eurai

Dalis ekonomistų tvirtina, kad valdantieji praleido progą pastiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, Lietuvoje auga neapmokestinamasis pajamų dydis, visgi, jo nauda kiekvienam dirbančiajam bus dešimteriopai mažesnė nei prezidento Gitano Nausėdos teiktas siūlymas pusmečiui sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Pirkėja su prekeiviais Šiaulių turgelyje svarsto, ką galės nusipirkti už papildomus keletą eurų prie algos.

Kauno policijos pareigūnai skelbia apie finansinę aferą, per kurią buvo nuslėptos įspūdingos sumos pinigų.  Pranešama, kad tyrimas pradėtas dėl viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą bei apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pranešta, kad sulaikyti du asmenys. Tyrime figūruoja ir neįvardijama sporto asociacija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo atliko 16 kratų Šiauliuose, Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo rajonuose ir kitose Lietuvos vietovėse. Iš viso rasta apie 394 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė Vilniuje išardžiusi nusikalstamai veikusią grupuotę, kuri yra įtariama mokesčių slėpimu, dvigubos buhalterijos vedimu ir nelegaliu įdarbinimu.  Pasak FNTT, vykdant šį ikiteisminį tyrimą buvo atliktos aštuonios kratos, jų metu pareigūnai rado daugiau nei 25 tūkst. eurų grynųjų, dvigubą buhalteriją patvirtinančius dokumentus, juodraščius, kompiuterius, telefonus ir vienos Latvijos įmonės apskaitos dokumentus.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Su Nerijumi Numa siejama lietuviško kapitalo investicijų bendrovė „NDX Group“ nori parduoti 2015 metais įsigytą Švedijos maisto augintiniams gamintoją „Doggy“, kuri sandoryje gali būti įvertinta beveik 100 mln. eurų, rašo naujienų portalas vz.lt. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, skelbia Švedijos verslo dienraštis „Dagens Industri“, kuris pažymi, kad patarėju šiame procese nusamdytas investicinis bankas „Carnegie“. Anot švedų spaudos, „NDX Group“ atstovai galimo sandorio nekomentuoja.

Išdalinus visus 50 mln. eurų, numatytus lengvatinėms paskoloms nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, „Invega“ paskelbė iki 200 mln. eurų padidinanti šiai priemonei skirtų lėšų ribą. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, suma padidinta įvertinus verslo poreikius. „Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui ypač reikalingos“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.

Pasienyje su Baltarusija Šalčininkuose sulaikytas daugiau nei 800 tūkst. eurų vertės kontrabandinių cigarečių krovinys, antradienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba. Pasak muitininkų, viena didžiausių šiemet aptiktų kontrabandų sulaikyta šeštadienio rytą Šalčininkų kelio poste tikrinant iš Baltarusijos atvažiavusį vilkiką „Scania“.  Vilkiko vairuotojas pareigūnams nurodė Vilniuje veikiančiai medienos perdirbimo įmonei gabenantis spygliuočių medienos krovinį.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Policijos departamentas praneša, kad birželio 2 d. apie 12 val. 40 min. Vilniuje, Mokyklos g., į biurą užėjo kaukėtas vyras, kuris užpuolė moterį (g. 1970 m.). Vyras pagrobė apie 6 700 eurų. Nukentėjusioji gydoma ambulatoriškai.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvoje nebus pilnai panaudotos Vyriausybės paskelbtos biudžetinės priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę. Skelbdama kasmetines rekomendacijas, Komisija įvertino Lietuvoje numatomą mokesčių atidėjimą, papildomą finansavimą medicinos atsargoms pirkti, subsidijas darbo vietoms išlaikyti ir socialines išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės.

Antradienį Radviliškyje pavogta piniginė, kurioje buvo 12,8 tūkst. eurų. Pasak Policijos departamento, piniginė pavogta po vidurnakčio iš namo Eglių gatvėje.

Seimo patvirtintą iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 60 proc. visų oficialių bedarbių – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 120 tūkst. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, išmoka skirta tiems, kurie nedalyvauja jokiose kitose užimtumo priemonėse ir yra registruoti bedarbiai. Kada jie tapo bedarbiais, anot jos, nėra svarbu.  „Manyčiau, kad atkris apie 40 proc. žmonių, bet visi kiti pretenduos gauti išmoką“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

Dėl vienkartinės dviejų šimtų eurų išmokos pensininkams prieš rinkimus nežinomybė išlieka. Po pokalbio su prezidentu Ramūnas Karbauskis aiškina iš šalies vadovo neišgirdęs kritikos dėl šio valdančiųjų sprendimo, kurį ekonomistai vadina tiesiog pinigų išmetimu į balą. Visgi Gitanas Nausėda dar mąsto, ar vetuoti Seimo priimtą paketą. Laukdami Nausėdos sprendimo, tyčia ar ne Seimo valdantieji vis garsiau kalba svarstantys ir prezidento pasiūlymą – laikinai mažinti Gyventojų pajamų mokestį.

Papildomai paramai nuo karantino nukentėjusioms ypač mažoms – iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms skirta iki 100 milijonų eurų, o priemonė startuos antradienį, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, įmonės galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl vienkartinių subsidijų, kurios bus išmokamos per tris darbo dienas. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM – subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst.

Lietuvoje balandį fiksavus 0,1 proc. infliaciją, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai lėmė degalų kainų kritimas. Jo teigimu, tikėtina, jog ateityje mažės ir kitų prekių bei paslaugų kainos.  „Labai tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais matysime stiprėjančią tendenciją kainų mažėjimo linkme. Panašu, kad degalų kainos gali įsitvirtinti ilgam laikui panašiame lygyje. Palyginti su pernai, tas skirtumas bus tikrai reikšmingas ir sekančiais mėnesiais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Kiekvienam pensininkui ar kitas socialines išmokas gaunančiam Lietuvos gyventojui – po 200 eurų. Tokį sprendimą ketvirtadienį palaimino Seimas. Tiesa, pinigai gyventojų kišenes pasieks tik rugpjūtį, iki Seimo rinkimų likus vos porai mėnesių. Dalis politikų šias išmokas vadina rinkėjų papirkinėjimu, o ekonomistai aiškina, kad didesnių išmokų reikia labiau nuo karantino nukentėjusiems piliečiams. Ir reikia ne rugpjūčio mėnesį, o dabar.

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Palengvinus karantino sąlygas, veiklą atnaujino daugelis prekybos įmonių ir turgaviečių. Jose daugiausia atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Gyventojai raminami, kad užsikrėsti liečiant banknotus daug sunkiau nei, pvz., durų rankeną, tačiau apie rizikas liečiant monetas daugiau informacijos nepateikiama.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,5 proc. ir to meto kainomis siekė 11,289 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju  ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas  - minus 0,2 proc. , BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.

Antradienio vakarą Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo rezultatais, kaip sostinės savivaldybė įsitraukė į pagalbą medikams kovoje su koronavirusu. Anot mero, apsaugos priemonėms skirti didžiulės pinigų sumos. „10 mln. eurų – tiek Vilnius jau investavo į medikų apsaugos priemones.

Valstybės biudžeto pajamos kovo mėnesį buvo 94,9 mln. eurų (13,7 proc.) mažesnės nei prognozuota. Finansų ministerijos teigimu, nors kovą dauguma mokesčių buvo mokami už koronaviruso COVID-19 padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių jau susidūrė su likvidumo problemomis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais buvo 2,544 mlrd. eurų – 1,6 proc. (42,3 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 6 proc. (143,6 mln.

Premjerui pareiškus, kad bankai turėtų padėti verslui bei gyventojams sušvelninti koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, bankai teigia baigiantys derinti vieningą susitarimą, pagal kurį skolininkams būtų atidėtas paskolų mokėjimas, nekeičiant sutarčių sąlygų. Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.

„Invegai“ pakvietus šalies bankus padėti dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir teikti garantijų paraiškas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, kad įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Anot LBA, kvietimus gavę bankai ir kredito unijos stengsis kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras.

Sekmadienį muitinininkai Druskininkų rajone veikiančiame Raigardo kelio poste sulaikė beveik 300 tūkst. eurų vertės kontrabandinių cigarečių krovinį.  Kaip pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, nelegalios cigaretės buvo aptiktos apie 16 valandą iš Baltarusijos į Lietuvą atvažiavusiame sunkvežimyje „DAF“. Vilkiką vairavęs Baltarusijos pilietis teigė tuščiomis vykstąs pasiimti krovinio į Kauną.

Pasieniečiai už ES lėšas įsigijo 12 naujų mikroautobusų „Renault Trafic“, kurie penktadienį pasieks VSAT padalinius. Lėšos mikroautobusams skirtos iš Nacionalinio vidaus saugumo fondo 2014-2020 m. programos projekto Nr. LT /2019/VSF/2.4.3.7 „Transporto priemonių įsigijimas, II etapas“. Mikroautobusus pasieniečiams pateikė viešąjį pirkimo konkursą laimėjusi UAB „Sostena“. Bendra 12 mikroautobusų „Renault Trafic“ kaina su PVM yra 313 344 eurų.

Trečiadienį Vilniuje policijos pareigūnu apsimetęs sukčius iš garbaus amžiaus moters išviliojo 3,5 tūkst. eurų.  Vilniaus apskrities policijos duomenimis, į 1948-aisiais gimusios moters butą Justiniškių gatvėje nepažįstamas vyras užėjo apie 15 valandą.  Jis prisistatė esąs policijos pareigūnas ir apgaulės būdu išviliojo moteriai priklausančius 3,5 tūkst. eurų.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš moters išviliojo daugiau nei 38 tūkst. eurų, skelbia sostinės policija. Penktadienį,  apie 19 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje esančiai moteriai paskambinę asmenys prisistatė policijos pareigūnu ir banko darbuotoju bei iš 1969 metais gimusios moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės per  mobiliąją programėlę duomenis.  Iš sąskaitos jie pavogė bei į kitą sąskaitą pervedė 38,4 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl el.

Lietuvoje daugėja milijonierių: vos per metus per 200 gyventojų sugebėjo gauti pajamų nuo 1 iki net 20 mln. eurų. O tuo pat metu pusė milijono lietuvių tebetūno žemiau skurdo ribos ir per mėnesį mėgina išgyventi už 350 ir dar mažiau eurų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas turtingiausių šalies politikų, tačiau milijonierių kaip Karbauskis Lietuvoje daugėja.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.

Klaipėdoje į teismą keliauja vyras, kaltinamas iš slėptuvės ūkiniame pastate pavogęs turto už daugiau nei 100 tūkst. eurų Praėjusių metų spalį vyras per neužrakintas duris pateko į ūkinio pastato vidų ir ten surado bei pasisavino metaliniame vamzdyje laikytą turtą, praneša Generalinė prokuratūra.

Policijos pareigūnai informuoja, kad kovo 2 d., Kelmėje, moteris pateikė padirbtą 1 euro nominalo monetą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo. Už tai Lietuvoje baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Stebina tai, kad įprastai yra bandoma padirbti bent jau 50 eurų ar didesnės vertės kupiūras. Tad padirbta 1 euro moneta yra šioks toks netikėtumas.

Vilniuje banko darbuotoju prisistatęs sukčius iš moters išviliojo 3 tūkst. eurų. Telefoninis sukčius praėjusią savaitę 1992 metais gimusiai moteriai paskambino apie 1 val. nakties, pranešė sostinės policija. Jis prisistatė banko darbuotoju, apgaule privertė įvesti mobilios banko programėlės kodą ir nuo sąskaitos nuėmė 3 tūkst. 40 eurų.

Vilniaus rajone, Maišiagaloje sekmadienį kaukėtas įsibrovėlis, papurškęs ašarinių dujų, iš vietos gyventojos bandė pavogti pinigus, pranešė policija. Apie 10 val. 55 min. į pastatą Maišiagaloje užėjo kaukėtas vyras ir papurškęs dujų moteriai, gimusiai 1968 metais, reikalavo atiduoti pinigus. Užpuolikas, išgirdęs beldimą, pro langą pasišalino. Nukentėjusioji, suteikus med. pagalbą ligoninėje, gydoma ambulatoriškai.

Policijos departamentas praneša, kad vasario 9 d. apie 18 val. 10 min. Palangoje, Kunigiškių g., moteriai (g. 1987 m.) paskambino nepažįstamas vyras. Jis prisistatė policijos pareigūnu bei apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Netrukus iš moteriai priklausančios sąskaitos buvo pervesta 11 160 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praneša, kad vasario 6 d. 8 val. 50 min. buvo gautas pareiškimas apie sukčiavimo atvejį. Pirminiais duomenimis, tą pačią dieną apie 7 val. Vilniuje, Antakalnio g., moteriai (gimusiai 1932 m.) telefonu paskambino nepažįstamas vyras. Jis pasakė, kad jos sūnus sužalojo mergaitę ir reikia kompensuoti dalį gydymo. Apie 8 val. į butą užėjo asmuo, kuris moterį pastūmė ir, pagrobęs 2 000 eurų ir 650 JAV dolerių, pasišalino.

Šiaulių rajone savaitgalį dažais ir klijais apipiltas statomas namas. Šiaulių apskrities policijos teigimu, Sauginių kaime, Pakrantės gatvėje, esantis namas galėjo būti apgadintas nuo šeštadienio popietės iki sekmadienio ryto. Žala siekia 5 tūkst. eurų. Policija pradėjo tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta šimtai pirkimo-pardavimo sandorių. Tad natūralu, kad šioje sferoje nuolat sukiojasi sukčiai, kurie tik ir taikosi nugvelbti nieko neįtariančios aukos turtą ar pinigus. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos policijos pareigūnai vis dažniau fiksuoja naujos formos sukčiavimo atvejus. Modelis – itin paprastas. Sukčiai suranda vertingą daiktą parduodančio asmens skelbimą. Iš pradžių susisiekiama su auka ir sutinkama iškart apmokėti visą sumą už daiktą.

Didžiausius vidutinius atlyginimus Lietuvoje 2018 metais mokėjo užsienio kapitalo įmonės – jų darbuotojai uždirbo vidutiniškai 1662 eurus prieš mokesčius – 52 proc. daugiau negu šalies vidurkis (1093 eurų), rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) apžvalga.

Policijos departamentas praneša, kad sausio 22 d. apie 12 val. gautas pareiškimas, kad sausio 19 d. apie 10 val. Zarasuose gyvenančiai moteriai (g. 1959 m.) paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo. Jis apgaulės būdu sužinojęs elektroninės bankininkystės prisijungimus, iš moters sąskaitos pasisavino 10 405 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaune ketvirtadienį daiktu, panašiu į pistoletą, grasinęs vyras iš gėlių kiosko pagrobė šešis eurus. Policijos departamento teigimu, plėšikas į Raudondvario plente esantį gėlių kioską įėjo šiek tiek po vidurdienio. Jis grasino daiktu, panašiu į pistoletą, bei pagrobė krepšelį su pinigais ir pabėgo. Nuostolis – šeši eurai.

Suglumę britų detektyvai tikrindavo pirštų atspaudus, apklausdavo vietos pašto ir banko skyriaus darbuotojus, bet vis tiek negalėdavo suprasti, iš kur vieno sunkiai gyvenančio buvusio kalnakasių miestelio gatvėse atsiranda „niekieno“ pinigai. 20 svarų banknotų pluoštai – po 2 tūkst. svarų (2 350 eurų) – nuo 2014-ųjų metai iš metų vis atsirasdavo Blakhol Koljeryje Anglijos šiaurės rytuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM (FNTT) pareigūnus. Nuteistajam A. S. skirta 50 tūkstančių eurų bauda. 2019 metų lapkričio mėnesį FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnams atliekant kratą A. S. gyvenamojoje vietoje Trakuose buvo rasta daugiau nei 1 milijonas eurų grynųjų pinigų.

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Lietuvai suteiktas A reitingas kol kas liko nepakeistas, pranešė Finansų ministerija. Savo sprendimą „DBRS Morningstar“ grindė patikima Lietuvos fiskaline politika, padidėjusiu ekonomikos atsparumu bei nedideliu skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu.

Gauti Šengeno vizą Lietuvoje kainuos 20-čia eurų brangiau nei iki šiol. Užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę registravo tokiam sprendimui priimti reikalingus projektus. Pagal juos, asmenims, pateikiantiems prašymą išduoti Šengeno vizą, nustatomas 80 eurų mokestis. Dabar jis siekia 60 eurų. Anot URM, padidinti vizos kainą įpareigoja pasikeitusi Europos Sąjungos (ES) teisė. Be to, projektais siūloma didinti Šengeno vizos mokestį vaikams nuo šešerių iki dvylikos metų.

Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą parduoti iki dvylikos naikintuvų F-35 – vieno pažangiausių kada nors sukurtų karinių lėktuvų – partiją Singapūrui už maždaug 2,75 mlrd. JAV dolerių, penktadienį pranešė pareigūnai. Praėjusiais metais Singapūras pranešė ketinantis įsigyti keturis naikintuvus su galimybe įsigyti dar aštuonis, pasirinkdamas „Lockheed Martin“ gamybos modelį.

Telšiuose sukčiai iš senjorės pavogė 13 tūkst. eurų, penktadienį pranešė policija. Anot jos, Kauno gatvėje 1936 metais gimusiai moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyras, prisistatęs policijos atstovu. Jis pasakė, kad reikia patikrinti turimus pinigus, ar jie nepadirbti. Pokalbio metu į butą užėjo vyras, kuris apgaulės būdu iš moters pasisavino 13 tūkst. eurų.

Sausio 9 d. apie 12 val. Kelmės rajone, Šeimylaukio kaime užfiksuota neeilinė vagystė. Vagių laimikis – šimtai tūkstančių eurų. Ketvirtadienį Šeimylaukio kaime pastebėta, kad iš sodyboje esančios daržinės pavogta dėžė. Nukentėjusiųjų teigimu dėžėje buvo 295 000 eurų. Dėl vagystės pradėtas tyrimas.