eurai

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ateityje gali priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.  „Taip, apie tai yra mąstoma“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė viceministrė.  „Jeigu kalbėti apie NPD taikymą šeimai, visada kritikavau, kad buvo pakeista formulė ir atsisakyta NPD už vaikus“, – sakė R. Bilkštytė.

Nuo sukčiautojų stipriai nukentėjo du Vilniaus apskrities gyventojai – sukčiai iš jų pasisavino beveik 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pirmadienį, 9 val. 47 min., į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras. Jis nurodė, kad nuo pernai nuo spalio 27-os iki tų metų lapkričio 4 dienos neteko 30 798 eurų. Nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad pinigus iš jo bute Laisvės prospekte, apgaulės būdu, per internetinę investavimo platformą išviliojo nenustatyti asmenys.

Kaune sekmadienį iš buto pagrobta 9,2 tūkst. eurų, kito turto. Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį vidurdienį į pareigūnus kreipėsi vyras, kuris pranešė, kad Kaune, Tulpių gatvėje, iš buto pagrobti jam priklausantys 9,2 tūkst. eurų ir įvairūs buitiniai daiktai. Bendras nuostolis – beveik 9,6 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordus, plačiau pinigines artėjantį poilsio sezoną turės atverti ir pajūrio lankytojai. Maitinimo įstaigos planuoja kainas didinti apie 30 procentų, o pigiausios nakvynės rezervuotos jau iki rugsėjo. „Pigesni nakvynės variantai, pavyzdžiui, galimybė 4 asmenims apsistoti už 100 eurų parai, jau rezervuoti iki rugsėjo mėn. pabaigos“, – situaciją apibūdina Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Šilalės rajone neblaivus vairuotojas policininkui pasiūlė 600 eurų kyšį. Pažeidėjas buvo sustabdytas šeštadienį, apie 7.35 val., Šilų kaime. Tąkart Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdydami neblaivių vairuotojų kontrolę, patikrinimui sustabdė automobilį „Kia XCeed“, jį vairavo 33 metų Jonavos rajono gyventojas. Blaivumo patikrinimo metu, vairuotojui nustatytas 0,72 promilės girtumas, pranešė policija.

Lietuvos banko (LB) investicinės veiklos nuostoliai ir rezervų portfelio neigiama grąža šiais metais gali siekti beveik 300 mln. eurų, sako LB valdybos narys Marius Jurgilas. „Yra didelis neapibrėžtumas finansinio turto investavimo prasme, dėl to šiais metais rezultatas gali nedžiuginti“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete sakė M. Jurgilas. Per pastaruosius trejus metus LB iš investavimo uždirbo 408 mln. eurų, o vien pernai – 219 mln.

Radviliškyje iš mašinos pavogta rankinė su 15 tūkst. eurų, pranešė policija. Antradienio vidurdienį, po 12 val., į Radviliškio rajono policijos komisariatą kreipėsi 40-metė moteris. Ji pranešė, kad tą pačią dieną, apie 11 val. 30 min., V. Landsbergio-Žemkalnio gatvėje, iš jos automobilio „Mercedes-Benz GL450“, išdaužus lango stiklą, pavogta rankinė. Joje buvo mobilaus ryšio telefonas ir 15 tūkst. eurų. Dėl vagystės padarytas nuostolis siekia 15,7 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiai sustoti neketina – rado dar vieną būdą, kaip išvilioti pinigus. Šį kartą pasinaudota „Lietuvos pašto“ paštomatų „LPExpress“ tinklu. Žmonėms siunčiami suklastoti laiškai, prisidengiant šiuo prekiniu ženklu. Apie tai praneša pats „Lietuvos paštas“. „Informuojame, kad prisidengdami LPEXPRESS vardu veikia sukčiai. Pastebėta, kad jie siunčia el. laiškus apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma apmokėti 2 eurų mokestį.

Gyventojam išnaudojus  visą 6 mln. eurų paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad mažiau taršiam transportui, tarp jų ir elektromobiliams, planuojama skirti dar 5 mln. eurų.  Ministerijos teigimu, nors dabar lėšų neliko, gyventojai iki birželio 1 dienos gali teikti paraiškas elektromobiliams, nes Vyriausybė balandžio viduryje turėtų pritarti papildomų 5 mln. eurų skyrimui mažiau taršioms ar alternatyvioms transporto priemonėms ir elektromobiliams.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika smuko iki visų laikų žemiausio lygio dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė antradienį paskelbtos reguliariai atliekamos apklausos rezultatai, atskleidę, jog nuotaikos sumenko netgi labiau negu koronaviruso pandemijos metu. ZEW instituto sudaromas ekonominių lūkesčių dėl ateinančių mėnesių indeksas nukrito nuo 93,6 punkto iki minus 39,3 punkto. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo tada, kai tyrimas pradėtas 1991 metų gruodžio mėnesį.

Lietuvoje brangstant kurui, šildymui ir daugeliui prekių bei paslaugų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad Lietuvos valdantieji su priemonėmis kainoms valdyti juda per lėtai.  Pasak I. Segalovičienės, reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos šalių, kurios nieko nelaukdamos priima sprendimus, padėsiančius gyventojams vis didėjant kainoms.  „Vieni sako – dar anksti, nesvarstykime. Kiti – reikia dar skaičiuoti.

Šiemet partijos narys savo partijai galės pervesti iki 33 tūkst. 580 eurų nario mokesčio, neviršydamas 10 proc. savo deklaruotų pajamų sumos. Maksimali suma, kurią leidžiama paaukoti politinei kampanijai, siekia 16 tūkst. 790 eurų ir ne daugiau 10 proc.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai areštavus jo netiesiogiai valdomos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sąskaitas bankuose, ekonomikos analitikai sako, kad įmonės sustabdymas labiau paveiks regioną ir su įmone susijusius verslus. Jų vertinimu, dėl karo Ukrainoje griežtinant sankcijas Rusijai, panašių atvejų Europoje gali daugėti, tačiau šalys turėtų prie jų adaptuotis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 500 eurų būti didinama žalos riba, kuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, taip pat kai kurios veikos dekriminalizuotos. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, baudžiamosios politikos sisteminė pertvarka leis užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas, atitinkantis užsienio šalių gerąją praktiką, kovoje su nusikalstamumu būtų daug veiksmingesniu bei modernesniu teisingumo įgyvendinimo įrankiu.

Šaulių sąjungai papildomai turėtų būti skirta apie 4 mln. eurų, už kuriuos organizacija ketina apmokyti dėl Rusijos karo Ukrainoje gausiai šaulių gretas papildančius naujokus.  „Esama situacija reikalauja peržiūrėti mūsų planus ir perskirstyti resursus. Krašto apsaugos ministerija numato jau šiais metais Šaulių sąjungai papildomai skirti iki 4 mln. eurų (+ prie 2,5 mln., kurie jau skirti)“, – šią savatę feisbuke pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Nutirpus sniegui Vilniaus savivaldybės teritorijų tvarkymo specialistai ir seniūnijų darbuotojai ir toliau tikrina, ar tinkamai prižiūrimos miesto aikštės bei kiemai. Nuo metų pradžios iki dabar sulaukta šimtų gyventojų pranešimų apie netinkamai prižiūrimas teritorijas – vien už sausį miestą tvarkančioms įmonėms jau skirta daugiau nei už 224,5 tūkst. eurų dydžio baudų.  Prie trijų sostinėje dirbusių įmonių nuo šio sausio prisijungė dar trys.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui karinę invaziją išgyvenančiai Ukrainai skirti medicinos priemonių, vaistinių preparatų ir asmeninės apsaugos priemonių. Šiandien, pirmąją pavasario dieną, dalis krovinio jau pajudėjo Ukrainos link. Ši medicininė pagalba skiriama iš valstybės rezervo medicinos atsargų ir SAM valdomų išteklių. Bendra paramos vertė viršija 3,7 mln. eurų.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija vasarį pasiekė beveik 14 proc.,  o mėnesio – 1,7 proc., SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu  – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.  Anot ekonomisto, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Vilniaus policija į areštinę uždarė du vyrus, įtariamus valiutos keitykloje išsigryninus iš neteisėtos veiklos gautus pinigus. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 14.40 val., Vilniuje esančioje valiutos keitykloje 44-erių ir 45 metų vyrai išgrynino 29 tūkst. 822 eurus. Pareigūnai įtaria, kad pinigai gauti iš neteisėtos veiklos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Sukčiai iš Vilniaus apskrities įmonių ir gyventojų šiomis dienomis išviliojo per 154 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 7 val. 51 min., Vilniaus apskrities policija gavo pareiškimą, kad prieš dvi dienas, pirmadienį, apie 17 val., Vilniuje įsikūrusi bendrovė gavo tariamų partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus. Už prekes į nurodytą sąskaitą užsienio banke ji pervedė 113 tūkst. eurų.

Europos Komisija (EK) patvirtino 435 mln. vertės Lietuvos schemą, skirtą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms remti. EK teigimu, priemonė atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė komisijos atstovybė Lietuvoje. Pasak pranešimo, Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga ekonomikos sutrikimams atitaisyti bei skatina investicijas į tam tikrą ekonominę veiklą.  Parama teikiama paskolų taikant subsidijuojamas palūkanų normas forma.

Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1181 vienetą padirbtų eurų – 11 proc. mažiau nei 2020 metais (1329 vienetai). Didžiąją jų dalį sudarė banknotai – 1041, monetos – 140.   Lietuvos banko Eskpertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje padirbtų pinigų apyvartoje toliau mažėjo. Daugiausia pernai, kaip ir anksčiau, rasta 50 ir 20 eurų nominalo padirbtų banknotų, jie sudarė atitinkamai 53 ir 13 proc.

Vilniaus valdžia likviduojamai bendrovei „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) turi sumokėti per 80 tūkst. eurų skolą, delspinigius ir palūkanas už Lazdynų baseino statybos darbus, nusprendė  teismas. Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną pripažino, jog nepaisant to, kad bendrovė yra bankrutavusi, o sutartis su ja  nutraukta teisėtai, savivaldybė privalo įmonei sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Mažesnių miestelių ir kaimų žmonėms skundžiantis negalint išsigryninti pinigų, nes aplink nėra bankomatų, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė sako kol kas nepastebinti, kad Darbo kodekso pataisa, įpareigojanti nuo sausio atlyginimus mokėti tik į darbuotojo sąskaitą, turėtų įtakos bankomatų apyvartai.     „Darbo kodekso išskirti negalime žiūrėdami į sausį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Eivilė Čipkutė.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas pernai nurodė davęs kyšį – šis rodiklis išsilaiko panašus jau kelerius metus, o kas penktas teigia, kad jį duotų, jei tai padėtų išspręsti jo problemas, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“. Antradienį paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus per karantiną gautų subsidijų inventorizavimą ir tūkstančiams įmonių nurodžius sugrąžinti ne pagal paskirtį išleistus pinigus, dalis verslo bendruomenės piktinasi tokiais VMI veiksmais.    Pasak VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresniosios patarėjos Rūtos Giedrienės, nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms 2020–2021 metais buvo suteikta apie 236 mln.

Sausio 26 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą turtą – termovizualinius stebėjimo įrenginius.  Ukrainos kariuomenei bus neatlyginamai perduodama šių įrenginių už 342 tūkst. eurų. Tokią paramą Ukrainai Lietuva teikia  atsižvelgdama  į blogėjančią saugumo situaciją aplink  šią šalį bei siekiant paremti Ukrainos kariuomenės gynybinius pajėgumus.

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį kaltu dėl piktnaudžiavimo pripažino Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas. Merui penkerius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde mano, kad veiksniai, pastūmėję infliacijos augimą euro zonoje iki rekordinių aukštumų pastaraisiais mėnesiais, 2022-aisiais sumenks. „Tikimės, kad per šiuos metus infliaciją skatinantys veiksniai susilpnės“, – teigė Ch. Lagarde, sakydama kalbą Prancūzijos Senate. Euro zonoje metų infliacija gruodį pasiekė 5 proc. – visų laikų aukščiausią lygį, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.

Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas. Po rekonstrukcijos jame turėtų daugėti plataus fiuzeliažo, vadinamųjų „wide-body“ tipo lėktuvų. Didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui, jame įrengtos 5 papildomos stovėjimo vietos didiesiems orlaiviams, pranešė Vilniaus oro uostas. „Galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį.

Dėl itin aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučiančiai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) miesto valdžia suteikė 15 mln. eurų vertės garantiją. Bendrovės vadovas sako, kad šiuo metu laidavimas nėra būtinas, bet jis gali praversti netolimoje ateityje. Miesto tarybos trečiadienį priimtas sprendimas numato, kad garantija galios paskoloms iki penkerių metų, o jų prireiktų, jeigu pasikartotų gruodį fiksuoti ypač dideli gamtinių dujų kainų šuoliai.

Viena didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ trečiadienį pranešė pasirašiusi taikos sutartį su buvusiu grupės smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. eurų žalos atlyginimo. Taikos sutartį, kurios detalės neskelbiamos, dar turės patvirtinti teismas, rašoma „Vilniaus prekybos“ pranešime žiniasklaidai.  Sutartis užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.  „Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln.

Nemokumo administratorius, mokytoja ir dar vienas asmuo kaltinami steigę fiktyvias mažąsias bendrijas, skelbę jų bankrotus ir pasisavinę daugiau nei 48 tūkst. eurų lėšų iš Garantinio fondo. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.

Vyras policijai pranešė, kad sukčiai iš jo išviliojo 15,6 tūkst. eurų. Kaip sekmadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, 1972 metais gimęs vyras nurodė, kad pinigų neteko lapkričio 16 dieną. Surinkta medžiaga dėl galimo sukčiavimo.

Už piktnaudžiavimą kaltinamam Seimo nariui Petrui Gražuliui prokuroras prašo skirti daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą. Šią bausmę valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius pasiūlė ketvirtadienį per posėdį Vilniaus apygardos teisme. Prokuroras taip pat prašo ketveriems metams atimti teisę būti renkamam ir paskirtam į valstybės įstaigas, iš jo konfiskuoti daugiau nei 4 tūkst. eurų turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti tarptautinės grupės „Belor Group“ Lietuvos trąšų prekybos bendrovės „Belor“ skundą, ar verslininkas Vidmantas Kučinskas savo sūnui Justui 2017 metais teisėtai padovanojo 1,25 mln. eurų. Ir apygardos, ir Apeliacinis teismai buvo atmetę „Belor“ prašymus panaikinti šią sutartį. „Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą“, –  rašoma LAT nutartyje.

Kokerpudelį įsigyti sumanęs šiaulietis pateko į sukčių spąstus ir prarado 3,3 tūkst. eurų. Kaip skelbia policija, pernai tarp gruodžio 23 ir gruodžio 25 dienos Šiauliuose, Lyros gatvėje gyvenantis 30-metis vyras per kelis kartus pervedė 3 tūkst. 310 eurų už perkamą šunį. Apie jo pardavimą buvo skelbiama internetinėje svetainėje sarikas.lt. Tačiau šiaulietis šuns negavo, pinigai negrąžinti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Visoje Europoje augant elektros kainoms, Lietuvoje vidutinė kaina gruodį pirmą kartą perkopė 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Spustelėjus žiemiškam šalčiui buvo pasiektas valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, kainų augimą lėmė atšalę orai, išaugęs elektros suvartojimas bei šiluminių elektrinių remontas visose Baltijos šalyse.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

Prokuroras prašo kaltu dėl prekybos poveikiu pripažinti buvusį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Rimantą Šidlauską ir skirti jam 70 tūkst. eurų baudą. Buvęs ilgametis diplomatas ir verslo atstovas kaltinamas neteisėtai padėjęs gauti vizas dviem Rusijos piliečiams. „Surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, įrodymai surinkti teisėtu būdu“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį trečiadienį sakė prokuroras Rimas Juodis.