisijos prezidente. Gimė Briuselyje.

Būsimoje Ursulos von der Leyen Europos Komisijoje bus pasiektas jos išsikeltas lyčių lygybės tikslas: naujos sudėties Komisijoje dirbs 13 moterų ir 14 vyrų. „Išrinktoji Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pritarė pirminiam paskirtųjų Europos Komisijos narių sąrašui. Dabar Europos Sąjungos Taryba turi jį patvirtinti, o Europos Parlamentas turi pritarti visai Komisijos sudėčiai.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį bandė įtikinti Europos Sąjungos (ES) lyderius naujajame ES biudžete nemažinti finansavimo žemės ūkiui ir sanglaudai. Vadinamosios sanglaudos lėšos skirtos mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą nuo labiau išsivysčiusių. ES biudžetą G. Nausėda aptarė su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta į Briuselį susitikti su NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovais. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas. 1. ES biudžetas. Susitikimuose su Europos Sąjungos vadovais G. Nausėda aptars Lietuvos siekį naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Europos parlamento narys Stasys Jakeliūnas, pristatydamas savo numatomus darbus Europos Parlamente, dar kartą prabilo apie tai, kodėl neremia valstiečių kandidato Virginijaus Sinkevičiaus kovoje dėl eurokomisaro posto. Pasak europarlamentaro, jam kliūva ne tik V. Sinkevičiaus daryti sprendimai, galimas kompetencijos stygius, bet ir kandidato moralė, kuria jis abejoja. S. Jakeliūnas tikino, kad V. Sinkevičių pažįsta kelerius metus, todėl yra susidaręs aiškią nuomonę apie šį politiką.

Įtarimai dėl vieno Talino technikos universiteto (TTU) padalinio sistemingų išmokų iš Europos Sąjungos lėšų darbuotojams, nedalyvaujantiems ES finansuojamuose projektuose, ketvirtadienį iškelti tyrimą atlikusių dienraščio „Postimees“ žurnalistų straipsnyje, gali paskatinti pradėti baudžiamąjį tyrimą, ketvirtadienį pranešė prokuratūros atstovai.

Antradienį Seimo nariai pradės svarstyti, ar skirti savo kolegą Virginijų Sinkevičių į eurokomisarus. Dėl jo kandidatūros susitarus Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai, Lietuvoje lieka tik formalumas, tačiau didžiausi iššūkiai ministro laukia Europos parlamente. Kokie, kalbame su politologu Linu Kojala. Antradienį Seimas spręs ar Virginijų Sinkevičių skirti eurokomisaru. Nors aiškios kritikos kandidatui nėra, tačiau abejonių kyla dėl jo amžiaus ir pakankamos patirties nebuvimo.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Virginijus Sinkevičius – jau oficialus kandidatas į eurokomisarus. Tačiau kaip vertinti jo išankstinį susitikimą su Europos komisijos vadove ir kaip žiūrėti į tai, kad Lietuva vis tik nė neieško moters kandidatės? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalba su politologu Linu Kojala. Panašu, kad jau turime realų kandidatą į Europos komisarus.

 Vyriausybė trečiadienį patvirtino ekonomikos ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo kandidatūrai dar turės pritarti Seimas. 28 metų V. Sinkevičius antradienį Briuselyje susitiko su naujosios Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. Kol kas neaišku, kokią atsakomybės sritį komisijoje gaus Lietuvos atstovas.

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir taps įtakingos Europos Komisijos pirmininke ateinantiems penkeriems metams, pranešė naujienų portalas „Euronews“. U. von der Leyen, kurios kandidatūra netikėtai buvo iškelta per anksčiau šį mėnesį vykusį įtemptą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kai buvo atmesti EP remiami kandidatai, laimėjo balsavimą dėl Bendrijos aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vadovo posto 383 balsais prieš 327. D...

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptiko beveik 80 t nesaugios vartoti vištienos – net 3,2 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, o dažniausiai neatitikimų nustatoma – gamintojų iš Lenkijos produkcijoje. Iš kaimyninės šalies atvežama beveik 75 proc. visos importuojamos vištienos, likusioji dalis atgabenama iš Danijos, Latvijos, Olandijos, Suomijos, Estijos ir kitų valstybių.

Europos Sąjungos vadovai antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad naujoji Bendrijos vadovybė nekeis kurso ir nesiūlys nuolaidų dėl „Brexit“ susitarimo su Londonu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė esąs „visiškai tikras“, kad nauji Bendrijos vadovai, dėl kurių buvo sutarta po kelias dienas trukusio derybų maratono, elgsis ryžtingai.

Siekiant skaidrinti švietimo įstaigų vadovų paskyrimą bei darbą yra įvestos mokyklų direktorių kadencijos, tačiau, panašu, toks sprendimas netikėtai atsirūgo – daug kur Lietuvoje trūksta direktorių. Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams, jų veikla vertinama kasmet, metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai, o norintys tapti mokyklų vadovais turi laimėti viešą konkursą.

Briuselyje prasidėjo neeilinis Europos Sąjungos vadovų susitikimas skirtas nutarti, kas ateinančius penkerius metus užims aukščiausios Europos sąjungos valdžios postus. Tarp kandidatų pakeisti dabartinį Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, derybas jau daugelio vadinamas tikrais sostų karais iki paskutinės minutės gaubia nežinia. Manoma, kad įtemptos postų dalybos gali trukti iki pat rytojaus ryto.

Trečdalio tų pačių maisto produktų, skirtų Vakarų ir Rytų Europos šalims, sudėtis skiriasi, tačiau kokybė esą nuo tų skirtumų nesiskiria. Tokias išvadas skelbia Europos Komisija. Lietuvos teisingumo ministerija sako, kad skirtumų užtenka pripažinti mums parduodamų maisto produktų kokybės pažeidimus ir skelbia atlikusi savo tyrimą, kuris akivaizdžiai rodo, kad lietuviai jaučia skirtumus tarp maisto produktų užsienyje ir Lietuvoje.

Jau kelinta savaitė girdim tikinimus, kad viskas dėl valdžios koalicijos praplėtimo sutarta ir tuoj tuoj ji bus pasirašyta. Tačiau ta data vis nukeliama.  Kas vyksta pas valdančiuosius – nesutaria su galimais partneriais ar su saviškiais? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbamasi su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Kas vyksta su koalicijos lipdymu? Atrodo, politikai sako, kad tuoj pasirašys sutartį, bet ji vis nukeliama.

Dėl sausros patyrę nuostolių Lietuvos ūkininkai negali tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), nes tai draudiminis įvykis, sako žemės ūkio viceministras. Tuo pačiu jis pripažįsta, kad apsidrausti dėl sausros padarytos žalos Lietuvoje nėra paprasta – nuo tokio įvykio draudžia vos viena bendrovė. „Europos Sąjungoje sausra yra draudiminis įvykis, tai labai aiškiai parodė praėjusieji metai.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad tam tikri „šaltiniai Rusijoje“ vykdė ilgalaikę dezinformavimo veiklą, siekdami per gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus sumažinti aktyvumą ir paveikti rinkėjų nuomones. Vis tik paviešintoje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nepatikslinama, kokie „šaltiniai“ turimi omeny. Dokumente taip pat nurodoma, jog kol kas nepavyko nustatyti „aiškios tarpvalstybinės dezinformavimo kampanijos“, nukreiptos prieš balsavimo procesą.

Kritiškos Europos Komisijos pastabos Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu buvo tik pasiūlymas „stogo lopymui“ ir Lietuvos politikams būtinas bendras susitarimas dėl šalies pažangos, nes kitaip niekas nepasikeis. Politikai kalba apie anksčiau ar vėliau atsirasiančius nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, tačiau I. Šimonytė abejoja ar politikai sugebės susitarti.

Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei vienkartinių puodelių ar lėkščių. Prekybininkai tam jau ruošiasi ir jau siūlo pakaitalus iš popieriaus ir medienos. Tuo metu gėrimų gamintojai su didžiuliu nerimu žiūri į ateitį, mat jiems po 5-erių metų gali tekti gaminti naujoviškus butelius. Briuselis reikalauja, kad atidarius butelį, kamštelis liktų prikabintas ir neterštų gamtos. Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana.

Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvykęs į Briuselį savo pirmojo užsienio vizito pažadėjo prašyti Europos didinti spaudimą Rusijai, kad jo šalies rytuose baigtųsi karas.