euro

Europos centrinis bankas (ECB) teigia, kad nėra pagrindo nerimui euro šalims gresiančios kredito krizės, informuoja BBC. Remiantis naujausia ECB informacija, per pastaruosius tris mėnesius savo skolinimo sąlygas sugriežtino tik 9 proc. iš 131 euro zonos banko. Iš ECB duomenų taip pat galima spręsti, kad banko suteiktos pigios paskolos padėjo atitolinti staigų skolinimo sumažinimą.

Graikijos centrinio banko vadovas George Provopoulos antradienį įspėjo, kad šalies ateitis euro zonoje ir vėl gali atsidurti nežinioje, jeigu būsima vyriausybė nesugebės įgyvendinti reformų, kurias ji mainais už paskolų paketą pažadėjo tarptautiniams kreditoriams.

17–os euro zonos valstybių vartotojai balandį tendencijas vertino pesimistiškiau, nes sustiprėjo nerimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį regionas ir vėl įklimpo į recesiją. Remiantis Europos Komisijos ketvirtadienį pateiktu preliminariu vertinimu, vartotojų pasitikėjimas sumažėjo nuo –19,1 punkto kovą iki –19,8 punkto balandį. Toks rodiklis atsirado po dviejų iš eilės mėnesių augimo ir buvo netikėtas.

Euro zona šiuo metu išgyvena švelnią recesiją, antradienį sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olis Rėnas (Olli Rehn), informuoja AFP. Sausį O. Rėnas sakė prognozavo, kad pirmoje šių metų pusėje aktyvumas euro zonoje sumažės. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažino 103 pasaulio bankų reitingus - triskart daugiau nei trečiąjį ketvirtį, teigiama „Fitch“ ataskaitoje. Svarbiausiu veiksniu, lėmusiu reitingų mažinimą, tapo euro zonos skolų krizė; agentūra, be šalių skolinimosi reitingų, mažino ir bankų reitingus.

Euro zonos šalys atidėjo galutinį dokumento dėl finansinės paramos Graikijai pasirašymą. Toks sprendimas, praneša AFP, buvo priimtas per finansų ministrų posėdį, pasibaigusį Briuselyje vėlų ketvirtadienio vakarą.

Prieš 10 metų, 2002-aisais, dvylikoje Europos Sąjungos šalių pasirodė grynieji pinigai – eurai, pakeitę valstybių nacionalines valiutas. Euro įvedimas tapo didžiausia valiutos reforma pasaulio istorijoje. Euras išsikovojo vietą tarp stipriausių valiutų pasaulyje, bet dabar, kai euro zona krečiama krizės, pasigirsta abejonių dėl jo ateities, praneša Lietuvos radijas. Prieš 10 metų Europos parduotuves, bankus ir bankomatus pasiekė 6 milijardai euro kupiūrų ir 40 milijardų euro monetų.

Nors Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti naująją euro zonos fiskalinę sutartį, oficialūs šalies atstovai dalyvaus sprendžiant, kas turėtų būti į ją įtraukta, informuoja BBC. Europos Taryba pakvietė juos prisijungti prie 17 euro zonos valstybių ir dar devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios svarsto galimybę pasirašyti sutartį.

Graikijos premjero Giorgos Papandreou paskelbtas sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos gelbėjimo plano sulaukė grasinimų iš Vokietijos ir suerzino rinkas. Europos politikai skundžiasi, kad Atėnai stengiasi išsisukti nuo praėjusią savaitę priimto gelbėjimo plano. Jų nerimas kyla ne tiek dėl Graikijos likimo, kiek dėl galimų skaudžių pasekmių visai valiutos sąjungai. Pasak Vokietijos parlamento nario, euro zonai gali tekti palikti Graikiją likimo valiai ir leisti šaliai bankrutuoti.

Europai reikia operatyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo, o ekonominiams sunkumams Europoje įveikti priemonės yra žinomos, reikia tik ES valstybių politinės valios, teigia Lietuvos vadovė. Trečiadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame buvo svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti.

Tikimybė, kad Jungtinių Valstijų, euro zonos ir Didžiosios Britanijos ekonomikas ištiks recesija, yra lygi 50 proc., teigia Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007–2009 metų finansų krizės pranašų Nouriel Roubini. Sakydamas kalbą Džakartoje N. Rubini pažymėjo, kad Europos „finansų technika“ yra nepajėgi išspręsti euro zonos skolų krizės. Ekonomistas taip pat įspėjo, kad krizė jau pasklido į kai kuriuos Prancūzijos ir Belgijos bankus. „Deja, manau, kad yra grėsmė, maždaug 50 proc.

Slovakijos prezidentas Ivanas Gasparovičius penktadienį paskelbė apie Ivetos Radičovos vadovaujamos vyriausybės paleidimą. Po susitikimo su premjere jis pareiškė pirmadienį susitiksiąs su svarbiausių partijų vadovais ir paskirsiąs naują ministrą pirmininką, kuris iki kovo 10–ąją įvyksiančių pirmalaikių rinkimų vadovaus pereinamojo laikotarpio kabinetui.

Airija siekia tapti pirmąja iš trijų finansiškai išgelbėtų euro zonos šalių, kuri pajėgs atsisakyti finansinės paramos, teigia Airijos premjeras Enda Kenny. E. Kenny teigia, kad vyriausybė nori parduoti skolą 2012–aisiais ir ketina „kuo greičiau“ grįžti į rinkas. Jis taip pat tikina, kad „greitai reitingų agentūros padidins Airijos reitingą“. „Iš visų sunkumus patiriančių valstybių Airija yra pavyzdys“, – verslo naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė E. Kenis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų, padėsiančių išspręsti euro zonos skolų krizę ir sustiprinti pasaulio ekonomiką, informuoja BBC. Šeštadienį surengto posėdžio metu TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) sakė, kad fondas peržiūrės turimas lėšas, kurios gali būti panaudotos sprendžiant krizę, ir patikino, kad euro zonos valstybės narės „padarys viską, kas yra būtina“, kad išspręstų regioną slegiančias problemas.

Estijos premjeras Andrusas Ansipas per forumo „Rygos konferencija 2011“ atidarymą gynė savo šalies sprendimą prisijungti prie euro zonos. Nors kai kuriuos ekspertus sutrikdė toks Estijos sprendimas, nes euro zonos ekonomika šiuo metu susiduria su problemomis, yra daug požymių, rodančių, kad mes padarėme teisingą sprendimą, teigė A. Ansipas.

Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės antradienį Škotijoje laukia priešpaskutinės rungtynės EURO 2012 atrankos varžybose. Rinktinės žaidėjai ir treneriai nenuleidžia rankų po paskutinių nesėkmių ir ruošiasi kovoti dėl pergalės, kuri būtina norint pakovoti dėl antrosios vietos grupėje.

Lietuvos rinktinei antrą kartą iš eilės koją pakišo Lichtenšteino futbolininkai.  Po nervingos kovos Lietuvos rinktinei nepavyko palaužti varžovų pasipriešinimo ir teko tenkintis lygiosiomis 0:0. Rungtynes lietuviai baigė dešimtiese po Edgaro Česnauskio pašalinimo iš aikštės, o geriausią progą pasižymėti pačioje dvikovos pabaigoje turėjo Tomas Danilevičius, tačiau jo smūgį atrėmė puikiai žaidęs Lichtenšteino vartininkas Peteris Jehle.

Birželį euro zonos paslaugų sektoriaus augimas ir toliau lėtėjo bei pasiekė žemiausią lygį per aštuonis mėnesius, tuo tarpu verslo pasitikėjimas nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus, informuoja BBC. Tyrimų organizacijos „Markit“ skaičiuojamas verslo aktyvumo paslaugų sektoriuje indeksas sumažėjo nuo 56,0 punkto gegužę iki 53,7 punkto birželį. Aukštesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, gamintojų kainos euro zonoje sumažėjo 0,2 proc., o visoje ES – 0,3 procento. Šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu 2010 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 6,2 proc., o ES – 7,1 proc. Lietuvoje gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,2 proc., o per metus – 9,9 proc.

Latvija tikisi jau šiais metais atsisakyti užsienio finansinės paramos, o 2014 metais, įvykdžiusi iškeltas sąlygas, tapti visateise euro zonos nare. Apie tai pirmadienį Japonijos verslo laikraščiui „Nikkei“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. „Jau kitais metais turime atitikti kriterijus, būtinus norint įstoti į euro zoną, - sakė jis.- Sieksime įstoti į euro zoną 2014 m. sausį“. Tam būtina sumažinti biudžeto deficitą iki žemiau nei 3 proc.

LNK žinios pasipildė nauja aktualia rubrika – nuo šiandien kiekvieną darbo dieną 19 val. svarbiausios naujienos iš Europos bus pateikiamos minutės trukmės rubrikoje „Euro“. Kaip teigia LNK žinių tarnybos vadovas Rolandas Agintas, ši rubrika bus skirta svarbiausioms tos dienos europinėms naujienoms, įvykiams ES šalyse, ES institucijų sprendimams. „LNK visuomet skyrė ypatingą dėmesį naujienoms iš Europos.

Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas pasakė, kad skandalas, kurį sukėlė meninis projektas „Entropa“, yra perdėtas. „Man žodžio laisvė ir meninės išraiškos laisvė reiškia daug daugiau nei potencialios problemos, kurias sukelia ... šis darbas“, – parašė M. Topolanekas Čekijos vyriausybės tinklalapyje www.vlada.cz čate.

Čekų valdininkai liepė juodu audeklu uždengti skandalingos instaliacijos „Entropa“, eksponuojamos Briuselyje, bulgarišką fragmentą. Tai padaryta prašant Bulgarijos valdžiai. Primename, kad projektas „Entropa“, ironiškas žvilgsnis į ES šalių stereotipus, Briuselyje buvo pristatytas kaip bendras Europos Sąjungos dailininkų darbas, bet paaiškėjo, kad tai – skulptoriaus Davido Černy mistifikacija.

Naujųjų metų nakties Klaipėdos policijos pareigūnai ir medikai laukia su siaubu, nes per šią šventę masiškai girtauja nepilnamečiai. Vakar į Reanimacijos skyrių jau pateko moksleivis, kurio girtumo laipsnis buvo vos ne mirtinas - beveik trys promilės. Vaikas buvo be sąmonės, nugriuvusį gatvėje jį rado praeiviai. Išgelbėjo medikai Pasak gydytojos Linos Survilaitės, tokio amžiaus vaikui girtesniam būti jau nebeįmanoma. Laimė, kad buvo suskubta teikti pagalbą.