euras

 Per neršiančioms lydekoms apsaugoti skirtą akciją, kuri vyko beveik tris mėnesius – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. – aplinkosaugininkai nustatė arti aštuonių šimtų pažeidimų. Pažeidėjams skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų administracinių baudų. Išaiškinti 28 pažeidimai, kurių metu žuvų ištekliams padaryta 42 tūkst. EUR žalos, ir šią žalą brakonieriai turės atlyginti. „Tokie akcijos rezultatai – pirmiausia sustiprintos aplinkosauginės kontrolės išdava.

  Nuo šių metų pradžios, įsivedus eurą, kas dešimtas klientas, kviečiantis taksi, pageidauja atsiskaityti kortele. Palyginus su praėjusiųjų metų pirmaisiais trim mėnesiais – šis skaičius padvigubėjo – skelbia taksi iškvietimo sistemos “eTAKSI” duomenys. “Kviečiant taksi per “eTAKSI” sistemą pastabose galima nurodyti, kad klientas pageidauja mokėti banko kortele. Nuo pat pirmųjų šių metų dienų tokių klientų skaičius sparčiai auga.

Lietuvos politikams besidžiaugiant euro įvedimo šimtadieniu, Nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas Audrius Rudys teigia, kad dėl euro Lietuva neteko dalies valstybingumo.

Praėjus šimtui dienų nuo euro įvedimo Lietuvoje, mūsų šalies gyventojai kojinėse, taupyklėse ar kitose vietose vis dar tebeturi apie 767 mln. litų. Į Lietuvos banko saugyklas nesugrįžo apie 15 proc. apyvartoje buvusių litų banknotų ir apie 70 proc. monetų. Tokius duomenis žurnalistams pateikė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po ketvirtadienį vykusio euro įvedimo komisijos posėdžio.

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo komisija ketvirtadienį renkasi į vieną paskutinių savo posėdžių, kuriame aptars euro įvedimo procesą. Penktadienį sukanka 100 dienų, kai šalyje įvestas euras.

Šiandien sukanka 100 dienų, kai Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Kaip euro įvedimas ir su tuo susiję namų ūkių bei įmonių lūkesčiai paveikė Lietuvos ūkio raidą pernai ir šių metų pradžioje? DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtina, kad euro įvedimas sukėlė tikrai nemažą aktyvumą Lietuvos ekonomikos vidaus vartojimo segmente: „Namų ūkiai intensyviai pradėjo pirkti ilgalaikio vartojimo prekes, nes nuogąstavo dėl galimo infliacijo...

 Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d.). Kovo 24 d. apie 18 val. 20 min. Vilniuje, Ozo g. 18, prekybos centro „Ozas“ parduotuvėje „Ieva“, moteris atsiskaitė netikru 50 eurų banknotu.

SEB banko analitikai pateikė patikslintas 2015 m. ir 2016 m. šalies ekonomikos plėtros prognozes. Naujausiame SEB analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje skelbiami prognozuojami BVP augimo šiais ir ateinančiais metais rodikliai nepakito – atitinkamai 2,6 proc. ir 3,5 proc. Kaip ir anksčiau, manoma, kad šiemet fiskalinis deficitas sudarys 1,5 proc. BVP, kitąmet – 0,5 proc. BVP.

 Anot projekto Pranešu.lt vadovės Eglės Kybartienės, praėjus beveik trims mėnesiams po euro įvedimo Lietuvoje, galima teigti, jog visuomenė jau priprato prie naujos valiutos. „Pastebėjome, kad portale Pranešu.lt (www.pranesu.lt) ėmė mažėti nusiskundimų dėl įvairių vartotojų atrastų pažeidimų, tuo tarpu pagyrimų tvarkingiems ir vartotojams palankiems verslininkams ėmė daugėti.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje prasideda Europos pinigų savaitės renginiai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ugdyti. Ši nauja iniciatyva vyks visoje Europoje. Lietuvos bankų asociacijos atstovai keliose rajonų mokyklose ves pamokas apie pinigų ir bankų vaidmenį visuomenės gyvenime, kiti bankų darbuotojai kviečiami tai daryti savanoriškai mokyklose, kuriose patys mokėsi. Iniciatyva siekiama padėti jaunimui įgyti praktinių pinigų valdymo įgūdžių.

 Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke. „Aktyviausias valiutos keitimo etapas baigtas.

Šiandien ECB (Frankfurte) vykusiame renginyje ECB Pirmininkas Mario Draghi pristatė naująjį 20 eurų banknotą ir pranešė, kad apyvartoje šis banknotas pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. Jame panaudota naujoviška apsaugos priemonė – langelis su portretu hologramoje. Banknotą laikant prieš šviesą langelis tampa skaidrus ir jame išryškėja mitologijos personažo Europos portretas, matomas iš abiejų banknoto pusių.

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį. „Dėl augančių paslaugų kainų atsiras prielaidų didinti ir atlyginimus. Tai bus svarbus veiksnys, dėl kurio darbo užmokesčio augimas šiemet nesulėtės.

Statistikai pripažįsta, kad paslaugų kainos šių metų pradžioje galėjo didėti ir dėl euro įvedimo. „Yra įvairių priežasčių. Iš dalies galbūt galima sieti su euro įvedimu, nes ir kitose šalyse, kur buvo įvestas euras, buvo pastebėtas spartesnis paslaugų kainų didėjimas“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Rusijos rublis per metus prarado maždaug pusę vertės euro atžvilgiu, o jos ekonomika šiemet pasiners į gilią recesiją. Nedaug geresnėje situacijoje yra ir kitos kaimyninės ekonomikos. NVS rinkai pernai teko net trečdalis viso Lietuvos eksporto.

Lietuvai reikia nedaug euro monetų, todėl, jeigu ant jų būtų įvairūs simboliai, šie paskęstų kitų šalių pinigų jūroje. Taip mano Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius. Klausytojas Povilas iš Kauno domisi, kodėl lietuviškų euro monetų nacionalinei pusei pasirinktas tik Vytis.

Prieš euro įvedimą Lietuvos žiniasklaida mirgėjo straipsniais, kad su euru Lietuva pateks į euro zonos rojų. Bet nepraėjo nė mėnuo, straipsnių rašytojai savo honorarų gal nė nespėjo pragerti, o euras smuko į rekordines žemumas. Tačiau kažkas juk turi išlošti, nebūna taip, kad pralaimi visi.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Neseniai Šveicarijos centrinis bankas panaikino ribą, neleidžiančią frankui brangti. Po šio sprendimo franko kursas euro atžvilgiu šoko aukštyn. Taigi vis daugiau šveicarų važiuoja apsipirkti, pavyzdžiui, į Vokietiją, nes ten už tą pačią sumą gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių nei anksčiau.

Įvedus eurą, lietuviai gana sklandžiai perėjo prie naujosios valiutos, tačiau pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui ir iš apyvartos galutinai pasitraukus litui, prekybininkai vis dar jaučia pirkėjų nerimą dėl galimų kainų pokyčių. Prekybos tinklas „IKI“, atsižvelgdamas į savo pirkėjų apsipirkimo poreikius ir lūkesčius, nusprendė užfiksuoti daugiau kaip 100 būtiniausių prekių kainas, kurios nedidėjo nuo pernai metų lapkričio 1 dienos ir toliau nekils, bet gali ir mažėti.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

Lietuva lyg tyčia perėjo prie euro tuo metu, kai vieningosios Europos valiutos vertė po 16 metų nuo jos įvedimo nusmuko iki pirminio jos lygio 1999 metais. Ką padarysi: euras iš esmės yra nuolat veikianti europietiškų statybų aikštelė, tačiau mums jo reikia, – tvirtina Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Pasak leidinio, euras kaip valiuta yra pasmerktas nebūti amžinu. Beveik savo įvedimo, įvykusio 1999-ųjų sausio 1-ąją, sukakties dieną euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki pirminio savo kurso.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su teisėsaugos institucijų bei šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė galimai padirbtų eurų situaciją Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavo LR Prezidentūros, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, komercinių bankų bei Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki šios dienos pradėti 127 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padirbtų euro banknotų.

Lietuvoje įsigalėjus eurui, sukčiai bando apgaudinėti žmones ne itin išmoningais, bet pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo keturis pranešimus apie policijos pareigūnais prisistatančių telefonionių sukčių skambučius. Nusikaltėliai panaudojo kiek naujas įprastai naudojamų pramanų variacijas.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad kainos dviem valiutomis Lietuvoje bus skelbiamos iki šių metų birželio 30-osios. Nors naujieji pinigai šalyje cirkuliuoja dar tik pirmą mėnesį, eurų apyvartoje jau daugiau negu litų, o ir gyventojai sako su naująja valiuta spėję apsiprasti. „Nematau aš to sunkumo – man tas pats. Dabar jau tik eurais atsiskaitinėju, bet dar pažiūriu į senas kainas“, – pasakoja žurnalistų kalbinta vilnietė Aldona.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą, prekybininkai Lenkijoje, pasienyje, tikisi dar daugiau pirkėjų iš Lietuvos nei iki šiol. Bet kol kas žmonių srautai ūgtelėjo vos pastebimai, nors zloto kursas per pastarąsias dienas krito 0,5 proc. Vienoje maisto bazėje daugiausiai lietuvių galima sutikti ankstyvą rytą. Atvykę iš Kauno, Alytaus ar Marijampolės lietuviai, pasak prekybininkų, perka viską.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc. Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc.

 Nespėjome nė mirketelėti, ir kažkada utopiška atrodžiusi idėja integruotis į Europos Sąjungą iš monetarinės pusės tapo realybe. Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur? Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos.

Žinių radijas Statistikos departamentas, stebinti 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas, nustatė, kad per pirmąją savaitę, įsivedus eurą, labiausiai brango vynuogės, svogūnai, moteriškos pėdkelnės ir tualetinis popierius.   Prekių brangimui sausio pradžioje didžiausią įtaką esą turėjo tai, kad baigėsi gruodį taikytos nuolaidos. Statistikos departamentas taip pat pastebi, kad gruodį sustojęs paslaugų brangimas sausio pradžioje vėl atsinaujino.

Gyventojai valiutos keitimo vietų ieško bei kainas perskaičiuoja pasitelkę ir mobiliąsias programėles. Daug dėmesio sulaukė „Euras 2015“ – viena iš dviejų mobiliųjų programėlių, 2014 m. gruodžio pradžioje nuskynusių laurus Finansų ministerijos skelbtame konkurse „Mobilusis euro gidas“. Šią programėlę jau parsisiuntė daugiau nei 10 tūkstančių vartotojų, pranešė Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK). „Euras 2015“ programėlė, skirta išmaniesiems įrenginiams ...

Praėjusią parą Lietuvos policijos įstaigos gavo dar 13 pranešimų apie galimai padirbtus eurus. Daugiausiai pranešimų apie klastotes, kaip anksčiau, gavo Kauno teisėsaugininkai - keturis, pranešė Policijos departamentas. Kaune, Savanorių prospekte esančioje degalinėje 37-erių metų vyras pateikė galimai padirbtą 100 eurų vertės kupiūrą. Bendrovės patalpose Kuršių gatvėje tikrinant pinigus, gautus iš parduotuvės Šiauliuose, Rudės gatvės, rasta galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra.

 Nijolė Petrošiūtė Štai ir į Lietuvą atėjo euras, vienų lauktas, kitų įtariai, trečių gal net priešiškai pasitinkamas... Bet atėjo. Tapome 19-ąja euro zonos valstybe. O ko būtų vertos sutiktuvės, jų šurmulys, jei jų nelydėtų linksmesni ar liūdnesni nutikimai? Pašto apgultis Pirmoji vieta, kurioje suprantu, kad įvyko kažkas svarbaus, buvo paštas. Gavau pranešimą apie man atėjusį siuntinuką, bet pašte eilė – kaip Chruščiovo laikais prie duonos.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia, kad Lietuvoje užfiksuota mažiau pažeidimų, susijusių su euro įvedimo įstatymu, nei Latvijoje ir Estijoje per tą patį laikotarpį. Tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas sako, kad euro įvedimas šalyje vyksta sklandžiai. Tačiau galutinius rezultatus bus galima palyginti šių metų vasarą, kai baigsis Lietuvos perėjimo prie euro procesas.

Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Per pirmąsias sausio savaites už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. Tačiau grąžą prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalės atiduoti eurais, išskyrus išimtinius atvejus. Šie pokyčiai, anot euro.lt, labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Žinių radijas Ekonomistai pataria ne tik išmokti mintinai perskaičiuoti eurus į litus, bet taip pat nepasiduoti sausio išpardavimų gundymams. Tiesa, šiomis dienomis turime dar vieną iššūkį – reikėtų pasistengti ir negauti į rankas padirbto euro banknoto. Tokių Lietuvoje jau pasirodė.

Žiniasklaidoje artėjant metų pabaigai vis dažniau rodėsi pranešimai, kad nacionalinės valiutos kitimas visuomenės nebegąsdina. Tačiau vyresniosios kartos žmones toks pokytis vis dėlto privertė sunerimti. Su kuo bekalbėtum, dažnas sakė pažįstąs bent vieną garbaus amžiaus žmogų, prieš euro įvedimą šalyje suskubusį pasiimti indelį iš banko. Nepasitikėjimas bankais ir nesaugumo jausmas žmones vertė priimti kartais nesuvokiamus ir nepaaiškinamus sprendimus. Psichologai sako, kad ne be reikalo.

 Sausio 6 d. 11 val. į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK kreipėsi 60-etis vyras, kuris pareiškė, kad sausio 5 d. apie 1 val. 30 min. Jonavoje, P. Vaičiūno g., taksi keleivis už suteiktas taksi paslaugas jam sumokėjo galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 6 d. 9 val. į Panevėžio apskr. VPK kreipėsi 42-ejų metų parduotuvės pardavėja, kuri pareiškė, kad sausio 3 d. 20 val.