eugenijus jovaiša

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Dalis Seimo narių trečiadienį susiginčijo dėl įstatymo pataisų, kuriomis siekiama nustatyti, kaip asmens dokumentuose būtų rašomi nelietuviški vardai ir pavardės. Dalis parlamentarų raidžių w, q, x naudojimą asmens dokumentuose laiko politizuotu klausimu ir teigia, kad taip bandoma pakeisti lietuvių kalbos abėcėlę.

Lietuvoje besitęsiant karantinui, daugelis pradėjo ilgėtis aktyvaus laisvalaikio ir pramogų, kurios leisdavo pailsėti nuo darbo rutinos ir teikdavo malonumą. Švelnėjant karantino draudimams, pagaliau galima prisiminti mėgstamas veiklas ir, laikantis saugumo reikalavimų, džiaugtis turiningai leidžiamu laisvalaikiu, rašoma pranešime spaudai.

Kitąmet Lietuvai minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį ši diena turėtų būti paskelbta nedarbo, siūlo du Seimo valdančiųjų atstovai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas parengė Seimo nutarimo projektą paskelbti 2021 metų sausio 13 dieną nedarbo diena.  Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro grupė Seimo narių siūlo parlamente priimti rezoliuciją dėl medinio sakralinio kultūros paveldo sergėjimo. Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas savaitei atidėjo kontroversiškai visuomenėje įvertintų valstiečio Dainiaus Kepenio siūlytų „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“ priėmimą. Jose numatomos įvairios sveikatos priežiūros ir skatinimo priemonės, pavyzdžiui, Sveikatos pasas.

Seime įregistruotos Švietimo įstatymo pataisos turėtų ne tik įtvirtinti ugdymo šeimoje galimybę, bet ir užtikrinti keletą saugiklių, rašo „Lietuvos žinios. „Jie būtini, kad galimybe mokytis namuose nebūtų piktnaudžiaujama, nes ne visi tėvai gali būti mokytojai savo vaikams“, – dienraščiui sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Siūloma, kad tėvai ar globėjai pasirašytų sutartis su mokykla, ir vaikas bus mokomas šeimoje.

Lietuvoje jau netrukus brangs studijos – tiek kolegijose, tiek universitetuose. Valdžia patvirtino naujas studijų kainas, pagal kurias, dalis studijų programų jau nuo rugsėjo pabrangs beveik ketvirtadaliu. Nors naujas kainynas galios tik naujiems studentams, specialistai įspėja, kad dalis aukštųjų mokyklų gali prašyti studentų perrašyti sutartis. Dėl to studijos gali ištuštinti ir esamų studentų pinigines. Kauno technikos kolegijoje studentai per paskaitas ne tik mokosi iš vadovėlių.

Švietimo ir mokslo ministrė teigia jaučianti atsakomybę dėl vykdomų reformų sistemoje. Taip Jurgita Petrauskienė atsakė į klausimą dėl dalies politikų ir kai kurių streikuojančių mokytojų raginimų trauktis iš posto. Ministrė šeštadienį apsilankė ministerijos patalpose, kuriose įsikūrę keliolika streikuojančių mokytojų. Čia kilo audringa diskusija dėl derybų mokytojų etatinio apmokėjimo ir algų kėlimo klausimais. Mokytojai planuoja ir artimiausias naktis praleisti ministerijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo ankstinti privalomą lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse įstaigose Tautinių mažumų vaikams. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, ŠMM įstatymo pataisomis siūlo įtvirtinti, kad ikimokyklinio ugdymo programoje tautinių mažumų mokyklose ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba.

Nuo rugsėjo bus pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo. Seimas penktadienį 71 Seimo nariui balsavus už, vienam buvus prieš ir trims susilaikius patvirtino mokytojų etatinį apmokėjimo modelį, sutrumpintai vadinamą MEDUS. Papildoma veikla – iki pusės etato Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.

Seimas antradienį žengė dar žingsnį link mokytojų etatinio apmokėjimo modelio įvedimo. Apsvarstęs projektą parlamentas 68 balsais „už“, 23 balsais „prieš“ ir 21 Seimo nariui susilaikius pritarė, kad būtų pereita prie etatinio pedagogų apmokėjimo. Valdantieji nori pataisas dėl perėjimo prie etatinio mokytojų apmokėjimo priimti iki sesijos pabaigos šią savaitę, kad pokyčiai įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo. Tam liko paskutinis balsavimas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį renkasi į posėdį svarstyti projektų dėl etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimo. Priimti sprendimą dėl šių pataisų planuota dar penktadienį, tačiau posėdį palikus opozicijos atstovams neliko kvorumo. Valdantieji baiminasi, kad dėl opozicijos pasipriešinimo gali žlugti planai pagal naują tvarką mokytojų algas skaičiuoti jau nuo rugsėjo.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministerija trečiadienį rengia diskusiją, kurioje žadama pristatyti, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, neva pradinio ugdymo mokytojų rengimą ministerija nori patikėti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tai paneigė, tikindamas, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo laikinoji komisija ketvirtadienį į posėdį kviečia nacionalinio transliuotojo administracijos atstovą bei parlamentinių Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų vadovus Eugenijų Jovaišą ir Ramūną Karbauskį.

Trečiadienį į Kauno Žalgirio areną paskraidyti parasparniu, susilituoti mikroschemą, apžiūrėti elektromobilį ir, žinoma, susipažinti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis sugužėjo moksleiviai, jų mokytojai, karjeros konsultantai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.  Šių metų renginio šūkis „Pasirenk pakeisti pasaulį“ pasirinktas ne atsitiktinai.

Kai jau atrodė, kad universitetų jungimui pasiruošta ir visi jo dalyviai pritaria numatytai schemai, konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė Lietuvos edukologijos universitetą ne jungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, o naikinti. Kitas parlamentaro pasiūlymas – Aleksandro Stulginskio universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

 Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad Lietuvos sporto universitetas (LSU) būtų prijungtas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), nors Sporto universiteto bendruomenė jungtuvėms prieštarauja. Nutarimui dėl universiteto reorganizacijos po svarstymo pritarta „už“ balsavus 70 Seimo narių, „prieš“ – keturiems ir 21 parlamentarui susilaikius. Dar liko vienas balsavimas, kad nutarimas būtų priimtas.

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymų, kuriais būtų koreguojami reikalavimai kolegijų direktoriams – vienu projektu reikalavimas turėti mokslo laipsnį būtų nukeliamas 2021 metams, o kitu išvis būtų leista vadovauti ir be mokslinio laipsnio. „Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas Eugenijus Jovaiša ir šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo, kad nuo rugpjūčio įsigaliojęs reikalavimas kolegijų direktoriams turėti mokslo laipsnį būtų dar nukeltas – į 2021 metų sausio 1 dieną.

Dakus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ragina valstybės institucijas užtikrinti reikiamą finansavimą aukštosioms mokykloms, jog mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų didinimas nebūtų užkrautas tik pačioms įstaigoms. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, VU Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė ragina kolegas siųsti laiškus Seimo nariams ir reikalauti imtis ryžtingų veiksmų, jog bendras finansavimas švietimui ir mokslui artėtų prie tarptautinių organizacijų rekomenduojamo 6 proc.

Jaunimas prašo valdžios tesėti senus pažadus ir didinti stipendijas. Esą jų neužtenka nei kiekvieną centą skaičiuojantiems pirmakursiams, nei ką tik doktorantūros studijas pradėjusiems ir šeimas kuriantiems jauniems mokslininkams. Kol iš stipendijų neišgyvenantys studentai neturi pasirinkimo ir dirba nekvalifikuotus darbus, valdžia nėra garantuota, ar biudžete suras stipendijų didinimui reikalingus papildomus 5 milijonus eurų. Vilius dar tik pirmakursis.

Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas valstietis Eugenijus Jovaiša siūlo įpareigoti šalyje veikiančias tarptautines bendrojo ugdymo mokyklas lietuvių moksleivius mokyti Lietuvos istorijos, geografijos, pilietiškumo.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.

Šiemet abiturientai pirmą kartą šalia baigiamųjų egzaminų galėjo rinktis ir kelis mėnesius daromą brandos darbą: ji atlikti pasirinko 248 abiturientai, kiek daugiau nei procentas nuo visų paskutinius metus mokykloje skaičiuojančių moksleivių.

Mažiau pirmakursių priėmusiose profesinėse mokyklose situacija iš esmės nesikeičia ir po papildomos sutarčių neatvykusių pasirašyti kandidatų apklausos – po jos papildomai pritraukta mažiau nei trys dešimtys mokinių. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas BNS sakė, kad buvo susisiekta su keliais šimtais antro etapo sutarčių neatvykusių pasirašyti asmenų.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) galutinai sutarė dėl jungimosi, Kaune formuos naują mokytojų rengimo centrą, ketvirtadienį pranešta per spaudos konferenciją Seime. „2015 metais prasidėjęs procesas turėtų įgauti juridinę formą ir vakarykštės dienos sutarimai reiškia, kad VDU ir Edukologijos universitetas susijungia ir Edukologijos universitetas tampa akademija“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį surengė pakartotinius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narių rinkimus. Jų baigtis gali turėti didelės įtakos sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai.

Po ilgų diskusijų, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas sugrįžo prie universitetų tinklo pertvarkos svarstymo. Komitete svarstytas naujas reformos pasiūlymas, kurio autoriai premjeras Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.  Komitetas pritarė naujam penkių Seimo narių pasiūlymui, tai reiškia, kad atmestas S. Skvernelio darbo grupės parengtas planas.

Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša trečiadienį pristatė naują siūlymą dėl universitetų jungimosi: šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Seimas svarsto nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybei siūloma valstybės nuosavybėn perimti buvusius Profesinių sąjungų rūmus ant Tauro kalno Vilniuje ir įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėją čia įkurti Tautos namus.

Valstiečiai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo universitetų valdymą grąžinti aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę atstovaujančiam senatui, tuo tarpu aukštųjų mokyklų reformą prieš dešimtmetį inicijavęs buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tai sako esant žingsniu atgal į sovietmetį.

Švietimo reformos dėmesiui pastaruoju metu itin pakrypus į aukštąsias mokyklas, antradienį Švietimo ir mokslo ministerija surengė aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimą-diskusiją, į kurią atvyko ir aukščiausia šalies valdžia. Šį kartą pakviesti aukštųjų mokyklų Senatų atstovai.

Parlamente svarstoma idėja pradinėse ir pagrindinėse mokyklose įvesti privalomą etnologijos mokymą. Etninės kultūros specialistai skambina pavojaus varpais, kad šis dalykas baigiamas išstumti iš aukštųjų mokyklų. Kiti siūlo etnologijos mokymą integruoti į kitas pamokas. Tačiau įdomu, ką apie etnologiją žino patys parlamentarai. „Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai.

Parlamente svarstoma idėja pradinėse ir pagrindinėse mokyklose įvesti privalomą etnologijos mokymą. Etninės kultūros specialistai skambina pavojaus varpais, kad šis dalykas baigiamas išstumti iš aukštųjų mokyklų. „Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai. Ten, kur nėra entuziasto mokytojo, išvis nieko nežino.

„Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo dešimtmečiais dirbantiems mokyklos direktoriams leisti dalyvauti konkurse dėl dar vienos kadencijos, o ilgai dirbančius vadovus pakeisti per 2019–2021 metus.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša siūlo vaikus į pirmą klasę leisti nuo šešerių, kad jaunuoliai mokyklos suole neužsisėdėtų iki 19–20 metų. „Mums reikia atjauninti apskritai Lietuvą. Atjauninti ta prasme, kad kol kas mūsų jaunuoliai baigia mokyklą 19-20 metų, o tai jau labai didelis amžius šiais laikais. Mes užlaikome jaunimą mokykloje.

Dar tik antradienį parlamentarai patvirtino visų 15 Seimo komitetų vadovybę ir pritarė valstiečio Eugenijaus Jovaišos kandidatūrai užimti Švietimo ir mokslo komiteto vadovo postą. Suabejoti profesoriaus E. Jovaišos kandidatūros tinkamumu būtų sunku dėl nemažos mokslinės ir vadovavimo patirties švietimo institucijose. Todėl portalas tv3.lt domėjosi, kokių pokyčių galima tikėtis jam vadovaujant šiam komitetui.

Grupė visuomenininkų teigia surinkusi reikalingus parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo nelietuviškas pavardes leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje. Per du mėnesius surinktus parašus iniciatyvinė grupė trečiadienį žada įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iniciatoriai teigia surinkę 67 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.

Skalviai (lot. Scalowite) – vakarų baltų gentis gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje. Lietuvos žymūs kalbininkai ir vokiečių istorikai skalvius priskiria prie prūsų genčių, nors pagal archeologinę kultūrą skalviams artimiausi buvo kuršiai.

Romos imperiją sunaikinę gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai, teigia Venesueloje gyvenanti ir laisvalaikiu seniausią Europos istoriją tyrinėjanti lietuvių kilmės žurnalistė, mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales, Lietuvoje išleidusi knygą „Europos šaknys“. Didelės apimties veikalas „Europos šaknys“, pasak autorės, yra daugelio metų jos pačios ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, dabar baltais vadinamos tautų t...